Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Administracinė byla Nr. ATP-15-350/2015

2015 m. sausio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administrcinėn atsakomybėn patraukto asmens - K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu K. S. nubausta 3000 litų administracine nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą už tai, kad ji, būdama UAB „B. B.“ padalinio vadove ir būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido A. Š. 2014-04-12, 2014-04-13, 2014-04-14, 2014-04-15, 2014-04-19, 2014-04-20, 2014-04-25, 2014-04-26, 2014-04-27 dienomis dirbti įmonėje lažybų tarpininke operatore ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jos į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, jos tapatybę patvirtinančio darbo pažymėjimo ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priimtą į darbą A. Š., tuo K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas - darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl gali įgalioti ir kitą asmenį atlikti su asmenų įdarbinimu susijusius visus privalomus veiksmus (sudaryti darbo sutartis, pildyti darbo sutarčių registravimo žurnalą, išduoti darbo pažymėjimus, pranešti SODRAi apie darbuotojo priėmimą į darbą ir kt.), taip užtikrinant įdarbinimo procedūrų bendrovėje įgyvendinimą bei jų teisėtumą. Šioje byloje nėra duomenų, kad UAB "B. B." direktorius šią konkrečią savo kompetencijos funkcijų dalį būtų perdavęs jai - K. S.. Byloje esantis įgaliojimas patvirtina, kad ji buvo įgaliota atstovauti UAB "B. B." tik pasirašant ir nutraukiant darbo ir materialinės atsakomybės sutartis Panevėžio bendrovės filiale, jokių kitų jai priskirtų su asmens įdarbinimu susijusių veiksmų atlikimas šiame įgaliojime nenumatytas, kiti bendrovės vidaus dokumentai taip pat nepatvirtina, kad ši sritis buvo perduota būtent jai, todėl ji neatitinka nei darbdavio atstovo, nei darbdavio įgalioto asmens sąvokų, numatytų ATPK 41³ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kas reiškia, jog jai neteisėtai ir nepagrįstai buvo surašytas protokolas dėl nelegalaus darbo ir kad ji skundžiamu nutarimu nepagrįstai buvo pripažinta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu.

Teismui manant, kad ji pagrįstai pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą pažeidimą, mano, kad jai paskirta nuobauda nors ir minimali, tačiau per griežta, neatitinka administracinės nuobaudos tikslų paskirties ir proporcingumo reikalavimo, todėl švelnintina.

Teigia, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti jai nuobaudos arba paskirti mažesnę bei sankcijoje numatytą minimalią baudą, nes šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą (kelias dienas), jo apimtys buvo mažos. Be to, ji neteista, administracine tvarka nebausta, yra jauno amžiaus, sąžiningai, tinkamai ir atsakingai atlieka savo darbo funkcijas, jai nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, ne siekiant turtinės naudos sau ar įmonei, vengiant mokesčių, kas akivaizdžiai sumažina jos asmenybės pavojingumą. Pažeidimas akivaizdžiai atsitiktinis ir ateityje nepasikartos.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, išsamiai, objektyviai, nešališkai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliantės skunde išdėstyti motyvai turėtų būti vertinami kaip gynybinė pozicija. Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų dėl K. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo, ką skundžiamame nutarime konstatavo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas. Mano, kad K. S. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pažeidimo metu galiojusio ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų.

Pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas - darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, tačiau dirbamas nesudarius darbo sutarties. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, DK 99 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 straipsnis), darbo sutartis sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, ją pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas, vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui.

Veikai kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnį, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad K. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji vykdydama darbdavio funkcijas, būdama UAB „B. B.“ padalinio vadove leido A. Š. 2014 m. balandžio 12-15, 19-20, 25-27 dienomis dirbti įmonėje lažybų tarpininke operatore iki darbo pradžios nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jos į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, jos tapatybę patvirtinančio darbo pažymėjimo ir nustatyta tvarka nepranešus apie jos priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) teritoriniam skyriui (b.l. 4-6).

