- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1811-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00330-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Gintarė Dmukauskienė
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovo E. S. atstovei advokatei Gintarei Dmukauskienei, atsakovo R. P. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1811-436/2013 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui A. M. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį (b. l. 4 –10), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 163.326,00 Lt skolos, 3.205,00 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas E. S., atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo A. M., kaip bendraskoliai 2007 m. gegužės 10 d. su Danske Bank sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KVR2015070440 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią iš banko gavo 2.000.000,00 Lt kreditą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2007 m. birželio 1 d. sklypas nupirktas lygiomis dalimis, t.y. kiekvienam pirkėjui po 1/3 dalį turto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Visų trijų bendraskolių vardu Danske Bank A/S buvo atidarytos sąskaitos, skirtos bendrai paimto kredito grąžinimui, į šias sąskaitas visą kredito grąžinimo laikotarpį mokėjo su kreditavimo sutartimi susijusius mokėjimus. Remiantis 2010 m. vasario 19 d. susitarimu P-4 iš prievolės išstojo ieškovo bendraskoliai atsakovas ir trečiasis asmuo, o likusią negrąžinto kredito dalį 210.042,99 eurų, kas sudaro 725.236,44 Lt, perėmė ieškovas. Visą Kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį gauta paskola su priklausančiomis mokėti palūkanomis bei kitais privalomais mokėti mokėjimais buvo mokami bendru bendraskolių susitarimu bet kurio iš jų. Ieškovas iš viso sumokėjęs bankui 1.109.607,64 Lt, atsakovas – 697.265,00 Lt, o trečiasis asmuo – 777.416,16 Lt. Bankas 2013 m. balandžio 4 d. raštu nurodė, kad bendraskoliai bankui iš viso yra sumokėję 2.584.288,80 Lt. Po 2010 m. vasario 19 d. susitarimo P-4 pasirašymo, ieškovas bankui sumokėjo 2514,78 Lt, todėl bendrai sumokėta bendraskolių suma bankui yra 2.581.774 Lt, ir kiekvienas iš bendraskolių bankui privalėjo sumokėti po 860.059,00 Lt, tuo tarpu atsakovas sumokėjo tik 697.265,00 Lt. Kadangi ieškovas už atsakovą bankui yra sumokėjęs 163.326 Lt, todėl ieškovas įgijo regreso teisę iš atsakovo reikalauti grąžinti už jį sumokėtą sumą.
2012 m. lapkričio 7 d. ieškovas pareiškė raštu atsakovui, kad jis atliks vienarūšių tarpusavio reikalavimų įskaitymą 162.496 Lt sumoje, kadangi ieškovas pagal vekselį buvo skolingas atsakovui, tačiau atsakovas su šiuo įskaitymu nesutiko. Taigi, iki 2010 m. vasario 19 d. visų bendraskolių skola bankui buvo vienoda ir visi turėjo mokėti pagal Kreditavimo sutartį nustatytas palūkanas ir kitus mokėjimus. Atsakovas gera valia ieškovui už jį sumokėtos bankui skolos negrąžina, todėl privalo mokėti palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas R. P. atsiliepime į ieškinį (b. l. 104–107) nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neįrodytą. Nurodo, kad atsakovas su pareikštu ieškovo prašymu dėl vienarūšio reikalavimo įskaitymo nesutiko, kadangi laikė, jog už bankui sumokėtas palūkanas ir delspinigius yra atsakingas ieškovas, ir apskritai, atsakovas neigia savo skolinę prievolę ieškovui. Ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai yra prieštaringi. Ieškovas pranešimu apie vienarūšį įskaitymą prašo įskaityti 162.496 Lt skolos sumą, o ieškiniu reikalauja priteisti 163.326 Lt. Atsakovo pagal Kredito sutartį prievolė baigėsi 2010 m. vasario 19 d., todėl mokėti palūkanų ir netesybų po nurodytos datos atsakovas neturėjo jokio pagrindo. Be to, remiantis banko 2013 m. balandžio 4 d. duomenimis apie po 2010 m. vasario 4 d. sumokėtas palūkanas ir netesybų sumas, bendrai skolininkų atsakomybei priskirtinos piniginės prievolės bankui suma sudarytų 2.576.770,22 Lt, todėl atsakovo skola ieškovui siektų 161.658,40 Lt. Taigi, įvertinus ieškovo pateiktu įrodymus, gaunamos trys skirtingos sumos. Pažymi, kad 2009 m. gruodžio 21 d. raštu bankas informavo visus bendraskolius, jog E. S. įvykdžius dvi sutartas sąlygas, bankas sutiks, kad R. P. ir A. M. išstotų iš prievolės pagal Kreditavimo sutartį. Tai reiškia, kad nuo 2009 m. gruodžio 21 dienos už visas papildomai susikaupusias netesybas bei palūkanas išimtinai bankui buvo skolingas pats ieškovas. Būtent ieškovo vėlesnės įmokos bankui buvo papildomai susikaupusių netesybų ir palūkanų grąžinimui. Ieškovui neįrodžius nepagrįstai prašomos priteisti skolos, nepagrįsti ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.
