Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai SĮ „Susisiekimo paslaugos“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Susisiekimo paslaugos“, priteisti 7 000 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų viešojo transporto kontrolierių elgesio (neteisėto sulaikymo, užpuolimo).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 21 val. 20 min. vyko viešuoju transportu, kuriam sustojus sustojime „Karoliniškių poliklinika“ jį pasitiko agresyvūs viešojo transporto kontrolieriai. Pareiškėjui išlipinant iš viešojo transporto priemonės jam kelią pastojo kontrolierius A. S., kuris tikrino pareiškėjo važiavimo viešuoju transportu bilietą ir jį žodžiais provokavo. Pažymi, kad jis bilietą parodė viešojo transporto kontrolieriui, tačiau šis neleido pareiškėjui praeiti, t. y. buvo užstojęs praėjimą. Be to, išlipantį iš viešojo transporto pareiškėją kontrolierius pastūmė. Toks nepagarbus ir netinkamas elgesys sukėlė konfliktą. Pareiškėjas nurodo, kad konflikto metu naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau jam nueinant, viešojo transporto kontrolierius J. R. jį pasivijęs pavadino „chamu“ ir pasakė, kad „tuoj bėgsi“. Pareiškėjas paaiškina, kad jam paklausus, dėl kokių priežasčių jis turėtų bėgti, viešojo transporto kontrolierius J. R. paėmė už jo krepšio ir pradėjo šaukti, jog pareiškėjas keikiasi viešojoje vietoje ir yra sulaikomas. Mano, kad viešojo transporto kontrolierių pareiginiuose nuostatuose nėra numatyta teisė jiems sulaikyti asmenis. Pareiškėjui traukiant viešojo transporto kontrolieriaus J. R. rankas, prie kontrolieriaus prisijungė ir kiti kontrolieriai jam į pagalbą. Pažymi, kad sulaikydami jį kontrolieriai naudojo fizinę jėgą, smurtą: pareiškėjas buvo smaugiamas, plėšomi jo drabužiai ir daiktai, pareiškėją vilko į tarnybinį automobilį. Mano, kad buvo kilęs realus pavojus jo sveikatai ir gyvybei.

Nurodo, kad buvo šokiruotas bei afekto būsenoje dėl tokių valstybės tarnautojų veiksmų. Priešinosi neteisėtam sulaikymui ir mano, kad tokią teisę turėjo. Viešojo transporto kontrolieriai smaugdami įtempė jį į tarnybinį automobilį. Atvykus policijai pareiškėjas buvo išvežtas.

Paaiškina, kad viešojo transporto kontrolieriai klastojo įrašus. Viešojo transporto kontrolieriais dirba ne vienerius metus, todėl mano, jog negalėjo nežinoti apie savo teises ir pareigas. Iškarpytas vaizdo įrašas siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką. Pažymi, jog yra tik pradžia 36 sekundės ir pabaiga 7 min. 50 sek. Mano, kad 5 minutės yra iškirptos, kuriose girdėjosi ir matėsi provokacijos ir prievarta. Kitų įrašų nėra. Atliekant vaizdo įrašų ekspertizę atsakymas buvo neigiamas. J. R. civilinis ieškinys surašytas melagingu pagrindu bei neatitinka vaizdo įrašo turinio. A. S. pareiškėją provokavo žodžiais bei pastūmė. J. R. pasakymas „Nesistumdyt“ buvo akivaizdi provokacija. J. R. grasino ir provokavo, sulaikė be priežasties. Tai šiurkštus nusikaltimas. Visame procese dalyvavo ir kontrolierius A. J.. Pabrėžia, kad teisės aktai nenumato kontrolierių teisės naudoti prievartą.

Mano, kad kontrolieriai naudodami smurtinius veiksmus prieš pareiškėją pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves, tyčiniais veiksmais, kitų asmenų akivaizdoje diskreditavo viešojo transporto kontrolieriaus prilyginto valstybės tarnautojui vardą, sumenkino valstybės institucijos, kurioje dirbo, autoritetą. Darbuotojai pažeidė ne vieną baudžiamąjį įstatymą, sukėlė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, pažemino pareiškėją kitų asmenų akivaizdoje. Sulaikymas buvo transliuojamas „Facebook“ internetiniame tinklapyje, kur jį matė tūkstančiai žmonių, todėl patyrė moralinę ir materialinę žalą. Dėl turtinės žalos pažymi, kad buvo apgadinti asmeniniai pareiškėjo daiktai ir negautos pajamos dėl paskirtos kardomosios priemonės neišvykti. Policijos komisariato kameroje turėjo būti iki vėlumų su asocialiais žmonėmis, turėjo sunkumų parvykti namo bei į darbą vyko nepailsėjęs. Dėl kontrolierių neteisėtų veiksmų ir melagingų parodymų pareiškėjui grėsė emigracija. Jaučiasi nesaugus viešajame transporte, kadangi šie viešojo transporto kontrolieriai ir toliau dirba.

