- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-907-112/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01112-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, sekretoriaujant Daivai Žaldarienei, dalyvaujant ieškovei L. G., atsakovui Ž. Š., atsakovo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui Ž. Š., institucijai, teikiančiai išvadą Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei atsakovo Ž. Š. priešieškinį ieškovei L. G. dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį, skaičiuojant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 400 litų. Nurodė, kad tėvas nesirūpina vaikų išlaikymu, vaikus išlaiko ji viena. Taip pat nurodė, kad keičiasi vaikų poreikiai, todėl jiems reikalinga didesnė išlaikymo suma.
Atsakovas priešieškiniu teismo prašė nustatyti sūnaus N. Š. gyvenamąją vietą su atsakovu ir įpareigoti atsakovą visiškai išlaikyti sūnų, be to, prašo dukters G. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. G. ir įpareigoti ją visiškai išlaikyti dukrą. Nurodė, kad sūnus daugiau laiko gyvena su juo arba su jo tėvais, o ne su ieškove, nors sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, todėl remdamasis tuo mano, kad sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui N. Š., gim., (duomenys neskelbtini) po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant mokėti nuo 2009 m. liepos 1 d. ir mokant iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo Ž. Š. 8000 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. bei priteisė iš atsakovo Ž. Š. 8000 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. birželio 30 d. G. Š. ir N. Š. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisė iš atsakovo Ž. Š. 752,56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovės L. G. priteisė bylinėjimosi išlaidas: 11,79 Lt pašto išlaidų valstybei ir 291,68 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui Ž. Š.. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, vadovavosi Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kurioje nurodyta, jog abu vaikai nenori, jog jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Nurodė, kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Dėl išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pareigos materialiai išlaikyti vaikus nevykdo, todėl atsižvelgus į abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas yra darbingas, sveikas žmogus ir turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, padarė išvadą, kad 700 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį laikytina protinga suma, užtikrinanti būtiniausius vaikų poreikius, todėl iš atsakovo priteisė po 350 Lt kiekvienam vaikui. Taip pat padarė išvadą, kad atsakovas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio vaikams neteikė išlaikymo ir priteisę įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2009-06-30. Teismas įsiskolinimo sumą apskaičiavo po 350 Lt kas mėnesį, todėl visas įsiskolinimas kiekvienam vaikui, teismo apskaičiavimu, sudarė 11200 Lt. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per šį laikotarpį vaikams skyrė lėšų kelionėms, drabužiams, vaikų mokslams apmokėti, įsiskolinimą sumažino ir priteisė po 8000 Lt kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti – ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį, tačiau jei teismas manytų, kad nėra pagrindo tenkinti priešieškinio, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir išlaikymo dydį sumažinti, jį nustatant po 200 Lt abiem vaikams atskirai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta palikta su motina. Nurodė, kad teismas, nustatydamas sūnaus gyvenamąją vietą su motina, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad sūnus daugiau gyveno pas tėvą nei pas mamą, o rėmėsi Vaiko teisių apsaugos išvada, kuri yra neišsami. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad sūnus nori gyventi pas atsakovo tėvus, todėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiks vaiko interesų, nes motinai panorėjus, vaikas negalės gyventi pas senelius, o vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, nekils jokių kliūčių vaikui toliau gyventi įprastomis sąlygomis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino netinkamo motinos elgesio su vaikais, kuris neigiamai veikia vaikų nuomonę bei apsisprendimą vienu ar kitu klausimu.Nesutinka ir dėl priteisto išlaikymo dydžio. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į realias atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Nurodė, kad dėl per didelio išlaikymo dydžio nukentės apelianto šeimos ir kitų jo nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Sutinka kiekvienam vaikui teikti 200 Lt dydžio išlaikymą. Be to, nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie būtinus vaikų poreikius, t. y. nepagrindė prašomo išlaikymo dydžio. Taip pat mano, kad patenkinus priešieškinį nėra pagrindo priteisti išlaikymą vaikams, nes ieškovei tokiu atveju turi būti nustatyta pareiga visiškai išlaikyti dukrą, o atsakovui – sūnų. Apeliantas nesutinka su priteistu įsiskolinimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas CK 3.200 straipsnį taikė formaliai. Teigia, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įsiskolinimą. Be to, teigia, kad išlaikymas buvo teikiamas bendru sutarimu, todėl neįmanoma konstatuoti, kad įsiskolinimas iš viso susidarė. Konkretus išlaikymo dydis nebuvo nustatytas, byloje nėra jokių įrodymų, kokį išlaikymą ginčo metu teikė ieškovė, kokį atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą, atsižvelgė tik į ieškovės paaiškinimus, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, teismas nevertino ir atsakovo mamos sūnui teikiamo išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad abu vaikai išreiškė norą gyventi su motina, todėl teismas pagrįstai atmetė priešieškinį. Teigia, kad tėvų pareiga yra materialiai išlaikyti savo vaikus, atsakovas gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti išlaikymą vaikam. Taip pat pažymėjo, kad vieno išlaikytinio poreikiams tenkinti reikalinga minimali suma, t. y. 800 Lt, o iš atsakovo yra priteista tik po 350 Lt. Nurodė, kad vaikų poreikiai auga ir siūlomo 200 Lt išlaikymo nepakaktų tenkinti net minimalius išlaikytinių poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl įsiskolinimo priteisimo.
