Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo procesinių sprendimų baudžiamosiose ir kitose bylose apskundimo terminas yra trumpas – 7 dienos, o advokatas apie tokius teismo sprendimus nėra informuojamas, todėl asmuo, gavęs drausminę nuobaudą – 15 parų kamerų tipo patalpose praranda teisę į advokatą, kadangi per tokį trumpą terminą neįmanoma klausimo išspręsti laiškais.

Pastebi, kad remiantis BVK 101 straipsniu, advokato lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaičiuojami. Tokiu būdu pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu turėjo galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, jam atvykus į laisvės atėmimo įstaigą.

Nurodo, kad ginčijamas Vilniaus PN sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, taigi nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl nuteistojo teisės į skambučius telefonu ribojimo, jam atliekant paskirtą drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-624(1) pareiškėjui už kalinimo režimo reikalavimų pažeidimus, vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, paskirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 18-19).

Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą leisti paskambinti advokatui („skubiai – dėl peticijos Žmogaus teisių komitetui prie JTO“) (b. l. 17).

Vilniaus PN direktorius 2017 m. spalio 12 d. sprendimu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 42-1021(1), atsižvelgdamas į tai, kad prašymo pateikimo laikotarpiu (2017 m. rugsėjo 14 d.) pareiškėjas atliko 2017 m. rugsėjo 7 d. jam paskirtą drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, vadovaudamasis BVK 145 straipsniu, atsisakė tenkinti prašymą leisti paskambinti telefonu (b. l. 16).

Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. spalio 12 d. sprendimą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, kuris 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 2S-7151 pareiškėjo skundo netenkino, konstatuodamas, kad Vilniaus PN sprendimas netenkinti prašymo leisti paskambinti yra pagrįstas (b. l. 5-6).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalį asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. nutarime, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 99 straipsnio 2 dalies, kurioje buvo nustatytas draudimas susirašinėti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, atitikties Konstuticijai, nurodė, kad pagal Konstituciją asmens, padariusio nusikaltimą, laisvė gali būti suvaržyta įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka; suvaržius tokio asmens laisvę, gali būti apribotos jo teisės ir laisvės, tarp jų ir susirašinėjimo neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susirašinėjimo neliečiamumą nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susirašinėjimo neliečiamumą galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi būti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka. Teismo vertinimu, šis išaiškinimas yra aktualus ir kalbant apie nuteistųjų (suimtųjų) teisę paskambinti telefonu.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kuris nustato, jog nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato BVK 73–75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai BVK 102 straipsnio 1 dalis. BVK 102 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas: nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal BVK 102 straipsnio 5 dalį skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės). Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. IR-107 patvirtinta nauja Taisyklių 124 punkto redakcija, kurioje nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi teise skambinti telefonu apimtis priklauso nuo nuteistojo priskyrimo atitinkamai nuteistųjų grupei. Remiantis BVK 73 straipsnio 4 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per dieną paskambinti telefonu (BVK 74 straipsnio 4 punktas), o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu (BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Minėta, kad pareiškėjui Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 28-624(1), vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, paskirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose laikotarpiu. Vykdant šį nutarimą, pareiškėjas nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, drausmės grupę (b. l. 18-19). Nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose reglamentuoja speciali norma - BVK 145 straipsnis. BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, – po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu.

Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad remiantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, jis neturėjo teisės paskambinti telefonu, tačiau mano, kad šis draudimas pažeidžia jo teisę į gynybą, kuri, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra absoliuti.

Pažymėtina, kad įstatymas nenumato BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo paskambinti telefonu taikymo išimčių. BVK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas paskambinti telefonu išimtinai yra susijęs su paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Kaip matyti iš Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelės duomenų, pareiškėjas, būdamas priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, naudojasi teise skambinti telefonu (b. l. 21-22). Nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas skambino 20 kartų. Pareiškėjui paskyrus BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nuobaudą, pareiškėjui laikinai - nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d., buvo taikomas draudimas skambinti telefonu.

Pareiškėjo nurodytas argumentas, kad atsisakius tenkinti jo prašymą paskambinti advokatui nuobaudos atlikimo laikotarpiu, buvo pažeista jo teisė į gynybą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismas neneigia pareiškėjo teisės gauti teisinę pagalbą, tačiau atkreipia dėmesį, kad be pokalbio telefonu, BVK yra numatyti ir kiti bendravimo su advokatu būdai. BVK 101 straipsnyje nurodyta, kad advokatų lankymasis pas nuteistuosius neribojamas. Susitikimai su advokatu į pasimatymų skaičių neįskaitomi. Kiekvienas susitikimas su advokatu vyksta pataisos įstaigos administracijos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas. Nuteistųjų susitikimų su advokatu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šios nuostatos reiškia, kad BVK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas gauti pasimatymus neapima pareiškėjo teisės susitikti su advokatu. Byloje duomenų, kad pareiškėjas nuobaudos atlikimo laikotarpiu kitais būdais siekė susitikti su advokatu ir tam buvo užkirstas kelias, nėra.

Be to, pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. prašymo turinys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjui buvo būtina susisiekti su advokatu nuobaudos atlikimo laikotarpiu, kuomet jam buvo apribota teisė į skambutį. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad tokia būtinybė buvo dėl peticijos tarptautinėms institucijoms ir skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui rengimo, tačiau nesukonkretino ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kokiai tarptautinei institucijai buvo rengiama peticija, kokioje konkrečioje baudžiamojoje byloje rengiamas skundas. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad BVK nuostatos neriboja nuteistųjų teisės kreiptis su peticijomis ir skundais į tarptautines institucijas (100 str.).

Pastebėtina ir tai, kad pagal BVK 102 straipsnį, kam skambinti, pasirenka nuteistasis. 2017 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas teise paskambinti telefonu naudojosi 2 kartus, 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. rugsėjo 28 d. skambino sūnui. Duomenų, jog pareiškėjas, iki ir po nuobaudos atlikimo termino skambino advokatui, nėra. Taigi, ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą leisti paskambinti telefonu, nesiekė įgyvendinti savo teisės į gynybą nedelsiant. Atsižvelgdamas į pareiškėjui paskirtos nuobaudos terminą, pareiškėjo elgesį po nuobaudos atlikimo, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės į gynybą suvaržytos nebuvo.

Kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, įstatymu apribojus skambučių skaičių taip pat yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisės skambinti telefonu apribojimas iki dviejų kartų per mėnesį, nustatant 15 minučių trukmę, yra įtvirtintas įstatyme bei pagrįstas BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmių vykdymo individualizavimo principu, nustatančiu, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl negali būti suprantamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas pats savaime. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas išnaudojęs nustatytą skaičių skambučių telefonu, turi galimybę palaikyti socialinius ryšius ir kitais BVK numatytais būdais (bendraudamas laiškais, organizuojant pasimatymus). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl teisės į privatų gyvenimą ribojimo būtų kreipęsis į Vilniaus PN ar Kalėjimų departamentą ir kad dėl to yra kilęs ginčas.

Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN direktorius 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 42-1021(1) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą leisti paskambinti telefonu advokatui. Ginčijamame sprendime aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, todėl jį panaikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytas ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad ir Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 7 sprendimu Nr. 2S-7151 pripažindamas Vilniaus PN atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą leisti paskambinti telefonu teisėtu ir pagrįstu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį panaikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Teismui nenustačius pareiškėjo teisės į gynybą ribojimo fakto, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus PN ir Kalėjimų departamentą užtikrinti netrukdomą bendravimą tarp nuteistojo (suimtojo) bei jo advokato, nepriklausomai nuo turimų nuobaudų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.