Dublike ieškovas (b. l. 116–119) papildomai nurodė, kad ieškinys įrodytas prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsakovo skola ieškovui sudaro 163.326 Lt. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo argumentai prieštarauja pateiktiems įrodymams. Danske Bank A/S Lietuvos filialas pastebėjęs netikslumus išduotoje 2012 m. rugsėjo 27 d. pažymoje, pateikė ieškovui 2013 m. balandžio 4 d. pažymą ir tuo pačiu patikslino kiekvieno iš bendraskolių bankui sumokėtas sumas. Atsakovas visiškai netinkamai aiškina banko raštą dėl dviejų bendraskolių išstojimo iš sutarties. Pirmoji sąlyga buvo tokia, kad į vieną tranzitinę sąskaitą turi būti pervesta ne mažiau kaip 805.000 Lt, kurie bus nukreipti daliniam E. S., R. P. ir A. M. įsiskolinimo pagal kredito sutartį dengimui. Antra sąlyga, kad ieškovas įkeis savo turtą bankui, todėl banko iškelta sąlyga dėl 805.000 Lt sumokėjimo galiojo visiems trims bendraskoliams. Atsakovas nuo 2009 m. gruodžio 21 d. neatliko nei vienos įmokos bankui, tik ieškovui ir trečiajam asmeniui įmokėjus 805.000 Lt, bankas pasirašė 2010 m. vasario 19 d. susitarimą Nr. P-4. Todėl atsakovo teiginiai, kad nuo 2009 m. gruodžio 21 d. (vėliausiai nuo 2010 m. sausio 13 d.) už visas susikaupusias netesybas bei palūkanas yra atsakingas išimtinai pats ieškovas, yra nepagrįsti. Nuo 2010 m. vasario 19 d. priskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai 2514 Lt nėra priskirti prie visiems bendraskoliams priklausančių mokėti sumų ir jų nereikalaujama iš atsakovo. Sumų skirtumai susidarė todėl, kad kreipiantis į atsakovą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo buvo remtasi neteisinga banko pažyma, todėl teikiant ieškinį teismui suma pasikeitė, nes remtasi 2013 m. balandžio 4 d. pažyma. Ieškovas nurodo, kad palūkanas skaičiuoja nuo 2012 m. lapkričio 28 d., kai atsakovas atsisakė pripažinti ieškovo pateiktą 2012 m. lapkričio 7 d. pareiškimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Ieškovas visiškai palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi.