Atsakovės atstovė atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atstovė nurodo, kad 2018 m. liepos 12 d. apie 21 val. 20 min. „Karoliniškių poliklinika“ stotelėje buvo vykdoma viešojo transporto keleivių kontrolė. Kontrolę vykdė Viešojo transporto kontrolės skyriaus kontrolieriai J. R., A. S. ir A. J.. Kontrolės metu kilo konfliktas. Nesutinka su pareiškėju, kad jį pasitiko agresyviai nusiteikę kontrolieriai. Priešingai teigia, jog vaizdo įraše matosi, kad pareiškėjas buvo nusiteikęs agresyviai ir turėjo tikslą tik atsidarius durims pastumti kontrolierių. Pareiškėjui ne kartą buvo pasiūlyta nusiraminti ir nevartoti necenzūrinių žodžių viešojoje vietoje. Viešojo transporto kontrolieriai vykdydami viešojo transporto keleivių kontrolę ir matydami nepaklusnius piliečius, privalo atitinkamai reaguoti, kadangi kiekvieno piliečio pareiga rūpintis saugia aplinka. Viešojo transporto kontrolieriai tinkamai elgėsi norėdami jį nuraminti, kadangi pareiškėjas konfliktavo ir vartojo necenzūrinius žodžius. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kokia žala buvo padaryta, bei nepagrindė žalos dydžio. Turtinė žala yra grindžiama išskirtinai deklaratyvia pareiškėjo pozicija, subjektyviais paaiškinimais, prielaidomis. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, remiamasi tik abstrakčiais teiginiais, neįvardintas priežastinis ryšys tarp neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių.

