- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-01-12
- Bylos Nr.
- 2-340-324/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- Kauno miesto apylinkės prokuratūros, Kauno miesto apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros atstovei prokurorei G. Liaškinienei, atsakovui V. K., trečiojo asmens J. K. individualios įmonės atstovei J. K., teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovui V. K., tretiesiems asmenims J. K. individualiai įmonei ir G. Č. firmai dėl žalos atlyginimo (bendraieškis – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007 m. vasario 5 d. priimtu preliminariu teismo sprendimu iš atsakovo V. K. priteista 625824,14 Lt valstybei padarytai žalai atlyginti, sumokant priteistą sumą į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Tenkindamas ieškinį, teismas rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-593/2006, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nuosprendžiu konstatuota, jog V. K. penkis kartus J. K. individualios įmonės vardu bei du kartus G. Č. individualios įmonės vardu neteisėtai, t.y. panaudojant suklastotus dokumentus ir taip sudarant prekių eksporto ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo fikciją, kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas.
Prieštaravimuose dėl šio sprendimo atsakovas nurodo, jog teismo priteista pinigų suma yra išieškoma iš jo sutuoktinės J. K. individualios įmonės. Šią aplinkybę grindžia 2006 m. gegužės 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu nr. 69-314, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2037-07/2007 pagal J. K. individualios įmonės skundą atsakovui valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. Teigia, jog patenkinus ieškinį bei galiojant minimam Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įgytų galimybę tariamą skolą išsiieškoti du kartus. Prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į prieštaravimus su jais nesutinkantys ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuroras ir bendraieškis Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 69-314 patvirtinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (04)-K3-162-42 yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl neįsiteisėjęs. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą 93 straipsnį vienas iš mokestinės prievolės pasibaigimo būdų yra jos įvykdymas, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, kad patenkinus Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įgytų galimybę skolą išieškoti du kartus. Atsakovas turi atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.
Teismo posėdyje atsakovas palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus. Jo pusėje buvo tretysis asmuo J. K. firmos savininkė.
Bendraieškio atstovas į posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta pasirašytinai. Tretysis asmuo G. Č. firma į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo byloje pagal J. K. individualios įmonės skundą atsakovui valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, išdėstytas išvadas, teismo posėdyje Kauno miesto apylinkės prokuratūros atstovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl sumos, kuri iš valstybės biudžeto buvo gauta J. K. firmos vardu. Prašė nekeisti preliminaraus sprendimo dalies, kuria priteisti 219249 Lt, įgyti iš valstybės biudžeto G. Č. firmos vardu. Pastarąjį reikalavimą grindė tuo, jog G. Č. firma fiktyvi, todėl nėra galimybės įvykdyti mokesčių inspekcijos sprendimą iš jos išieškoti neteisėtai susigrąžintą PVM mokestį.
Atsakovo prieštaravimai tenkintini.
Atsakovo kalti veiksmai, pateikiant Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai suklastotas PVM deklaracijas ir prašymus grąžinti PVM permokas, dėl kurių valstybei padaryta reikalaujama priteisti žala, nustatyti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nr. 1-6-593/2006, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Atsakovas V. K. 1998 m. sausio – 1999 m. liepos mėn. laikotarpiu apgaulės būdu pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai J. K. firmos ir G. Č. firmos suklastotas PVM deklaracijas ir prašymus grąžinti PVM permokas. Suklaidinęs mokesčių inspekcijos darbuotojus, kitų nenustatytų asmenų naudai jis įgijo 625824,14 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Esant pagrindui konstatuoti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, 2007 m. vasario 5 d. priimtu preliminariuoju teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas (1964 m. CK 483 straipsnio pirmoji dalis).
Prieštaravimų dėl šio sprendimo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2004 m. vasario 27 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą Nr. (04)-K3-162-42 išieškoti iš J. K. individualios įmonės mokestinę nepriemoką – tą pačią civilinės bylos dalyku esančią neteisėtai išmokėtą PVM mokesčio sumą. 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu nr. 69-314 valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos šį sprendimą patvirtino. Pastarąjį sprendimą patvirtino mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 26 d. sprendimu nr. S-298-97-279/2006. Analogišką sprendimą nr. 07- 435 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija priėmė 2003 m. balandžio 29 d. G. Č. firmos atžvilgiu ( jo mokesčių mokėtojas neapskundė). 2007 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjas J. K. individualios įmonės skundą dėl jos atžvilgiu priimtų sprendimų panaikinimo. 2008 m. vasario 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje nr. A-438-59/2008 šis sprendimas paliktas nepakeistas.