Atsiliepimas
Triplike atsakovas R. P. be atsiliepime išdėstytų argumentų, papildomai nurodo, kad pareiga įrodyti ieškinio pagrįstumą tenka ieškovui. Ieškovas reikalaujamos priteisti sumos dydžio nepagrindė ir CPK 178 straipsnyje nustatytos procesinės prievolės neįvykdė. Pažymi, kad 2010 m. sausio 13 d. susitarime šalys susitarė, kad bankas neprieštarauja dėl žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini) pardavimo už ne mažesnę nei 805.000 Lt kainą, kuri bus nukreipta daliniam įsiskolinimui pagal kreditavimo sutartį dengimui. Akivaizdu, kad ši sąlyga yra susijusi konkrečiai su žemės sklypo pardavimo kaina, o ne su atsakovo pareiga sumokėti 805.000 Lt. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad palūkanos skaičiuojamos nuo tada, kai atsakovas atsisakė įskaityti vienarūšį reikalavimą. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini bei abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nesant tikslumo, koks prievolės dydis sieja šalis, įskaitymo atlikti nebuvo galima. Ieškovas nesiėmė priemonių patikslinti savo reikalavimo, į atsakovo pastabas neatsižvelgė, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja palūkanų už uždelstą atsiskaityti laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė visiškai palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad prievolė pagal kredito sutartį yra pasibaigusi, o iš banko pažymos matyti, kad skolininkų solidarioji prievolė buvo 2.581.774 Lt, kuri sumokėta nelygiomis dalimis. Sutarties 1 ir punktas nustato šalių tarpusavio solidarius įsipareigojimus, nepriklausomai nuo įmokų dydžio, palūkanos turėjo būti mokamos solidariai. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, bendraskolių pagal įstatymą bendraskolių dalys yra lygios. Ieškovas nevėlavo daryti mokėjimų. Nei vienas bendraskolių nemokėjo skolos dalies, ar palūkanų dalies, kaip priklauso. Šalys buvo sutarę mokėti, kas kiek turės. Šalys mokėjo, kas kiek turėjo. Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovo 163.326 Lt skolos, 3205 Lt palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 4331 Lt žyminio mokesčio, 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad 1/3 dalis turėtų būti gražinama kiekvieno kredito gavėjų, palūkanos turėtų būti mokamos nuo negrąžintos kredito dalies. Pasirašius kredito sutartį, kredito gavėjams gavus 2 milijonus, atsakovas nuo 2007-07-01 iki spalio 31 dienos turėjo sumokėti 14.814 Lt kredito dalį, 13.720 Lt palūkanų, tačiau sumokėjo 221.565 Lt. Tokiu atveju, kredito sutarties 54 punktas numatė, kad grąžinus prieš terminą dalį kredito bus laikoma, kad kredito gavėjas grąžino dalį kredito, kuria sumažinamas kredito likutis. Palūkanos skaičiuojamos nuo jau sumažintos kredito dalies. Kiekvieno bendraskolių solidariosios dalies kredito likučio, palūkanų prasme, neprotinga nešti naštą dėl to, kad 2/3 kredito bus grąžinami vėliau. Iki 2008-10-30 kredito dalis ir palūkanos sudarė apie 60.000 Lt, įmokėta 462.000 Lt, mažinant kredito dalį. Atsakovas sumažino savo kredito dalį. Suma nurodyta labai konkrečiai. Per pusantrų metų beveik pilnai padengta priklausytina kredito dalis. Nuo 2009-06-10, kai buvo atlikta paskutinė 1200 Lt įmoka, priskaičiuotina palūkanų dalis, metinės palūkanos buvo 9,78 proc. Susidarė 925,38 litai, palūkanų dalį už atsakovą sumokėjo ieškovas. Atsakovo atstovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dalyje dėl 18.715,71 Lt. Banko sutikimas galiojo iki sausio 13 dienos, šiuo laikotarpiu ieškovas neįvykdė savo pareigos. Nuo datos, kai ieškovas neįvykdė įsipareigojimo prieš bendraskolius, prieš banką, atsakovas neturi nešti atsakomybės. Atsakovo atstovas sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas, priteisiant iš atsakovo 18.715,31 Lt, o likusią ieškinio dalį prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, atsiradęs iš kreditavimo sutarties, kurioje buvo trys solidarūs bendraskoliai ir kiekvieno iš jų atskirai pareigos, kokia dalimi turėjo būti grąžinamas kreditas ir mokamos palūkanos bankui.
Nustatyta, kad 2007 m. gegužės 10 d. tarp Danske Bank (buvęs pavadinimas – AB Sampo bankas) (toliau – bankas) ir ieškovo E. S., atsakovo R. P. bei trečiojo asmens A. M. (toliau – kredito gavėjai) buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. KVR2015070440 su vėlesniais pakeitimas, pagal kurią bankas kredito gavėjams 15 metai suteikė 2.000.000,00 Lt dydžio kreditą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2007 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties išsimokėtinai pagrindu E. S., R. P. ir A. M. lygiomis dalimis, t.y. kiekvienas po 1/3 dalį nupirko 0,9100 ha ploto žemės sklypą, esantį Margavos g. 61, Kaune (b. l. 28–33).
