- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-22
- Bylos Nr.
- I-7639-142/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06734-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB ,,ACME Europe“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Laura Čereškaitė-Kinčiuvienė
- Kategorijos
- 10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Laurai Čereškaitei-Kinčiuvienei, atsakovo atstovams Dariui Kiaušui ir Ramutei Neniškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,ACME Europe“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo, nustatė:
Aprašomoji dalis
Pareiškėjas UAB ,,ACME Europe“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 13 d. padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1–8), kuriame prašo: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 3KM 19/46-0389S; 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1A-403, kuriuo nutarta netenkinti UAB „ACME Europe“ skundo; 3) įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti naują sprendimą - koreguoti pareiškėjo UAB „ACME Europe“ importo deklaracijose 2012 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 12LTKR1000IM039527, 2013 m. sausio 14 d. Nr. 13LTKR1000IM002683 ir 2013 m. balandžio 19 d. Nr. 13LTKR1000IM01AF96 importuoto popieriaus TARIC kodą į Nr. 4811 51 00 bei, atitinkamai, panaikinti prievolę sumokėti priskaičiuotą importo muitą, antidempingo muitą, pridėtinės vertės mokestį bei baudą ir delspinigius.
Skunde paaiškina, kad Kauno teritorinė muitinė atliko supaprastintą mokestinį patikrinimą, kurio metu patikrino bendrovės elektroninėmis importo deklaracijomis deklaruotų prekių klasifikavimo ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumą. Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų duomenis, ginčijamu sprendimu nusprendė bendrovės pateiktose importo deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodą 4823 90 40 00 keisti į TARIC kodą 4810 14 00 20 ir apskaičiuoti bei įregistruoti 79 404 Lt galutinio antidempingo muito, 35 160 Lt galutinio kompensacinio muito, 14 078 Lt PVM, 741 Lt PVM delspinigių ir 13 863 Lt baudos mokestines prievoles. Muitinės departamentas patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimą ir netenkino prašymo atleisti nuo delspinigių ir baudų sumokėjimo. Kauno muitinė nepagrįstai priskyrė bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20. Pareiškėjas paaiškino, kad į Bendrijos muitų teritoriją iš Kinijos Liaudies Respublikoje registruotos įmonės ,,Fantac graph desig co. Ltd“ importavo foto popierių spausdintuvams, kurį deklaravo TARIC kodu Nr. 4823 90 40 00. Kodą nurodė remdamasi popieriaus gamintojo pateikta informacija. Muitinės laboratorijai pateikė informaciją, jog importuoto popieriaus 100 % pluoštų sudaro pluoštai gauti cheminiu-mechaniniu būdu. Muitinės laboratorijos 2013 m. gegužės 23 d. tyrimo protokoluose Nr. 3T0866 ir Nr. 3T0865 nurodoma, kad popieriaus plaušienos kokybinė sudėtis: cheminiu būdu gauta medienos plaušiena, o prie papildomos informacijos nurodoma, kad popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos celiuliozės plaušienos. Analogišką prekę, kokią importavo bendrovė, kitoje ES valstybėje narėje (Didžiojoje Britanijoje) kompetentinga muitinės įstaiga priskyrė visai kitam TARIC kodui. t. y. Nr. 4811 51 00 00, kuriam nėra taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Dėl šios priežasties kyla pagrįstų abejonių, kad Lietuvos muitinės laboratorija neteisingai įvertino ir priskyrė bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20. Patikrinimo metu tam, kad būtų nustatytas tikras importuoto popieriaus TARIC kodas, pareiškėjas kreipėsi į Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) specialistus, kurie padarė išvadą, kad importuotas popierius atitinka Kombinuotoje nomenklatūroje TARIC kodui Nr. 4811 51 00 priskiriamam popieriui nurodytas savybes, kuriam, vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos Reglamentu (EK) Nr. 1789/2003, yra taikomas 0 procentų dydžio trečiųjų šalių muitas. Anksčiau šio TARIC kodo nenurodė, nes importuodama popierių vadovavosi popieriaus gamintojo informacija apie popieriaus priskyrimą TARIC kodui ir tik Kauno muitinei 2013 m. birželio 5 d. priėmus sprendimą dėl importuoto popieriaus priskyrimo kitam TARIC kodui, sužinojo, kad jis yra neteisingas bei atliko papildomus popieriaus tyrimus, kurie patvirtina, kad muitinės laboratorija nepagrįstai nusprendė priskirti bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20 (B999). Muitinės departamentas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo atleisti bendrovę nuo baudos ir delspinigių mokėjimo. Mano, kad turėjo būti atleista nuo baudos ir delspinigių mokėjimo Mokesčių administravimo įstatymo 100 str. 1 d. 2 p. bei 141 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Bendrovė