Šiais administracinių teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad tiek mokestinėje byloje, tiek Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštieji Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Kauno m. apylinkės prokuratūros reikalavimai kildinami iš tų pačių faktinių aplinkybių, t. y. kad J. K. IĮ realaus prekių įsigijimo ir eksporto nevykdė, o tik išrašinėdavo atitinkamus dokumentus. Skiriasi tik šių aplinkybių teisinis kvalifikavimas: mokestinėje byloje valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti PVM ir PVM baudų bei delspinigių sumas iš J. K. IĮ grindžiamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo ( 1993 m. gruodžio 22 d. Nr. I-345) 16 straipsnio ir 18 straipsnio pažeidimu; civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Kauno m. apylinkės prokuratūros ieškinys priteisti žalos atlyginimą iš V. K. grindžiamas Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsniu, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis. Administracinėje byloje yra keliama prievolės sumokėti mokestį ir žalos valstybės biudžetui civiline tvarka atlyginimo tarpusavio santykio problema, tuo pačiu nagrinėjama administracinės bylos bei civilinės bylos tarpusavio santykio problema. Apibendrinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartyje konstatuota, kad abiejų bylų dalykas ir pagrindas yra tapatūs, bei kad materialinis - teisinis reikalavimas abiejose bylose yra kilęs iš mokestinių teisinių santykių. Nustatyta, jog mokestinių teisinių santykių subjektu yra J. K. individuali įmonė, kuriai pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą tenka prievolė sumokėti ginčo mokestį. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie iššaukė arba galėjo iššaukti mokestinių prievolių atsiradimą mokestinių teisinių santykių subjektui, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių subjektai. Jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie minimų asmenų veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektui (mokesčio mokėtojui ) galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš šių asmenų atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis, arba jie galėtų atsiradusias J. K. individualiai įmonei mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už šią įmonę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka. Nusprendė, kad byloje aptariami teisiniai santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti mokesčių įstatymais, kas savo ruožtu nesudaro teisinio pagrindo subsidiariai taikyti privatinės teisės normas ( Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalis ). Tai savo ruožtu sąlygoja, kad mokesčių administratoriui nebuvo būtinybės remtis ir taikyti Civilinio kodekso normas, pareiškiant civilinėje byloje materialinį-teisinį reikalavimą V. K. dėl žalos, padarytos valstybės biudžetui, atlyginimo. Dėl šių priežasčių teismas pripažino nepagrįstais J. K. įmonės apeliacinio skundo argumentus atleisti įmonę nuo atsakomybės dėl jai priskaičiuotų mokestinių nepriemokų, nes analogiškas reikalavimas yra pareikštas V. K. civilinėje byloje, ar kad žalą valstybės biudžetui padarė ne ši įmonė, o kiti asmenys.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo nagrinėjimo metu įsiteisėjo administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę civilinėje byloje pagal Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovui V. K., tretiesiems asmenims J. K. firmai ir G. Č. firmai dėl žalos atlyginimo (bendraieškis – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija). Šių faktų pagrindu atsakovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kuriomis jis grindžia prieštaravimuose nurodytą prašymą atmesti jo atžvilgiu pareikštą ieškinį dėl žalos, padarytos valstybei neteisėtu PVM mokesčio sugrąžinimu J. K. įmonei ( CPK 182 straipsnio 2 p.). V. K. savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą ne valstybės biudžetui, o J. K. įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusią mokestinę prievolę. Šie atsakovo veiksmai mokestinių teisinių santykių subjektams galėtų sudaryti prielaidas reikalauti iš jo atlyginti žalą remiantis Civilinio kodekso normomis.
Prieštaravimų pagrindu atsakovas nurodo motyvus dėl savo sutuoktinės įmonės, tačiau prašo panaikinti visą preliminarųjį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, analogiška procesinė išvada darytina dėl 219205,30 Lt žalos atlyginimo sumos, kurią valstybei atsakovas padarė neteisėtu mokesčio sugrąžinimu G. Č. įmonei. Ši įmonė įregistruota mokesčių mokėtoju, pagal juridinių asmenų registro duomenis yra veikianti. Kadangi prievolė sumokėti ginčo mokestį tenka G. Č. įmonei, išieškojimo negalimumo aplinkybė negali būti pagrindas šį mokestį priteisti iš tokios pareigos neturinčio asmens ( atsakovo). Pažymėtina, kad ieškovai nepateikė duomenų apie tokio išieškojimo negalimumą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog civilinis ieškinys atsakovui V. K. dėl žalos, padarytos valstybės biudžetui, atlyginimo yra nepagrįstas. Preliminarus teismo sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.
Ieškinį pateikęs prokuroras atsisako nuo ieškinio dalies dėl J. K. įmonei sugrąžinto mokesčio. Kadangi tokio prašymo neišreiškė apie teismo posėdį žinantis ir jame nedalyvaujantis bendraieškis, ieškinio atsisakymas nepriimtinas ( CPK 44 straipsnio trečioji dalis).
Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 6 dalies antruoju punktu, aštuntąja dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo patenkinti.
Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 5 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.