Pagal Civilinio kodekso 6.5 straipsnį, jeigu skolininkų yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. Kredito grąžinimui Danske Bank A/S Lietuvos filiale buvo atidarytos dvi tranzitinės sąskaitos. Nagrinėjamu atveju jokių atskirų rašytinių susitarimų kaip bus grąžinamas kreditas tarp šalių nebuvo sudaryta, išskyrus tai, kad ieškovo teigimu, šalys žodžiu susitarė, jog kas kiek galės ir turės lėšų, pagal galimybes įnešinės į tranzitines sąskaitas kredito dengimui.
Iš 2013 m. balandžio 4 d. Danske Bank rašto Nr. kau1300297 matyti, kad visas kreditas bankui buvo padengtas 2010 m. balandžio 19 d. ir kredito gavėjai iš viso bankui kartu su palūkanomis ir kitomis netesybomis buvo sumokėję 2.584.288,80 Lt (b. l. 34), iš jų ieškovas E. S. per kredito grąžinimo laikotarpį iš viso įnešė 1.109.607,64 Lt, atsakovas R. P. – 697.265,00 Lt, trečiasis asmuo A. M. – 777.416,16 Lt (b. l. 34).
Atsižvelgiant į tai, jog šalys žemę pirko lygiomis dalimis, t.y. kiekvienas po vieną trečiąją dalį, bei kreditą žemės pirkimui išsimokėtinai iš banko paėmė taip pat lygiomis dalimis, todėl nėra priežasčių, kurios galėjo lemti susitarimą dėl skirtingų įmokų dalių nustatymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skolininkų prievolės solidarumas teisiškai reikšmingas tik jų santykiuose su kreditoriumi (šiuo atveju – kredito davėju banku), tačiau nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas ne tarp banko ir kredito gavėjų, o tarp dviejų kredito gavėjų (bendraskolių), kurių tarpusavio santykiams (atgręžtiniams reikalavimams), remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, taikytinos dalinės prievolės taisyklės.
Ieškovo nurodymu, kiekvienas iš bendraskolių bankui turėjo sumokėti po 860.591 Lt, tuo tarpu atsakovas sumokėjo tik 697.265 Lt, todėl ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 163.326 Lt, kuriuos jis sumokėjo bankui už atsakovą.
Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam skolininkui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).
Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, nurodydamas, kad iki pasirašant 2010 m. sausio 13 d. su banku susitarimą prie kredito sutarties Nr. P-3, jis jau buvo įnešęs didesnę dalį jam priklausančios mokėti kredito dalies, kadangi visas paimtas kreditas sudarė 2.000.000 Lt, o trečdalis kredito tenkantis grąžinti kiekvienam iš bendraskolių sudarė po 666.667 Lt, kai tuo tarpu atsakovas jau iki 2009 m. birželio 10 d. buvo įmokėjęs 697.265 Lt.
Iš prie 2013 m. balandžio 4 d. banko rašto pridėtos suvestinės matyti, kad visi bendraskoliai pinigus įnešinėjo į tranzitines banko sąskaitas labai skirtingai. Ieškovas nuo kredito gavimo dienos per 2007 metus į banko sąskaitą įnešė 95.274 Lt, tuo tarpu atsakovas nuo kredito gavimo dienos per 2007 metus į banko sąskaitas kredito dengimui įnešė 221.565 Lt. Ieškovas per 2008 metus į banko sąskaitą įnešė 20.705 Lt, atsakovas – 193.400 Lt. Ieškovas 2009 metais įnešė 71.360,10 Lt, atsakovas – 1200 Lt (b. l. 35). Taigi, akivaizdu, kad atsakovas iki 2009 metų pabaigos jau buvo įmokėjęs daugiau kaip trečdalį kiekvienam bendraskoliui tenkančios įnešti sumos dalies, tuo tarpu ieškovas per tą patį laikotarpį buvo įnešęs tik 187.339,10 Lt.
