Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2012-10-17, (duomenys neskelbtini), prie gydymo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas automobilį Mercedes Benz 300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovėjusį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešdamas policijai. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

E. L. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą gražinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas buvo ištirtas nepilnai ir paviršutiniškai. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie padarytą žalą automobiliui BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra automobilio apžiūros akto. Neišsiaiškinta aplinkybė dėl laiko: administracinio teisės pažeidimo laikas nutarime nurodomas 17.00 val., o liudytojas nurodo - 15.00 val. Jis apylinkės teismui buvo raštu pateikęs prašymą neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kuriame buvo nurodyta, kad nežinojo apie apgadintą kitą automobilį ir tyčia iš įvykio vietos nepasišalino. Nutarime akcentuojama, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, tačiau tokia teismo išvada yra neteisinga. Nagrinėjant bylą teisme turėjo būti apklaustas įvykį matęs liudytojas, nukentėjusioji. Be to, buvo pažeistos jo teisės į gynybą, kadangi jis nežinojo, kad teisme gali turėti advokatą. Taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jo asmenybę, jo atžvilgiu galėjo būti taikomas LR ATPK 30¹ str. ir paskirta nuobauda, švelnesnė negu numato įstatymas. Nurodo, kad, jeigu teismas laikytų, kad nėra pagrindo bylą gražinti apylinkės teismui nagrinėjimui iš naujo, prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, pritaikant LR ATPK 30¹ str. ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones arba jį išteisinti dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad E. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302¹¹ straipsnis). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. LR ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. LR ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad apylinkės teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas išnagrinėjo proceso dalyviams nedalyvaujant, remdamasis vien rašytiniais jų paaiškinimais ir tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, byloje nesurinkti net duomenys apie nukentėjusiosios automobiliui padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme nukentėjusiosios, liudytojo ir paties pažeidėjo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Pvz., Lietuvos vyriausiojo admi­nistracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (LR ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarime nurodoma, kad byloje nustatyta E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad asmuo iš esmės kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad E. L. 2012-10-31 prašyme teismui buvo nurodęs, kad nepajuto kliudęs automobilio, todėl, kaip teisingai savo skunde nurodo apeliantas, jis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino. Nors 2012-10-22 paaiškinime jis iš dalies kaltę ir pripažįsta, tačiau teismas turėjo kilusius neaiškumus pašalinti teisminio nagrinėjimo metu. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant proceso dalyvius, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog, nors LR ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vien­as­meniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesiaiškino visų pa­žei­dimo padarymo aplinkybių ir pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų tei­se­nos uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (LR ATPK 248 straipsnis). Šis procesinis pažeidimas laikytinas es­mi­niu, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimas naikinamas ir byla grą­žinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo mo­tyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti;E. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.