yra įvykdžiusi visas sprendimu apskaičiuotas mokestines prievoles, nėra kalta dėl mokestinės prievolės neįvykdymo, nes jai nebuvo žinoma, kad ginčo prekės neatitinka deklaruoto TARIC kodo, deklaruodama TARIC kodą, vadovavosi gamintojo pateikta informacija, mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus. Šios aplinkybės leidžia bendrovę atleisti nuo delspinigių ir baudos arba juos sumažinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teikė papildomus rašytinius paaiškinimus (t. II, b.l. 60-65), kur aiškino, kad KTU Organinės technologijos katedros Spektroskopijos laboratorijos specialistams teikė foto popieriaus pavyzdžius, kurie 2013 m. buvo deklaruoti muitinėje TARIC kodu 4823 90 40 00. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo teismui pateikti dokumentai. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo kitokio 15,2 cm x 10,2 cm išmatavimų ir 185 g/m² (matinio) ir 170 g/m² (blizgus) foto popieriaus „Acme“. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas neimportavo kitokio tokių matmenų fotopoprieriaus iš kitų gamintojų. KTU tyrimo išvadose būtent ir nurodomas toks popierius (išmatavimai ir kt.), be to, KTU išvadose yra pateikiamos popieriaus nuotraukos. Paaiškino, kad KTU ir SGS MULTILAB (SGS laboratorija) neturi sertifikatų, kurie suteiktų teisę daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo, taip pat šios laboratorijos nėra akredituos (sertifikuotos) popieriaus tyrimams. Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi į kitų valstybių muitinių laboratorijas, kurios atsakė, kad neturi akreditacijos vykdyti popieriaus tyrimų dėl popieriaus cheminių savybių. Pareiškėjas nurodo, kad atliko du nešališkus tyrimus, kurių duomenys paneigia Muitinės laboratorijos išvadas. Mano, kad atsakovas neįrodė, kad, kad pareiškėjo importuoto popieriaus TARIC kodas yra 4810 14 00 20.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą, papildomus paaiškinimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir atsakovas, Muitinės departamentas, MD) atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 84–87, 173-175) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Muitinės laboratorijos tyrimų išvadomis, savo teiginiams pagrįsti turėjo pateikti nešališkos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti popierių, išvadas, tačiau pateikė tik KTU Organinės technologijos katedros profesoriaus G. B. pasamprotavimus (gali būti laikoma, galima teigti, gali būti nežymi dalis priedų) apie KTU Organinės technologijos katedros Spektroskopijos laboratorijoje tirtą fotopopierių. Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas 152 mm x 102 mm dydžio baltos spalvos vienasluoksnis fotopopierius „Acme Photopaper Matte“ ir „Acme Photopaper Glossy“ yra pagamintas iš cheminiu būdu (ne mechaniniu ir ne cheminiu-mechaniniu) gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga - silicio dioksidu (SiO2). Pareiškėjas skunde savo teiginio, kad ginčo prekė yra pagaminta cheminiu-mechaniniu būdu, nepagrindė jokiais įrodymais. Didžiosios Britanijos PTI Nr. GB122268592, kuriuo, pareiškėjo nuomone, analogiškai prekei muitinės įstaiga priskyrė visai kitam TARIC kodui - 4811 51 00 00, išduotas plastikais ir silicio dioksidu padengtam fotopopieriui. Atsižvelgiant į tai, kad Muitinės laboratorija nenustatė, kad ginčo prekė yra padengta plastikais (plastikas yra organinė medžiaga), o pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad PTI Nr. GB122268592 nurodyta prekė yra analogiška ginčo prekėms, minėtas PTI, nagrinėjamu atveju, negali būti taikomas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) nuostatomis, atleisti galima nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų), bet ne nuo sumokėtų delspinigių ar jų dalies. Pareiškėjas įvykdė 741 Lt PVM delspinigių prievolę, todėl, vadovaujantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrindo atleisti nuo 741 Lt PVM delspinigių nėra. Vadovaujantis tiek MAĮ 141 straipsnio 1 dalimi, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-903/2008), pareiškėjo teiginiai, kad jis mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojo visiško atleidimo nuo atitinkamo mokesčio baudos. Šios aplinkybės yra aktualios tik sprendžiant klausimą dėl skiriamos baudos dydžio. Kauno teritorinė muitinė į šias aplinkybes atsižvelgė ir pareiškėjui skyrė minimalią - 10 proc. dydžio baudą. Muitinės departamentas nenustatė priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės teisingai ir laiku deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti minėtų mokesčių. Pareiškėjas nepasinaudojo teise kreiptis į muitinę su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją. Kadangi byloje minėtos aplinkybės nenustatytos, pagrindo atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos sumokėjimo netenkintas.