Paaiškina, kad žala yra civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamu atveju būtina, tačiau pareiškėjas prašomą priteisti 7 000 Eur žalos dydį iš esmės grindžia abstrakčiomis frazėmis. Teiginiai apie suprastėjusią gyvenimo kokybę, patirtus fizinius skausmus vertintini kritiškai, kadangi to negalima susieti su darbuotojų veiksmais. Neįrodė atsakovės atstovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakomybės sąlygų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas, kadangi neįrodytos visos atsakomybės sąlygos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas melagingai. Policijos pareigūnams buvo pateiktas „iškarpytas“ vaizdo įrašas, yra įrašo pradžia ir pabaiga, nėra įrašo vidurio. Mano, kad kontrolieriai „iškarpė“ vaizdo įrašą. Teigia, kad vaizdo įraše girdėti, kaip kontrolieriai jam grasina susidorojimu. Kontrolieriai jį pastūmė, provokavo. Pažymi, kad kontrolieriai gali tik tikrinti keleivių bilietus, jokių kitų teisių neturi. Dėl žalos nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad buvo suvaržyta jo laisvė, o dėl turtinės žalos nurodo, kad buvo „sudaužytas“ jo laikrodis, sugadinti drabužiai ir rankinė. Pripažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau mano, kad netrikdė viešosios tvarkos. Nurodė, kad keleivių kontrolę atliko keturi kontrolieriai, viena jų moteris, kuris nuvyko toliau troleibusu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo kelionės bilietą, tačiau elgėsi agresyviai. Nurodo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos suteikią teisę sulaikyti asmenį daryti viešosios tvarkos pažeidimą. Akcentavo, kad vaizdo įrašo niekas nekeitė, pareigūnams atlikusiems ikiteisminį tyrimą, buvo pateiktas vientisas vaizdo įrašas.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad „Karoliniškių poliklinika“ stotelėje įlipo į troleibusą pro jo galines duris ir paprašė keleivių pateikti kelionės bilietus. Pareiškėjas kelionės bilietą turėjo, kontrolierius keleivių bilietus tikrino toliau. Teigė, kad netikėtai pareiškėjas jam alkūne sudavė į nugarą. Tada jis atsisuko, pastūmė pareiškėją ir pasakė: „ką tu čia darai?“. Pareiškėjas elgėsi neadekvačiai vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo kontrolierių. Tuomet kontrolierius pastebėjo, kad nėra įjungta vaizdo fiksavimo kamera, ją įjungė, kamera buvo įjungta visą laiką. Priėjęs kitas kontrolierius jo paklausė, kas nutiko. Pareiškėjo buvo prašoma nevartoti necenzūrinių žodžių. Besitęsiant konfliktui kontrolieriai nutarė kviesti policijos pareigūnus. Pažymėjo, kad, pareiškėją nuvedus prie tarnybinio automobilio, jis bandė pasišalinti, trenkė kontrolieriui į lūpą, dėl to pareiškėjas buvo pasodintas į tarnybinį automobilį iki atvyks policijos pareigūnai. Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo laikomas ir vedamas į tarnybinį automobilį už pareiškėjo turėtos rankinės rankenos. Nurodė, kad vaizdo įrašą atidavė vadovui.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. R. parodė, kad jis ginčą dieną atliko transporto keleivių kontrolę. Jis į atvažiavusį troleibusą įlipo per vidurines duris ir tikrino keleivių bilietus. Išgirdo triukšmą, vartojamus necenzūrinius žodžius. Išlipo iš troleibuso ir priėjo prie kolegos, kuris skundėsi, kad pareiškėjas jam sudavė alkūne į nugarą. Kadangi pareiškėjas elgėsi neadekvačiai (vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus), jis buvo įspėtas dėl daromo administracinio nusižengimo. Kadangi pareiškėjas ir toliau elgėsi agresyviai, jis paprašė kolegų iškviesti policijos pareigūnus. Pažymėjo, kad jis pareiškėją laikė už jo rankinės rankenos. Tuomet, kai jau negalėjo vienas išlaikyti pareiškėjo, pasikvietė kolegą J., kuris tarnybiniame automobilyje rašė protokolus. Pareiškėjas buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio. Pareiškėjas prie tarnybinio automobilio norėjo pasišalinti ir jam trenkė į lūpą, todėl buvo pasodintas į tarnybinį automobilį iki atvyks policijos pareigūnai. Pažymėjo, jog jokie pareiškėjo asmeniniai daiktai konflikto metu nenukentėjo. Nurodė, kad ginčo situaciją filmavo jis ir A. S. S. vaizdo įrašas buvo geresnės kokybės, todėl būtent jo įrašas buvo pateiktas policijos pareigūnams atlikusiems ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. J. parodė, kad ginčo dieną jis tarnybiniame autobuse rašė protokolus. Kolega jį pakvietė ir nurodė, kad pareiškėjas jam alkūne trenkė į nugarą. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo agresyvus, vartojo necenzūrinius, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas už jo rankinės rankenos. Kadangi jis trenkė R. į lūpą, tai buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Pažymėjo, kad nepamena, ar jis pats darė vaizdo įrašą.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. parodė, kad ginčo situacijos nepamena.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad jis yra kontrolės skyriaus vadybininkas, nagrinėja skundus, pateikia medžiagą pagal kitų institucijų prašymus. Pažymėjo, kad kontrolieriai turi filmavimo kameras, tačiau ją įjungti ir išjungti fiziškai turi kiekvienas kamerą turintis kontrolierius. Visi įrašai yra saugomi įmonės serveryje, prie kurio prieiti kontrolieriai negali. Kadangi į jį su prašymu pateikti ginčo dienos filmavimo medžiagą kreipėsi policijos pareigūnai, jis iš serverio įrašė visą filmuotą medžiagą į diską. Pažymėjo, kad du vaizdo įrašai galėjo atsirasti dėl techninių sutrikimų. Akcentavo, kad jis pateikia visą filmuotą medžiagą, kuri yra serveryje, jokių modifikacijų nedaro. Serveryje informacija laikoma trisdešimt dienų.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų veiksmų, vykdant keleivių kontrolę viešajame transporte (neteisėtai sulaikant, nepagarbiai ir netinkamai elgiantis) kilusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius pareiškėjui tris būtinąsias atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ „Susisiekimo paslaugos“, neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį savivaldybei nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų (sprendimų ar veiksmų, neveikimo) prieštaravimu teisės aktuose numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

Keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymas 6 str. 33 p.). Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus (Kelių transporto kodeksas 4 str. 3 d.). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtino Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisykles (toliau – Taisyklės), kurios buvo aktualios ginčo metu (pakeistos 2019 m.). Taisyklės nustato važiavimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje tvarką, vežėjo, vairuotojo, keleivių pareigas, atsakomybę, keleivių teises, vežėjų, vairuotojų ir keleivių kontrolės tvarką. Keleivių ir bagažo vežimą autobusais/troleibusais organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) arba jos įgaliota įstaiga. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ yra savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio uždavinys vykdyti (tarpe kitų funkcijų) savivaldybės savarankiškąją funkciją dėl keleivių vežimo organizavimo savivaldybės lygmeniu. Pagal viešai skelbiamus 2018 m. sausio 2 d. Juridinių asmenų registre registruotus įmonės įstatus 10.13 p. įmonė vykdo keleivių, ekipažo ir viešojo transporto kontrolę.

Taisyklėse keleivių kontrolė apibrėžiama kaip įgaliotos įstaigos ar vežėjo vykdomas keleivių bilietų patikrinimas (4.5 p.), kuris prasideda nuo momento, kai autobusas/troleibusas privažiuoja stotelės, prie kurios artėjama ir kurioje kontrolieriai vykdo keleivių kontrolę, įvažą ir vairuotojas užblokuoja komposterius (4.6 p.), o baigiasi momentu, kai kontrolierius išlipa iš transporto priemonės, atžymi specialiose patikros priemonėse kontrolės pabaigą, o vairuotojas atblokuoja komposterius (4.7 p.). Taisyklėse taip pat apibrėžiamos keleivių vežime dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Keleivių teisės ir pareigos įtvirtintos Taisyklių V skyriuje, viena iš jų vykdyti teisėtus kontrolierių ir transporto priemonės vairuotojo reikalavimus (29.9 p.). Tarpe kitų draudimų keleiviams draudžiama triukšmauti ar kitokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir trukdyti kitiems keleiviams (30.4 p.). Keleivių kontrolės pareigūnų veiksmai, teisės ir pareigos aprašyti Taisyklių IX skyriuje. Taisyklių 61 punkte įtvirtintos kontrolieriaus teisės, tarpe jų keleiviui, važiavusiam be bilieto, nevykdant teisėtų kontrolieriaus nurodymų ir/ar bandant pasišalinti iš pažeidimo vietos, iškviesti policijos pareigūnus ir perduoti pažeidėją policijos pareigūnams (61.2 p.); pristatyti į policijos įstaigą be bilietų važiavusius keleivius, ne jaunesnius kaip 16 metų, kurie neturi arba atsisako pateikti jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, reikalingus administracinio nusižengimo protokolui surašyti (61.3 p.); reikalauti, kad keleiviai vykdytų jo teisėtus nurodymus (61.5 p.); įlipti į autobusą/troleibusą be eilės nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus (61.6 p.).

Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 30-462 yra įgaliojęs tirti administracinius nusižengimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ keleivinio kelių transporto kontrolierius už veikas, numatytas ANK 224 straipsnio 2 dalyje (asmenų trukdymas administracinio nusižengimo teisenai), 319 straipsnyje (Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą nevykdymas), 434 straipsnio 2 dalyje (Draudžiamų vežti medžiagų arba daiktų vežimas autobusu ar troleibusu, draudžiamų saugoti medžiagų ar daiktų atidavimas saugoti į autobusų stoties bagažinę), 439 (Naudojimosi automobilių ir elektros transportu tvarkos pažeidimas), 446 straipsniuose (keleivių vežimo apmokėjimo taisyklių pažeidimai), 448 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (Keleivių vežimo keleiviniu kelių transportu taisyklių ir keleivinio kelių transporto keleivių teisių pažeidimas), 505 straipsnyje (Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas )(Taisyklių 1.1.8 p.).

Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo ir kontrolierių buvo kilęs konfliktas sustojimo stotelėje: pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, kontrolieriai jo prašė nusiraminti ir nevartoti necenzūrinių žodžių, taip pat buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvyko tik po dvidešimties minučių. Visą šį laiką vyko konfliktas. Šias aplinkybes patvirtino pareiškėjo išsakyta pozicija tiek žodžiu, tiek raštu, liudytojų A. S., J. R. ir A. J. parodymai, prokuratūros pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kontrolieriai keleivių kontrolę vykdė apsirengę specialią aprangą, kuri leido juos identifikuoti kaip viešą funkciją atliekančius asmenis.

