Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje nagrinėjo ieškovo AB „TEO LT“ ieškinį atsakovui A. P. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1546,63 Lt skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo ieškinyje, kad atsakovui buvo instaliuota daugiakanalės televizijos paslauga „Skaitmeninė Gala“ ir teikiamos televizijos retransliacijos paslaugos. Išduoti panaudai televizijos priedėliai ir atkodavimo kortelės. Atsakovas įsipareigojo naudotis paslaugomis 3 metus, t.y. nuo 2008-11-17 iki 2011-11-17. Klientas pažeidė savo įsipareigojimus nuo 2010-11-01. 2010-12-22 apmokėjo dalį skolos, t.y. 40,13 Lt. Toliau atsiskaitymai vėl nutrūko ir 2011-05-19 sutartiniai santykiai nutraukiami ieškovo iniciatyva su atitinkamomis pasekmėmis. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad atsakovui apie susidariusį įsiskolinimą buvo aiškinama ir žodžiu, ir raštu. Kol pas atsakovą buvo priedėliai ir kortelės pilnas paslaugų atjungimas nėra įmanomas. Paprašyta atsakovo atsiskaityti už tą laiką, kol sutartiniai santykiai nebuvo nutrūkę, o sutartinės sąlygos buvo aptartos pasirašytinai ir klientas jas suprato. Sutartiniai santykiai nutraukti 2011-05-19. Atsakovas galėjo kaip rūpestingas klientas prašyti leisti sąlygas, atidėti mokėjimus ir pan. Sutartis buvo sąlyginė, kad nuolaidų nereikės grąžinti tada, kai bus išlaikyti minimalūs terminai.

Dalies ieškinio (397,99 Lt) ieškovas atsisakė, kadangi atsakovas grąžino įrangą (b.l. 60).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad keletą kartų kreipėsi į ieškovą ir paaiškino priežastis, dėl ko negali laiku atsiskaityti. Nutraukus paslaugų teikimo sutartį buvo siunčiamos sąskaitos, nors televizija neveikė.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 26-28), todėl atsakovo prašymu civilinė byla nagrinėjama iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles CPK 246 str. 1 d. pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad santykiai su ieškovu nutrūko 2011 metų sausio mėnesį, nuo tada nesinaudojo ieškovo paslaugomis. Likus 8 mėnesiams iki sutarties termino pabaigos prarado darbą, todėl paprašė sutartį nutraukti. 2010 m. gruodį jau nežiūrėjo televizijos, nes buvo atjungta. Pagal sutartį parašyta, kad jei nesusimoka klientas, televizija atjungiama.

Atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas. Ieškinys likusioje dalyje tenkintinas iš dalies.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, todėl ieškovo atsisakymas priimamas. Ieškovui žinomos ieškinio procesinės atsisakymo pasekmės. Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinė byla dalyje dėl 397,99 Lt skolos nutrauktina, teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies (LR CPK 293 str. 4 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-11-17 tarp šalių buvo sudaryta skaitmeninės antžeminės televizijos retransliavimo paslaugos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo paslaugomis naudotis trejus metus (b.l. 18-19). Atsakovui buvo perduota TV įranga (b.l. 18-19, 60). Ieškovo teigimu sutartis nutraukta nuo 2011-05-19, išaugus įsiskolinimams (b.l. 1-2, 10, 17). Duomenų, patvirtinančių apie sutarties nutraukimą 2010 metų pabaigoje (b.l. 68), atsakovas teismui nepateikė, juolab teismo posėdžio metu parodė, kad likus 8 mėnesiams iki sutarties galiojimo termino (2011-11-17) prarado darbą ir prašė sutartį nutraukti (b.l. 68). Įranga perduota tik bylos nagrinėjimo metu. Remiantis turimais duomenimis, teismas konstatuoja, kad paslaugų teikimo sutartis nutraukta 2011 metų gegužės mėnesį, kadangi išdėstytos faktinės aplinkybės ir turimi duomenys tai patvirtina (b.l. 10, 17).

Atlygintinų paslaugų sutarties samprata yra įtvirtinta CK 6.716 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 straipsnis), pagal kurį kliento, kaip paslaugų gavėjo, padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinesnė. Bylos duomenimis, šalių sudarytu susitarimu ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui daugiakanalės televizijos paslaugas už užmokestį, o atsakovas įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis 36 mėnesių laikotarpiu nustatyta apimtimi bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodo, kad atsakovas nevykdė sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir reikalauja priteisti iš jo 800,52 Lt netesybų (b.l. 10) už tai, kad atsakovas nebevykdė sutarties iki sutarties termino pabaigos - 2011 m. lapkričio 17 d.