Atsakovas pateikė atsiliepimo papildymą, kuriame paaiškino, kad sistemiškai analizuojant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332, (toliau - Taisyklės) ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al43-1320/2012), viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo, t. y. Muitinės laboratorijos išvadomis remiamasi nepriklausomai nuo jos akreditavimo, o kitų institucijų laboratorinėmis išvadomis remiamasi tik jei jos turi specialią teisę (yra akredituotos arba sertifikuotos). Pareiškėjo pateiktuose akreditavimo dokumentuose nenurodyta ar „SGS Multilab“ akredituota tirti popierių, ir ar gali tirti produktus taikydama infraraudonųjų spindulių bei rentgenofluorescencinę (XRF) analizių metodus, nurodytus išvadose, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo pateiktos „SGS Multilab“ laboratorijos išvada neatitinka Taisyklių 6 punkto reikalavimų, todėl ja remtis nustatant Kombinuotosios nomenklatūros kodą negalima. Iš Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros ir „SGS Multilab“ laboratorijos išvadų matyti, kad paminėtų institucijų laboratorinio tyrimo objektais buvo užsakovo (pareiškėjo) pateikti prekių pavyzdžiai. Pateikiant šiuos pavyzdžius, muitinė nedalyvavo. Todėl nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiose institucijose buvo tiriami būtent tokie pat prekių mėginiai, kokie buvo pateikti Muitinės laboratorijai.
Teismo posėdyje Muitinės departamento atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad tiek Muitinės laboratorijos, tiek kitų laboratorijų išvados, kurias pateikė pareiškėjas į bylą iš esmės visiškai sutampa, tarp jų išvadų jokių prieštaravimų nėra. Ginčo esminis klausimas, kaip taikyti tas visas gautas išvadas nustatant prekės kodą. Atsakovas teigia, kad taikė vienintelį įmanoma TARIC kodą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 83) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė motyvus nurodytus atsakovo atsiliepime.
Skundas netenkinamas.
Ginčas byloje kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 3KM 19/46-0389S, išdėstyto Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje, ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. 1A-403 teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiant pareiškėjo deklaruotų prekių klasifikavimą taikant Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą. Nuo prekių priskyrimo atitinkamai TARIC pozicijai ir subpozicijai priklauso importo mokesčiai – importo muitas, antidempingo muitas, pridėtinės vertės mokestis ir su jomis susijusios sumos.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas „ACME Europe“ importo deklaracijose Nr. 12LTKR1000IM039527 (2012-08-14), Nr. 13LTKR1000IM002683 (2013-01-14) ir Nr. 13LTKR1000IM01AF96 (2013-04-19) TARIC kodu 4823 90 40 00 deklaruotam foto popieriui įformino išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą. Kauno teritorinė muitinė mokestinio patikrinimo metu kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti informaciją apie minėtose deklaracijose deklaruotas prekes, taip pat, esant galimybei, pateikti jų pavyzdžius. Pareiškėjas informavo muitinę ir pateikė pavyzdžius. Kauno teritorinė muitinė 2013 m. balandžio 10 d. raštu kreipėsi į Muitinės laboratoriją su prašymu ištirti pareiškėjo pateiktus prekių pavyzdžius bei nustatyti rekomenduojamus TARIC kodus. Muitinės laboratorija 2013 m. gegužės 23 d. tyrimų protokoluose Nr. 3T0865 ir Nr. 3T0866 nurodė, kad tyrimui pateiktų prekių pavyzdžių rekomenduojamas TARIC kodas yra 4810 14 00 20.
Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi Muitinės laboratorijos tyrimų protokolų duomenis, priėmė skundžiamą 2013 m. birželio 5 d. sprendimą (supaprastinto patikrinimo ataskaita) Nr. 3KM19/46-0389S (b. l. 10-15), kuriuo nusprendė pareiškėjo pateiktose importo deklaracijose Nr. 12LTKR1000IM039527 (2012-08-14), Nr. 13LTKR1000IM002683 (2013-01-14) ir Nr. 13LTKR1000IM01AF96 (2013-04-19) deklaruotų prekių TARIC kodą 4823 90 40 00 keisti į TARIC kodą 4810 14 00 20 ir apskaičiuoti bei įregistruoti 79 404 Lt galutinio antidempingo muito, 35 160 Lt galutinio kompensacinio muito, 14 078 Lt PVM, 741 Lt PVM delspinigių ir 13 863 Lt baudos mokestines prievoles.
Pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pateikė 2013 m. liepos 24 d. ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. Kauno technologijos universiteto specialistų išvadas, kurios, pareiškėjo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ginčo prekės turi būti klasifikuojamos TARIC kodu 4811 51 00, t.y. deklaracijose pareiškėjas buvo nurodęs neteisingą TARIC kodą, tai pripažino pats pareiškėjas.
Muitinės departamentas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 1A-403 nusprendė Kauno teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 3KM19/46-0389S patvirtinti ir pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos mokėjimo netenkinti (t. I, b. l. 131-134).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 3KM19/46-0389S ir Muitinės departamento 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 1A-403 bei įpareigoti Muitinės departamentą koreguoti pareiškėjos importo deklaracijose Nr. 12LTKR1000IM039527 (2012-08-14), Nr. 13LTKR1000IM002683 (2013-01-14) ir Nr. 13LTKR1000IM01AF96 (2013-04-19) nurodytą TARIC kodą į 4811 51 00.
Prekės klasifikuojamos vadovaujantis 1987-07-23 Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, iš dalies pakeisto 2012-10-09 Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 927/2012, I priede nustatytąja Kombinuotąja nomenklatūra, Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992-10-12 Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ir 1993-07-02 Komisijos reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 6 punkte nustatyta, kad, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (KN) ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Pareiškėjas neneigia, kad pateikė dviejų laboratorijų išvadas (Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros Spektroskopijos laboratorijos specialistų ir SGS Multilab laboratorijos išvadas), kurios neturi akreditavimo ir sertifikatų popieriaus tyrimui ir TARIC kodų klasifikavimui (t. II, b.l. 121, t. III, b.l. 1-2, 67, 104-105). Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetas į teismo užklausimą atsakė 2015 m. kovo 17 d. raštu (t. II, b.l. 50) ir nurodė, kad teisės daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo pagal TARIC nomenkaltūrą neturi, tokių išvadų ir neteikė. Nustatyta, kad Muitinės laboratorijos akreditavimo sritis taip pat neapima pipieriaus tyrimų (t. II, b.l. 53, 54, 56).