Apeliantas teigia, kad išlaikymas buvo teikiamas bendru sutarimu, nenurodant konkrečios sumos, todėl visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė įsiskolinimą.
Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2002 m. gegužės 29 d. sprendime, kuriuo nutraukta santuoka, šalys jau susitarė ir dėl vaikų išlaikymo, nurodydamos, kad išlaikymas teikiamas pagal susitarimą. Sprendimu nėra priteista konkreti suma, kurią apeliantas privalėjo skirti vaikų išlaikymui nuo 2002-05-29. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad teikė išlaikymą vaikams, tačiau taip pat pažymėjo, jog ieškovė negalėjo tiksliai nurodyti, nuo kada atsakovas nustojo teikti išlaikymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ginčo laikotarpiu teikė vaikams išlaikymą, t. y. davė sūnaus N. Š. išlaikymui 1000 Lt, sumokėjo už šalių dukters kelionę į Ispaniją, skyrė lėšų dukters mokslams bei abiem pirko drabužių. Taip pat sūnus ginčo laikotarpiu apie tris mėnesius gyveno pas tėvą. Sūnui gyvenant pas apelianto tėvus, jis taip pat teikė išlaikymą: prieš 2009-09-01 skyrė 800 Lt, dar davė 200 Lt vaistams nupirkti, tai patvirtinta Vaiko teisių apsaugos išvadoje (b. l. 78–79). Be to, pažymėtina, kad ieškovė neginčija fakto, jog apeliantas ginčo laikotarpiu skyrė šias lėšas vaikų išlaikymui. Esant tokioms aplinkybėms teigti, jog atsakovas ginčo laikotarpiu neteikė išlaikymo, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad dėl išlaikymo dydžio šalys nebuvo susitarusios, todėl manytina, kad atsakovas teikė tokį išlaikymą, dėl kokio buvo susitarta. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas įsiskolinimą bei nustatydamas jo dydį, neatsižvelgė į šalių susitarimą. Vien dėl to, jog atsakovas pradėjo gyventi atskirai, dar nesuteikia teisės daryti išvados, kad nuo to laiko nustojo teikti ir išlaikymą vaikams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nepilnametis sūnus visą laiką gyveno pas atsakovo tėvus, o ne pas ieškovę, ieškovė trejus metus nesikreipė į teismą, kad būtų priteistas vaikų poreikius atitinkantis išlaikymas, vadinasi, ginčo laikotarpiu atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams užteko.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas įsiskolinimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė įsiskolinimą iš atsakovo.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina. Atsakovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu ir mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad sūnus nori gyventi pas atsakovo tėvus, todėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina neatitiks vaiko interesų.
Kolegija pažymi, kad vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą (ar ją keičiant) su vienu iš tėvų, vaiko interesus atitinka tokių vystymosi sąlygų nustatymas, kurioms esant, jis turėtų užaugti visaverte asmenybe. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti, išskyrus tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2002-05-29 sprendimu šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su jo motina (b. l. 6).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sūnus daugiau gyvena pas senelius (atsakovo tėvus) nei pas motiną, tačiau su motina matosi kiekvieną dieną, ji rūpinasi jo sveikatos priežiūra, bendrauja su močiute, pas motiną praleidžia savaitgalius ir atostogas. Su tėvu apie metus laiko visiškai nebendrauja, jie nėra artimi. Nors 2008 metais nepilnametis sūnus policijoje davė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nenorintis gyventi pas motiną (b. l. 110–111), tačiau iš paskutinės 2010-02-08 Vaiko teisių apsaugos pateiktos išvados dėl N. Š. gyvenamosios vietos nustatymo matyti, kad sūnus N. Š. pageidavo, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau jai geranoriškai susitarus su močiute, ir toliau norėtų gyventi pas senelius. Pas ieškovę yra visos sąlygos gyventi vaikams ir ji atsižvelgia į sūnaus norą gyventi pas senelius, su kuriais palaiko gerus santykius. Vaikas nenori, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Išvadoje nurodyta, jog sūnus palaiko labai glaudžius santykius su motina. Su tėvu apie metus laiko visiškai nebendrauja. Be to, atsakovo motina (vaiko močiutė) R. Š. taip pat nurodė, kad jos sūnus nesidomi N. gyvenimu, nedalyvauja nei jo auklėjime, nei sveikatos priežiūroje (b. l. 78). Iš to galime daryti išvadą, kad vaikas pageidauja, kad jo gyvenamoji vieta nebūtų keičiama. Iš bylos medžiagos taip pat negalime daryti išvados, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista.
Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vaiko apsaugos skyriaus išvadą, vaiko norą ir jo interesus, pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį dėl sūnaus N. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, nes tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Atmetus atsakovo priešieškinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir reikalavimą dėl vaikų išlaikymo.
Dėl išlaikymo dydžio priteisimo.
Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu. Teigia, kad dėl per didelio priteisto išlaikymo dydžio nukentės apelianto šeimos ir kitų jo nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Be to, teismas netinkamai įvertino jo turtines galimybes.
Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis, nes paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas, turtinę padėtį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir jos mėnesinis darbo užmokestis 1545,48 Lt (b. l. 76 ). Ieškovės vardu įregistruotas 0,25 ha žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini) – 9582 Lt vidutinės rinkos vertės (b. l. 54–55). Ieškovės vardu registruoti trys lengvieji automobiliai, nors ieškovė teigia, kad du yra pardavusi. Atsakovas 2007-11-09 sudarė naują santuoką su M. Š., su kuria augina du mažamečius vaikus (b. l. 23, 24, 114). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir jo mėnesinis darbo užmokestis 686 Lt (b. l. 22). Atsakovo Ž. Š. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), – 9840 Lt vidutinės rinkos vertės (b. l. 27–28), be to, atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvulių supirkimo punktas 847 Lt vidutinės rinkos vertės, 0,0816 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), – 1149 Lt vidutinės rinkos vertės, 2,18 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), – 9589 Lt vidutinės rinkos vertės (b. l. 29–34). Atsakovo vardu įregistruoti aštuoni automobiliai, iš kurių septynis jis įregistravo laikotarpiu nuo 2007-10-16 iki 2009-01-27 (b. l. 51–52).
Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė po 350 Lt kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, iš viso 700 Lt per mėnesį. Kaip nustatyta, atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Lt, atsakovas augina dar du mažamečius vaikus, o priteisiant išlaikymą negali būti pabloginta ir kitų šeimos narių padėtis. Tačiau tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
Atsakovo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 700 Lt. Jis, be Naglio ir Gabrielės, augina dar du mažamečius vaikus, taigi viso privalo išlaikyti keturis vaikus. Konstatuotina, kad esant dabartinei situacijai atsakovas galimybės mokėti vaikų išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį, neturi, tačiau akivaizdu, kad atsakovo siūlomas išlaikymas po 200 Lt kiekvienam vaikui yra nepakankamas, nes būtų pažeisti vaikų interesai bei jų teisė gauti bent minimalų išlaikymą, kuris patenkintų būtiniausius jų poreikius. Abu šalių vaikai yra moksleiviai, jiems yra būtina suteikti geras sąlygas lavinimuisi, be to, augant vaikams, didėja ir jų poreikiai, todėl atsižvelgus į atsakovo bei ieškovės turtines padėtis, jų šeiminę padėtį, proporcingumo principą, taip pat į pasikeitusius vaikų poreikius manytina, kad skiriant kiekvienam vaikui po 250 Lt nebūtų pažeisti vaikų interesai ir būtų patenkinti minimalūs vaikų poreikiai, todėl priteistas išlaikymas mažintinas nuo 350 Lt iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą. Ši suma nėra per didelė, atitiktų tėvų materialinę padėtį, minimalius vaikų poreikius (įskaitant ir motinos teikiamą išlaikymą). Be to, pažymėtina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, jo sveikatos būklė galimybių dirbti neriboja, todėl turi galimybę pagerinti savo materialinę padėtį.
Pažymėtina, kad reikšmingoms faktinėms aplinkybėms pasikeitus, atsirastų pagrindas dar kartą pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimas keistinas: naikintina sprendimo dalis dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo dukrai G. Š. – 8000 Lt ir sūnui N. Š. – 8000 Lt už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-06-30 (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Keistina sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo – iš atsakovo Ž. Š. priteistas išlaikymas dukrai ir sūnui po 350 Lt mažintinas iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CPK 326 str.1 d. 3 p.).
Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinas 180 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybės naudai priteistos pašto išlaidos mažintinos iki 7,35 Lt. Viso iš atsakovo priteistina 187,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš ieškovės priteistina 25 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 93 str. 4 d., 88 str., 1 d. 3, 6 p.).
Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovui priteistina 552 Lt žyminio mokesčio sumokėto apeliacinės instancijos teisme (CPK CPK 93 str. 2, 3 d.).
Atsakovas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1300 Lt. Nors apeliacinio skundo dauguma reikalavimų tenkinti, tačiau atsižvelgus į advokato darbo krūvį, į teismo posėdžių skaičių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, į protingumo ir teisingumo principus iš ieškovės L. G. atsakovui Ž. Š. priteistina pusė atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti - 650 Lt (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Panaikinti sprendimo dalį dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo Ž. Š. dukrai G. Š. – 8000 Lt ir sūnui N. Š. – 8000 Lt už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2009-06-30.
Pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo – iš atsakovo Ž. Š. priteisti išlaikymą dukrai G. Š. ir sūnui N. Š. po 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant mokėti nuo 2009 m. liepos 1 d. ir mokant iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Iš atsakovo Ž. Š. priteisti 187,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Iš ieškovės L. G. priteisti 25 Lt pašto išlaidų valstybei, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Iš ieškovės L. G. priteisti 552 Lt žyminio mokesčio sumokėto apeliacinės instancijos teisme ir 650 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui Ž. Š..
Sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės L. G. atsakovui Ž. Š. ir ieškovės paskyrimo nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja palikti nepakeistas.