Pagal Kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų 54 punktą, kredito gavėjui savo iniciatyva grąžinus prieš terminą dalį kredito, laikoma, kad kredito gavėjas grąžino dalį kredito, kuria sumažinamas kredito likutis ir mokėjimų grafikas perskaičiuojamas proporcingai sumažinant visas likusias kredito grąžinimo įmokas atitinkamai ir palūkanų įmokas (b. l. 19). Kaip jau buvo minėta, kiekvienas iš bendraskolių privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (CK 6.5 str.). Atsakovui įnešus į banko sąskaitas anksčiau laiko ir ženkliai didesnes pinigų sumas kredito dengimui nei kitiems bendraskoliams, bankas turėjo perskaičiuoti mokėjimo grafikus, atitinkamai sumažinant ir palūkanas.
Ieškovas nurodo, kad sumokėjęs už atsakovą bankui dalį atsakovui tenkančios sumos, įgijo regreso teisę reikalauti iš atsakovo R. P. grąžinti sumokėtą sumą. 2012 m. lapkričio 7 d. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto 6-ąjį notarų biurą kuriuo prašė persiųsti atsakovui pareiškimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo 162.496,00 Lt sumai (b. l. 79). Šiame pareiškime ieškovas, nurodydamas kokią sumą nori įskaityti, vadovavosi banko 2012 m. rugsėjo 27 d. išduota pažyma (b. l. 80), tačiau bankui 2013 m. balandžio 4 d. patikslinus duomenis, įskaitytina suma turėjo būti tokia, kurią ieškovas nurodė ieškinyje – 163.326,00 Lt. Atsakovas su šiuo vienarūšių reikalavimų įskaitymu nesutiko ir 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškime nurodė, kad prašoma įskaityti suma yra papildomai banko paskaičiuotos palūkanos ir netesybos, už kurias šalims susitarus perkėlus prievolę ieškovui buvo atsakingas asmeniškai pats ieškovas E. S. (b. l. 82).
2009 m. gruodžio 21 d. bankas raštu Nr. kau0901590 išreiškė sutikimą, jog neprieštarautų, kad bendraskoliai parduotų jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus su sąlyga, kad bus padengta ne mažesnė kaip 805.000 Lt skola pagal 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį (b. l. 83), todėl 2010 m. sausio 13 d. tarp banko ir bendraskolių buvo sudarytas prie sutarties susitarimas Nr. P-3, kuriuo bankas sutiko, kad būtų parduotas bankui įkeistas bendraskolių nupirktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad visos iš pardavimo gautos lėšos bus nukreiptos kredito grąžinimui ir bus padengta ne mažesnė kaip 805.000 Lt dydžio kredito dalis (b. l. 25), tuomet bankas sutiks, kad bendraskoliai R. P. ir A. M. išstotų iš prievolės pagal kreditavimo sutartį. Kaip jau buvo minėta, iki šio susitarimo (2010-01-13) ieškovas į banko sąskaitas kredito dengimui buvo įnešęs 187.339,10 Lt, o atsakovas – 697.265 Lt, kas sudarė daugiau kaip 1/3 viso paimto kredito sumos. Iš 2010 m. sausio 8 d. sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių matyti, jog banko bendraskoliai pardavė jiems priklausantį ir bankui įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl 2010 m. vasario 19 d. susitarimu Nr. P-4 iš prievolės pagal kredito sutartį išstojo atsakovas R. P. ir trečiasis asmuo A. M. (b. l. 27), o visas likęs negrąžintas kreditas perkeltas vienam iš skolininkų – ieškovui. Darytina išvada, kad 2010 m. sausio 13 d. susitarime P-3 iškelta sąlyga buvo susijusi konkrečiai su žemės sklypo pardavimo kaina, tačiau ne su atsakovo pareiga sumokėti kokią tai negrąžinto kredito dalį.