Nustatyta, kad muitinės įstaigos vadovavosi Muitinės laboratorijos 2013 m. gegužės 23 d. tyrimo protokolais Nr.3T0866 ir Nr. 3T0865 (t. I, b.l. 56-59). Šiuose protokoluose yra išvados: 1) remiantis tyrimų duomenimis nustatyta, kad popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos celiulizės plaušienos, viena jo pusė padengta blizgia neorganinės kilmės medžiaga, popieriaus kvadratinio metro masė – 188 g.; 2) remiantis tyrimų duomenimis nustatyta, kad popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos celiulizės plaušienos, viena jo pusė padengta matine neorganinės kilmės medžiaga, popieriaus kvadratinio metro masė – 175 g. Po to, vadovaujantis TARIC paaiškinimu nurodoma, kad popierius ir kartonas iš vienos ar abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su riškilais arba be jų, nepadengti jokiomis kitomis medžiagomis, bet kokio dydžio ritiniais ar stačiakampiais lakštais, klasifikuojami 4810 pozicijoje. Rekomenduotas TARIC kodas – 4810 14 00 20. Buvo vadovaujamasi suderintos sistemos nomenklatūros 4810 pozicijos paaiškinimais (HSENs, 2012), (išrašas, t. I, b.l. 176-178, vertimas 179-180). Tuo tarpu 4811 pozicijoje nurodomas popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, įmirkyti, padengti, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba su atspaudais, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius), išskyrus prekes, aprašytas 4803, 4809 arba 4810 pozicijose (t. I, b.l. 64). T.y. 4810 pozicijoje nurodytos prekės yra išimtis ir negali būti klasifikuojamos 4811 pozicijoje. Esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad 4810 pozicijoje klasifikuojamas popierius padengtas kaolinu ir kitomis neorganinėmis medžiagomis, kurios aprašyme yra išvardinamos, jų sąrašas nėra baigtinis, tačiau toje dangoje gali būti rišamosios medžiagos (gali jų ir nebūti). Rišamosios medžiagos taip pat yra išvardinamos. Aprašyme nenurodomas joks procentas neorganinių medžiagų, kuriomis padengtas popierius, nei koks galimas rišiklių procentas. 4811 pozicijoje klasifikuojamas popierius padengtas tik organinėmis medžiagomis, kurios gali būti be rišamosios medžiagos, tos dangos naudojamos siekiant gauti atitinkamas popieriaus savybes: vandeniu atsparus popierius, pakavimui skirtas popierius ir pan. (t. I, b.l. 179-180).
Muitinės laboratorijos protokoluose nurodyta, kad tiriamas popierius padengtas neorganine (mineraline) medžiaga. KTU laboratorija nustatė, kad popieriaus dangoje yra naudotas organinės kilmės polimeras (t. I, b.l. 36-40), t.y. polivinilacetatas. Atsakovas pateikė išrašą iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos (XVIII), kur polivinilacetatas nurodomas kaip medžiaga naudojama klijams gaminti. T.y. ši medžiaga gali būti priskirta prie rišančiųjų medžiagų. KTU laboratorija teigia, kad 170 g/m² popieriaus paviršiniame sluoksnyje yra 79,6 procentai SiO₂, o 185 g/m² – 55,6 SiO₂, t.y. silicio dioksido, kitaip vadinamo kvarcu, iš jo sudarytas smėlis (duomenys iš Vikipedijos ir kitų šaltinių). Pagal minėtus paaiškinimus 4810 pozicijai priskiriamas popierius, padengtas kaolinu (kinišku moliu). Kaolinas yra nuosėdinė uliena, susidedanti iš kaolinito ir kvarco. Taigi, KTU laboratorijos duomenys nepaneigia muitinės sprendimo priskirti prekę TARIC kodo pozicijai 4810, nes popierius iš esmės padengtas neorganine medžiaga, tuo tarpu 4811 pozicijoje klasifikuojamas popierius padengtas visai kitokiomis medžiagomis (organinėmis): derva, bitumas, asfaltas, plastikas, vaškas ir pan. Be to, šių popieriaus rūšių panaudojimas iš esmės skiriasi, 4810 pozicijoje klasifikuojamas popierius yra išimtis iš 4811 pozicijos ir pagal savo paskirtį. SGS laboratorijos išvada taip pat nepaneigia muitinės išvadų (t. I, b.l. 157-161). Ši laboratorija taip pat nustatė, kad popieriaus paviršiuje yra silicio dioksido, apskritai, nurodant paviršiuose rastus elementus (t. I, b.l. 161) jokių organinės kilmės medžiagų nenurodyta. Taigi visų laboratorijų išvados sutampa. Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad jo pasirinktoms dviems laboratorijoms nusiuntė tos pačios partijos popierių, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad visų laboratorijų išvados iš esmės sutampa, todėl labiau tikėtina, kad nusiųstas tas pats popierius. Visgi, imant ir siunčiant mėginius kitoms laboratorijoms, pareiškėjo pareiga buvo pasirūpinti muitinės įstaigų sutikimu su tokiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, kad visų laboratorijų išvados dėl importuoto popieriaus paviršiaus sudėties sutampa, byloje nėra pagrindo skirti ekspertizę, kadangi ekspertizė gali būti skiriama kai yra skirtingos specialistų išvados, o šiuo atveju taip nėra.