Sprendžiant dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo pasekmių prieš terminą, pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meilina ir Ko“ v. UAB „Naderna“, bylos Nr. 3K-3-494/2005). Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas (CK 6.721 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Ieškovas nurodo, kad atsakovui paslaugos buvo teikiamos su nuolaida ir kad atsakovas dėl to gavo papildomos naudos. Byloje nėra duomenų, kad paslaugos atsakovui buvo teikiamos išskirtinėmis sąlygomis ir (ar) lengvatiniais tarifais ir kad tai lėmė tiesioginių nuostolių atsiradimą, atsakovui nevykdant nustatytų paslaugos apimčių ar sutartį nutraukiant prieš terminą. Paslaugos užsakymuose (b.l. 18-19) nėra nurodytos taikytos nuolaidos. Be to, Sprendžiant dėl priteistinų protingų išlaidų, vertintina ir tai, kad šalių sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal paslaugų teikėjo vienašališkai nustatytas sąlygas (CK 6.184, 6.185 straipsniai), t. y. paslaugų teikimo sąlygas ir įkainius nustatė paslaugų teikėjas, tai leidžia manyti, kad nustatyti tarifai ir paslaugų teikimo sąlygos yra ekonomiškai pagrįstos. Paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas ir sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Ieškinyje paslaugų teikėjas nurodo, kad šalys sutartį sudarė laisva valia, todėl privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus sutarties nustatytomis sąlygomis, tačiau teismas pažymi, kad sutarties laisvės principas nėra absoliutus, be to, remiantis kliento interesų prioriteto principu, įpareigojančiu paslaugų teikėją elgtis sąžiningai ir protingai, paslaugų sutartyje negali būti nustatytų sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas paslaugų gavėjo teises.

Ieškovo prašomos priteisti netesybos (bauda) iš sutartį prieš terminą nutraukusios šalies turėtų būti priteisiamos, jeigu jų dydis neviršytų ieškovo turėtų nuostolių dėl tokio sutarties nutraukimo. Pagal CK netesybos yra įskaitinės, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagal kuriuos priteistinos netesybos turi būti protingo dydžio. Netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003). Šioje byloje ieškovo prašomų priteisti netesybų dydis 800,52 Lt tiesiogiai nėra grindžiamas tik jo negautomis pajamomis (tiesioginiais nuostoliais), kurias būtų gavęs ieškovas, jeigu atsakovas būtų įvykdęs sutartį iki pabaigos. Teismas daro išvadą, kad teisinga ir pagrįsta yra priteisti netesybų dalį, apimančią ieškovo tiesioginius nuostolius, t.y. negautą paslaugų teikimo mokestį už 2011 metų gegužės mėnesio dalį bei birželio-lapkričio mėnesius, t.y. iš viso 208,97 Lt, ką paslaugų teikėjas būtų gavęs (TV mėn. mokestis+papildomos TV mėn. mokestis, b.l. 10), jei sutartis nebūtų nutraukta prieš terminą.

Reikalavimas dėl 10,00 Lt skolos administravimo išlaidų atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra įrodymų, pagrindžiančių minėto reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Atsakovas įsiskolinimo už teiktas paslaugas neginčija (b.l. 68). Ieškovui iš atsakovo, remiantis 2008-11-17 sutarčių nuostatomis, skolos paskaičiavimo lentelės duomenimis, PVM sąskaitomis-faktūromis (b.l. 10-19) priteistina 190,84 Lt mokestis už laikotarpį nuo 2010 metų lapkričio mėnesio iki 2011 metų gegužės mėnesio (sutarties nutraukimo), 38,88 Lt papildomos TV mėnesinio mokesčio, 100,00 Lt kortelės aptarnavimo mokesčio, iš viso 329,72 Lt (b.l.10, CK 6.716 str., 6.720 str.).

Iš skolos paskaičiavimo lentelės ir ieškinio reikalavimo nustatyta, kad ieškovas į priteistiną sumą buvo įtraukęs ir delspinigius (b.l. 2, 10). Byloje nėra pateikta sutarties nuostatų, kurios numatytų atsakovo įsipareigojimą mokėti delspinigius vėluojant atsiskaityti už teiktas paslaugas, todėl remiantis LR CK 6.72 str. nėra pagrindo priteisti netesybas, t.y. delspinigius.

Ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo iš atsakovo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkinamas ( LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d., jei ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovas sumokėjo 71,00 žyminį mokestį (b.1.3-5). Kadangi ieškovas dalies ieškinio atsisakė, 9,00 Lt žyminio mokesčio turi būti grąžinta Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Vadovaujantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus 47 proc., iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 29,14 Lt žyminio mokesčio (62 Lt*47 proc., b.l.3-5), 142,18 Lt už advokato teisinę pagalbą (302,50 Lt*47 proc.), b.1.47), viso 171,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,92 Lt) yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali 10,00 Lt suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovo AB „TEO LT“, kodas121215434, atsisakymą nuo ieškinio dalies (397,99Lt) ir civilinę bylą toje reikalavimų dalyje nutraukti.

Ieškinį likusioje dalyje tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P., a.k(duomenys neskelbtini), ieškovo AB „TEO LT“, kodas 212154314, naudai 329,72 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 208,97 Lt netesybų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 171,32 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui AB „TEO LT“, kodas 212154314, 9,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-02-13 mokėjimo nurodymu Nr. 285580 AB SEB bankas.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.