Iš teismui pateiktų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešojo transporto departamento viešojo transporto kontrolės skyriaus brigadininko-kontrolieriaus pareiginių nuostatų matyti, kad skyriaus brigadininkas darbo metu gali keleiviui, važiavusiam be bilieto, nevykdant teisėtų Skyriaus brigadininko nurodymų ir / ar bandant pasišalinti iš pažeidimų vietos, iškviesti policijos pareigūnus ir perduoti pažeidėją policijos pareigūnams (Nuostatų 4.25 papunktis. Brigadininkui draudžiama naudoti jėgą ar atlikti kovinius veiksmus, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, pvz. būtinoji gintis (Nuostatų 5.1.3). Analogiškos nuostatos nustatytos ir Kontrolieriaus pareiginiuose nuostatose. Nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo kelionės bilietą, tačiau konfliktas kilo ir pareiškėjo sulaikymas iki policijos pareigūnų atvykimo įvyko dėl to, kad tarp pareiškėjo ir kontrolierių kilo konfliktas, kurio išsprendimui reikėjo policijos pareigūnų įsikišimo.

Nustatyta, kad pareiškėjas policijoje buvo parašęs pareiškimą, kuriuo prašė patraukti baudžiamojon atsakomybėn kontrolierius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas), 228 straipsnio 1 d. (piktnaudžiavimas), 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas). Pareiškime pareiškėjas nurodė tokius pačius argumentus, kokie pateikti ir šioje administracinėje byloje. Prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo pareiškimą. Prokuratūros nutarimas nepradėti ikiteisminio tyrimo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi (Nr. IBPS-V-116835-20) ir 2020 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. IBS-V-478747/2020)(b. l. 105-111). Teismai vertino pareiškėjo sulaikymo aplinkybes ir konstatavo, kad kontrolieriai pareiškėją galėjo sulaikyti vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (ANK) 14 straipsniu. ANK 14 straipsnis numato, kad asmuo neatsako pagal kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Taigi prokuratūra įvertino pareiškėjo sulaikymo aplinkybes, prokuratūros poziciją patikrino ikiteisminio tyrimo teisėjai, tad administracinis teismas neturi pagrindo nesivadovauti Vilniaus apygardos teismo anksčiau minėtomis įsiteisėjusiomis nutartimis, kuriose padaryta išvada, kad kontrolieriai galėjo pareiškėją sulaikyti, nes pareiškėjo elgesys ginčo situacijoje buvo neadekvatus. Įsiteisėjusiose teismo nutartyse konstatuota, kad nepasitvirtino pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo provokuojamas.

Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams kontrolieriai kreipėsi dėl sužalojimo (medžiagos l. 7, 54, 58). Apžiūrint įvykio vietą nerasta pėdsakų ar daiktų, galinčių padėti ištirti bylą (medžiagos l. 10). Sulyginus liudytojų parodymus teisme ir duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie nuoseklūs, sutampantys detalėmis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo detalesni, kadangi nuo įvykio buvo praėję nedaug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto atlikta kontrolieriaus nurodytų sužalojimų apžiūra (medžiaga l. 29), padarant išvadas, kad nustatyti kūno sužalojimai, kurie padaryti kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas ir aprašytas (medžiaga l. 48-51). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja ir praeivė (medžiaga l. 60), kuri parodė, kad „asmuo, kurio buvo paprašyta išlipti pradėjo garsiai vartoti necenzūrinius žodžius, tai labai puikiai įsidėmėjau, kadangi žinau, jog viešoje vietoje negali vartoti necenzūrinių žodžių, taip pat jis buvo agresyvus. Išlipęs iš autobuso asmuo pradėjo konfliktuoti su kontrolieriais, nors jo buvo prašoma nusiraminti ir nesikeiti viešoje vietoje, po ko kontrolieriai bandė jį nusivesti į autobusą, tačiau jis priešinosi vedamas į autobusiuką, vienam iš kontrolierių pradėjo laužyti rankas. Kiek pamenu asmuo buvo agresyvus. Dėl ko jis buvo išlaipintas iš autobuso aš negaliu nurodyti. <...> Ar priešinosi sulaikomas policijos pareigūnams nurodyti negaliu“. Pareiškėjas teikdamas pirminį paaiškinimą (medžiaga l. 70) nurodė, kad „kilus žodiniui konfliktui, keleivių kontrolės darbuotojas neteisėtai pradėjo laikyti mano daiktus, bandant patraukti rankas sulėkė kiti kontrolieriai ir jėgą naudodami fizinį smurtą vilko į autobusą, apgadino daiktus, drabužius“. Teikdamas parodymus pareiškėjas detalizavo savo pirminį paaiškinimą (medžiaga l. 90-91), kuris iš esmės yra nuoseklus ir atitinka ir teismui duotus paaiškinimus. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas jokių daiktų apžiūrai nepateikė, prašymų dėl duomenų išreikalavimo ar surinkimo neteikė. Nutarimu prokuroras nutraukdamas ikiteisminį tyrimą svarstė pareiškėjo veiksmų atitiktį baudžiamosios ar administracinės teisės nuostatoms, tačiau pasisakė ir dėl kontrolierių veiksmų, nurodydamas, kad: „įvyko gyvenimiškas nesusipratimas, kuris po to sukėlė konflikte dalyvavusių asmenų nepamatuotą pyktį <...> juolab šį tramdę asmenys, atliekantys viešąsias funkcijas, tikėtina taip pat nesuprato kodėl jų atžvilgiu asmuo iš pykčio vartoja nepagarbius žodžius, elgėsi manydami, kad nepagarbus elgesys žeidžia aplinkinių rimtį, todėl nukreipė dėmesį į įtariamąjį manydami, kad ir jų pareiga užkirsti kelią ir viešosios tvarkos pažeidimams. <...> įtariamojo veiksmai buvo sąlygoti nesusipratimo, atsitikusio troleibuse, po to kai prasilenkia ir tai tikėtina vieniems kitų nesupratus ir galbūt pastumiant, įvyko nesusikalbėjimas, šaukimas, nepadorių žodžių vartojimas. <...> šis (pareiškėjas) asmenų, vykdančių viešas funkcijas, atžvilgiu galimai vartojo nereikalingą fizinę jėgą, aiškiai klysdamas, manant, kad šie tyčia jį išprovokavo ir po to dar nori bausti, nors jis nepažeidė važiavimo troleibusu taisyklių. <..>kontrolierių prašymas palaukti pareigūnų jų autobusiuke, akivaizdu neturėjo asmeniui, kuris jaučiasi visiškai nekaltu, sukelti baimes dėl savo sveikatos ar turto, ar kitokio pažeminimo. Toks kontrolierių reikalavimas sąlygotas jų viešų funkcijų vykdymo ir asmuo, kuris jų prašomas sulaukti pareigūnų, iš šių išskirtinių darbo aprangų bei pačių funkcijų atlikimo, neturėtų bijoti ar kitaip šiems priešintis, manant atsiradimui kokių nors blogų pasekmių jų sveikatai ar turtui“.

Nenustatyta, kad kontrolieriai būtų naudoję specialias priemones ar veiksmus pareiškėją privesti prie transporto priemonės. Pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo velkamas, nepasitvirtino. Antras 7.50 min trukmės vaizdo įrašas tokių faktinių aplinkybių nepatvirtino. Liudytojai nuosekliai ir vienareikšmiai patvirtino, kad pareiškėjas buvo privestas prie tarnybinio automobilio ir į jį įsodintas iki policijos pareigūnų atvykimo. Įraše prie durų matyti susistumdymas, kuris iš esmės įvyko dėl pareiškėjo nepaklusimo teisėtiems kontrolierių reikalavimams bei kaip pareiškėjo agresijos prieš teisėtus reikalavimus jam davusius kontrolierius išraiška. Tai, kad tuo metu kontrolieriai laikė už pareiškėjo asmeninių daiktų (krepšio), neleido pareiškėjui mojuosi rankomis ir pasišalinti iš įvyko vietos iki policijos pareigūnų atvykimo, neduoda pagrindo daryti išvados apie neteisėtą jo laisvės suvaržymą.