Kombinuotosios nomenklatūros 4810 pozicijoje yra klasifikuojamas popierius ir kartonas, iš vienos ar abiejų pusių padengtas koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, stačiakampių lakštų arba ritinių pavidalo. TARIC 4810 14 00 20 subpozicijoje yra klasifikuojamas minėtų charakteristikų vienasluoksnis popierius ir kartonas, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų pluoštų masės, lakštais, kuriuos išklojus vienos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 435 mm, o kitos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 297 mm ir kurio kvadratinio metro masė ne mažesnė kaip 70 g, bet ne didesnė kaip 400 g, o baltumas didesnis kaip 84 proc. (matuojant pagal ISO 2470-1), naudojamas rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams.
Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas 152 mm x 102 mm dydžio baltos spalvos vienasluoksnis fotopopierius „Acme Photopaper Matte“ ir „Acme Photopaper Glossy“ yra pagamintas iš cheminiu būdu (ne mechaniniu ir ne cheminiu-mechaniniu) gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga - silicio dioksidu (S1O₂), todėl Kauno teritorinė muitinė deklaruotą popierių pagrįstai klasifikavo 4810 14 00 20 TARIC kodu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklės (Taisyklės), kuriomis šiuo atveju privalėjo vadovautis muitinės įstaigos. Taisyklėse (redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu) reglamentuojami kombinuotosios prekių nomenklatūros taikymo klausimai. Taisyklių 6 punkte aiškiai nustatyta: „Taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis“. T.y. šiuo atveju buvo galima pateikti kitos laboratorijos, kuri akredituota ir sertifikuota popieriaus tyrimams, išvadas, tačiau tokios nebuvo pateiktos. Kita vertus, pareiškėjo pateiktos dviejų laboratorijų išvados tik patvirtino Muitinės laboratorijos išvadas, kad prekė negali būti klasifikuojama pareiškėjo nurodomu TARIC kodu, nes visiškai neatitinka aprašymo, be to, taikytina išimtis popieriui, kuris turi būti klasifikuotas 4810 pozicijoje. Pareiškėjas pateikdamas dviejų laboratorijų išvadas, kurias teismas įvertina kaip įrodymus byloje, neįrodė, kad popierius buvo padengtas išimtinai tik organine medžiaga (derva, asfaltu, vašku ir t.t.), ko reikalauja 4811 pozicija, o organinių priemaišų buvimas 4810 pozicijoje leidžiamas, nes tai nurodyta 4810 pozicijos aprašyme (galimi rišikliai). Pagaliau aprašyme ir tų popieriaus rūšių paskirtis skiriasi. Pozicijoje 4811 nenumatytas fotopopierius ar kitoks popierius spausdinimui, o nurodytos kitos vartojimo savybės (pakavimui, tapetams, dėžių dangčiams). Tuo tarpu 4810 pozicijoje paminėtas popierius, skirtas spausdinimui, kitiems grafiniams tikslams (t. I, b.l. 181). Pareiškėjo įvežtas popierius ir skirtas nuotraukų spausdinimui ir visai neskirtas 4811 pozicijoje aprašytiems vartojimo atvejams (t. I, b.l. 179-180).