Tokie duomenys, nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, pilnai patvirtinti byloje surinkta medžiaga. Teikdama pirminį paaiškinimą A. Š. nurodė, kad darbo pasiūlymą dirbti UAB „B. B.“ ji gavo iš K. S., dėl darbo sąlygų ir užmokesčio tarėsi taip pat su ja. Įmonėje ji (A. Š. ) dirbo 2014 m. balandžio 12-15, 19-20, 25-27 dienomis, tačiau už darbą atlyginimo negavo, darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo, darbo pažymėjimas išduotas taip pat nebuvo, 2014-04-18 jai buvo duota pasirašyti nepilnai užpildyta darbo sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis ( b.l. 9). Šiuos A. Š. nurodytus duomenis patvirtina byloje esančios darbo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartys iš kurių matyti, kad jose įrašyti ne visi būtini reikalaujami duomenys, dokumentai pasirašyti A. Š. ir K. S., dokumentai sudaryti 2014-04-18 ( b.l. 10,11-12). Iš byloje esančios VSDFV pažymos matyti, kad UAB „B. B.“ duomenų apie darbuotoją A. Š. laikotarpiu nuo 2014-04-11 iki 2014-05-26 pateikta nebuvo ( b.l. 14-15). Byloje esančio įgaliojimo kopija patvirtina, kad UAB „B. B.“ padalinio vadovė K. S. direktoriaus įgaliota atstovauti bendrovę pasirašant ir nutraukiant darbo ir materialinės atsakomybės sutartis iki 2014-11-01 (b.l. 13). Teisme liudytoja apklausta G. K. patvirtino, kad ji A. Š. mokė kelias dienas dirbti UAB „B. B.“ kasininke – lažybų tarpininke, po to pati išėjo dirbti į kitą punktą ( b.l. 79).

Šie aptarti duomenys patvirtina, kad protokole nurodytu metu UAB „B. B.“ buvo nustatytas realaus darbo faktas, K. S. ir A. Š. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių, t.y. atitinkamu laikotarpiu A. Š. dirbo atitinkamą darbą įmonėje, su ja prieš tai buvo tartasi dėl darbo funkcijų, laiko, darbo vietos, atlyginimo. A. Š. dirbo įmonės naudai, tačiau darbo sutartis iki darbo pradžios su ja sudaryta nebuvo ir apie jos darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, darbo pažymėjimo ji taip pat neturėjo ir tai atitinka nelegalaus darbo sudėties požymius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, organizuojantis asmenų įdarbinimą.

Kvalifikuoti asmenų darbą kaip nelegalų būtina nustatyti, jog darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus. Be to, administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo gali būti traukiami tiek įmonės vadovas, padaręs administracinį teisės pažeidimą neveikimu, t. y. nepakankama darbo teisinių santykių kontrole, tiek aktyvius veiksmus atlikęs darbuotojas (LVAT nutartys N575-3202/2011, N575-3287/2011). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde esančiu teiginiu, kad K. S. nėra administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį traukiamas subjektas, nes, kaip nurodoma skunde, ji nebuvo atsakinga už dokumentų apie priėmimą į darbą įforminimą ir pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui, o buvo atsakinga tik už darbo sutarčių su priimamu asmeniu sudarymą ir nutraukimą. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl darbo įmonėje ir dėl visų darbo sąlygų A. Š. tarėsi būtent su padalinyje už tai atsakingu asmeniu K. S., kuri buvo įgaliota bendrovėje atrinkti tinkamus asmenis dirbti įmonėje ir sudaryti su jais darbo sutartis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. S. laikytina tinkamu ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu, nes ji, susitarusi su A. Š. dėl visų darbo sutarties sąlygų ir leidusi jai dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties, neišdavus darbo pažymėjimo ir nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn K. S. patraukta pagrįstai.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantė prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jai nuobaudos arba paskirti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Kaip jau buvo minėta, už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ( pažeidimo metu galiojusi redakcija) numatytą pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 3000 iki 10000 litų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje, kurį prašo taikyti apeliantė, nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje susiformavusi pozicija, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra. Pažeidėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad nelegalus darbas truko tik kelias dienas, apeliantė charakterizuojama teigiamai, yra jauno amžiaus, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo reikšmingos individualizuojant bausmę ir nustatant jos dydį. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis pagrįstai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kartu nėra pagrindo spręsti, kad apeliantei skirta minimali nuobauda neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apeliantė, žinodama, kad su kiekvienu į darbą priimamu asmeniu privalu tuoj pat sudaryti darbo sutartį ir apie tai įstatymo nustatyta tvarka pranešti VSDF administravimo įstaigai, nesilaikė šių reikalavimų ir padarė jai inkriminuotą pažeidimą. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.