Esant nustatytoms aplinkybės bei į tai, kad kiekvienas iš bendraskolių privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis, darytina išvada, kad iki atsakovui ir trečiajam asmeniui išstojant iš prievolės pagal kreditavimo sutartį, atsakovas buvo įnešęs į banko sąskaitą daugiau kaip 1/3 jam priklausančios mokėti pagal kredito sutartį sumos ir beveik 1/3 dalį visų jam priklausiusių mokėti palūkanų, kai tuo tarpu ieškovas buvo įnešęs į banko tranzitines sąskaitas ženkliai mažesnę pinigų sumą, todėl atitinkamai atsakovas pagal kreditavimo sutarties 54 punktą turėjo teisę į mažesnes palūkanas nuo jo daliai tenkančios grąžinti 1/3 kredito dalies nei ieškovas. Kaip matyti iš banko pateikto į bylą skolos grąžinimo pagal kredito sutartį grafiko, ieškovas likusią sumą kredito dengimui įnešė po to, kai banko sutikimu buvo parduoti žemės sklypai ir visas negrąžintas kreditas perkaltas ieškovui (b. l. 35). Tai reiškia, kad ieškovui teko sumokėti didesnę pinigų sumą todėl, jog bankas paskaičiavo palūkanas ir netesybas nuo negrąžintos kredito sumos, kurios mažiausią dalį iki 2009 m. gruodžio 12 d. buvo įnešęs būtent ieškovas. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė jog atsakovas privalėjo sumokėti bankui ne tik 1/3 dalį jam tenkančios skolos, bet ir nepaisant, jog jis buvo įnešęs pinigų daugiausiai iš visų bendraskolių, turėjo sumokėti papildomai paskaičiuotas palūkanas bei netesybas nuo kiekvienam iš bendraskolių tenkančios 1/3 kredito dalies.
Iš atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog atsakovas paskaičiavo, kiek jam priklausytų mokėti palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos dalies, todėl sutiko, jog ieškinys būtų patenkintas iš dalies ir iš jo būtų priteista 18.715,31 Lt suma, kuri atsakovo manymu susideda iš 1/3 dalies paskolos 666.667,00 Lt, 1/3 dalies mokėtinų palūkanų 48.387,93 Lt. Tai sudarytų iš viso 715.054,93 Lt. Kadangi atsakovas buvo įnešęs į banko sąskaitą 697.265,00 Lt, todėl likusi jam tenkanti įmokėti dalis sudarė 17.789,93 Lt. Nuo šios sumos paskaičiuotos palūkanos sudarytų 925,38 Lt, todėl iš viso atsakovas regreso tvarka ieškovui turėtų sumokėti 18.715,31 Lt. Taigi, įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo regreso tvarka priteistina 18.715,31 Lt skolos, kurią ieškovas sumokėjo bankui pagal 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį.
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.53, 6.210 straipsniais prašo priteisti kaip kompensaciją iš atsakovo 3205 Lt palūkanas. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos kaip ir delspinigiai yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tarp šalių jokių rašytinių susitarimų dėl prievolės vykdymo bankui nebuvo sudaryta. Ieškovo vertinimu, atsakovui atsisakius įskaityti vienarūšius reikalavimus, jis pažeidė savo prievolę ieškovui. Ieškovo vertinimu, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo tada, kai atsakovas atsisakė įskaityti vienarūšį reikalavimą. Pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas, tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, abu reikalavimai turi galioti ir turi būti vykdytini bei abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui atsisakius įskaityti vienarūšius reikalavimus, ieškovas nesiėmė priemonių patikslinti savo 2012 m. lapkričio 7 d. pareiškimo, t.y. nepateikė patikslintos sumos, į atsakovo nurodytas pastabas neatsižvelgė, todėl negalima daryti išvados, kad tuo metu šalys viena kitai turėjo neginčijamus vienarūšius skolinius reikalavimus. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti įstatymines kompensuojamąsias palūkanas, todėl ieškovo prašymas dėl palūkanų priteisimo atmestinas.
Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi prašo iš atsakovo priteisti 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas sutiko, jog jis turėtų ieškovui sumokėti 18.715,31 Lt skolą, kurią ieškovas yra sumokėjęs bankui už atsakovą, be to atsakovo prievolė bankui buvo pasibaigusi 2010 m. vasario mėnesį, todėl teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovo ieškinys patenkintas 11 %, todėl iš atsakovo priteistinas 476,00 Lt dydžio žyminis mokestis, 330,00 Lt už suteiktas teisines paslaugas ieškovo naudai. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteistinos.
Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 25,06 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), todėl atitinkamai iš ieškovo priteistina 22,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 96 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 18.715,31 Lt (aštuoniolika tūkstančių septynis šimtus penkiolika litų 31 ct) skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos (18.715,31 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-26) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 476,00 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio ir 330,00 Lt (tris šimtus trisdešimt litų 00 ct) turėtų teisinės pagalbos išlaidų ieškovo E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti iš ieškovo E. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 22,30 Lt (dvidešimt du litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300,bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.