Dėl pareiškėjo pateikiamo pavyzdžio, jog Didžioje Britanijoje kompetentinga muitinės įstaiga analogišką prekę priskyrė visai kitam TARIC kodui – 4811 51 00 00 (skundo teismui priedas Nr. 14, t. I, b.l. 60, vertimas - 62). Iš pateikto dokumento nėra aišku, kokia prekė buvo klasifikuojama, todėl nėra galimybės palyginti.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad pareiškėjas dėl popieriaus tyrimų kreipėsi į daugelį kitų valstybių muitinių laboratorijų, kurios atsisakė atlikti tyrimą būtent dėl to, kad nėra akredituotos (sertifikuotos) tokiam tyrimui – popieriaus cheminės sudėties tyrimui. Ši aplinkybė nepaneigia Lietuvos Muitinės laboratorijos teisės atlikti prekių tyrimus tikslu nustatyti TARIC kodus, nes tai pavesta minėtu Vyriausybės nutarimu, juo labiau, kad šis nutarimas suteikia teisę nuneigti Muitinės laboratorijos išvadas pasitelkiant kitas laboratorijas, turinčias reikiamą kvalifikaciją. Kitos pareiškėjo nurodomos laboratorijos savo valstybėse gali turėti kitokią arba tokią pačią kompetenciją savo muitinės įstaigų atžvilgiu, tačiau apsiimti atlikti nešališką tyrimą su jų muitinėmis nesusijusiems asmenims, gali tik turėdami atitinkamą kompetenciją tokiems tyrimams atlikti. Todėl šis faktas nepaneigia Muitinės laboratorijos teisės atlikti visus reikiamus tyrimus prekių klasifikavimui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai vadovavosi Muitinės laboratorijos rekomendacijomis ir tinkamai klasifikavo pareiškėjo įvežtas prekes TARIC 4810 14 00 20 subpozicijoje
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nėra kaltas dėl mokestinės prievolės neįvykdymo, nes jam nebuvo žinoma, kad ginčo prekės neatitinka deklaruoto TARIC kodo, deklaruodamas TARIC kodą, vadovavosi gamintojo pateikta informacija. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, leidžia atleisti nuo delspinigių ir baudos arba juos sumažinti.
Kauno teritorinė muitinė 2013 m. birželio 5 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nurodė motyvus, kodėl taiko minimalią 10 procentų baudą, t.y. jau atsižvelgta į dalį pareiškėjo nurodytų aplinkybių, taip pat nurodė, kad pareiškėjas gali teikti prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, pagal Muitinės departamento patvirtintas 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1B-481 taisykles. Pareiškėjas, teikdamas 2013 m. liepos 2 d. skundą Muitinės departamentui prašė atleisti nuo baudų ir delspinigių (t. I, b.l. 112-113). Muitinės departamentas 2013 m. spalio 16 d. sprendime Nr. 1A-403 šį prašymą išsmiai išnagrinėjo ir prašymo netenkino. Daroma išvada, kad ši sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl neatkartojama.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) yra MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas; 2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims. MAĮ 141 straipsnio 1 dalis numato šiuos atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų pagrindus: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį - mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Atleisti galima nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet ne nuo sumokėtų delspinigių ar jų dalies.
Pareiškėjas neneigia, kad PVM delspinigius sumokėjo, todėl pagal MAĮ 100 straipsnio 1 dalį pagrindo atleisti pareiškėją nuo 741 Lt PVM delspinigių nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai, kad mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas MAĮ nuostatas, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojo visiško atleidimo nuo atitinkamo mokesčio baudos. Šios aplinkybės, kaip minėta, jau buvo įvertintos Kauno teritorinės muitinės ir dėl jų skirta minimali bauda.
Kitų MAĮ 141 straipsnyje numatytų pagrindų nenustatyta. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad nėra pareiškėjo kaltės, nes pareiškėjas atsako už deklaruojamų duomenų teisingumą.
Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnį deklarantas yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Nenustatyta, kad pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, neturėjo galimybės teisingai deklaruoti, apskaičiuoti bei sumokėti apskaičiuotų mokesčių. Pareiškėjas pasitikėjo gamintojo pateikiama informacija, nors turėjo galimybę kreiptis į muitinę su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją, kas rodo, kad prekės neteisingu kodu deklaruotos dėl pareiškėjo kaltės, pasireiškusios neatsargumu, t.y. deklaruojant prekes pareiškėjo vardu pasireiškė nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. Pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų netenkinamas, nes nėra nustatyta pagrindų, kurie leistų taikyti pirmiau cituotas MAĮ nuostatas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB ,,ACME Europe“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.