Kadangi neteisėti veiksmai galėtų būti ir bendro pobūdžio institucijai ar pareigūnams nustatytos pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas, tai teismas vertino ir pareiškėjo nurodytų bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, ar nebuvo pažeista bendro pobūdžio pareiga pareiškėjo, kaip viešojo transporto paslauga besinaudojančio keleivio, atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai stumdėsi ir buvo nemandagūs. Be abejo, kontrolieriams taikomi bendrieji viešąją funkciją atliekantiems asmenims etikos ir mandagumo reikalavimai. Pažymėtina, kad neteisėtas veikas turi įrodyti pareiškėjas. Vertinant byloje surinktų įrodymų visetą, bendro pobūdžio pareigos pažeidimo faktus nurodo iš esmės pareiškėjas, tačiau jų nepatvirtino nei liudytojų parodymai, nei ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei vaizdo įrašų turinys. Iš pirmojo 0.35 min trukmės vaizdo įrašo taip pat negalima laikyti įrodytu pareiškėjo teiginį apie galimą provokaciją jo atžvilgiu ar konflikto sukėlimą iš kontrolierių pusės. Iš ištirtos surinktų įrodymų visumos darytina priešinga išvada, kad pats pareiškėjas elgėsi iššaukiančiai, agresyviai, todėl tai galėjo iššaukti ir kontrolierių didesnį susirūpinimą viešąja tvarka ir rimtimi, prašant pareiškėją pirmiausia nusiraminti, vėliau informuojant, kad jis galimai daro administracinį nusižengimą, prašant praeiti iki kontrolės autobuso ir palaukti policijos pareigūnų.

Teismui pateikti 2 vaizdo įrašai, iš kurių turinio matyti, kad jie neatspindi viso konflikto kilusio tarp pareiškėjo ir kontrolierių, tačiau iš turimų vaizdo įrašų matyti, kad kontrolę atliekantys pareigūnai neleido išlipti keleiviams ir paprašė keleivių, taip pat ir pareiškėjo, pateikti kelionės bilietus. Tokia teisė kontrolieriams yra nustatyta Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439, IX skyriuje. Pareiškėjo argumentai, kad jis skubėjo ir jam nebuvo leista išlipti, todėl jis piktinosi kontrolieriais, yra laikytini neadekvačia pareiškėjo reakcija į teisėtus kontrolierių nurodymus keleivių kontrolės metu. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas neadekvačiai vertina ir situaciją „po to kai buvo patikrintas bilietas negalėjo išlipti, nes jo kelyje stovėjo kontrolierius“ kaip viešojo transporto kontrolierių provokaciją jo atžvilgiu. Tai, kad jo kelyje troleibuse galimai stovėjo kontrolierius ir jis dėl to negalėjo išlipti iš troleibuso, nesudarė pareiškėjui pagrindo elgtis agresyviai (vartoti necenzūrinius žodžius, pakelti balso toną), iš esmės trikdyti kontrolierių darbą, kitus viešojo transporto keleivius, praeivius.

Atsakovo 2020 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2020-S1-1186 nurodyta bendra tvarka dėl vaizdo įrašų saugojimo (b. l. 101-102), nurodant, kad jie saugomi 30 dienų. Tai, kad teismui yra pateikta dalis vaizdo įrašo, nesudaro pagrindo daryti kitokių išvadų. Teismas tyrė aplinkybes dėl vaizdo įrašo, tačiau nenustatė iš esamo įrašo, kad pareiškėjas būtų buvęs provokuotas. Antras vaizdo įrašas fiksuoja konflikto dalį, kuomet pareiškėjas buvo vedamas prie kontrolierių tarnybinio automobilio laukti policijos pareigūnų. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad pareiškėjui būtų buvusi padaryta jo nurodoma turtinio pobūdžio žalą, t. y. suplėšyti rūbai, sudraskyti asmeniniai daiktai. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nebuvo pateikta apžiūrėti tokio pobūdžio daiktiniai įrodymai. Įvertinus, kad vaizdo įrašymas pradedamas fiziškai ant uniformos paspaudus, o konflikto metu vyko stumdymasis, todėl tikėtina, kad vaizdo įrašas galėjo būti išsijungęs dalies konflikto metu. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas operatyviai per įrašų saugojimo laikotarpį būtų kreipęsis dėl visų įrašų surinkimo ir kontrolierių veiksmų įvertinimo, kas iš esmės sutrukdė išsaugoti tokius duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nenustatyta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų (kontrolierių) veiksmuose neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra galimas ir turtinės, neturtinės žalos atlyginimo klausimo svarstymas ir viešoji savivaldybės civilinė atsakomybė nekyla. Dėl turtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodė jos kilimo fakto, kadangi į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų dėl nurodomų daiktų sugadinimo, kainos, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu tirti duomenys turtinės žalos nepatvirtino. Kitos viešosios atsakomybės sąlygos papildomai netirtinos, nenustačius neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A. B. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.