- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 1A-23-303-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Arūnas Kisielius, Teresėlė Kazlauskienės
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- L. V.
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Liudmila KuzmickienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-23/11Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.1.2.(S)
2011 m. liepos 13 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Zarasų rajono apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiosios prokurorės pareigas Sigitos Gasienės apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. išteisintas pagal LR BK 281 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. buvo kaltinimas tuo, kad 2008-03-11, apie 13.45 val., Zarasų raj., (duomenys neskelbtini, vairuodamas automobilį Nissan Patrol, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „ATTT 20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po sustojimo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur L. V. siūlė pirkti malkas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 53, 145 p. reikalavimus, t.y. prieš pradėdamas važiuoti neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pradėdamas važiuoti, kliudė kelio važiuojamojoje dalyje šalia šaligatvio stovėjusią pėsčiąją L. V. priekabos „ATTT 20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galiniu ratu pervažiuodamas per dešinę koją, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. A. Š. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., padarymu.
Šalies argumentai
Zarasų rajono apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiosios prokurorės pareigas S. Gasienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-17 išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir nubausti 40 MGL (5200 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. 1 d., 2 d. paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę 1 metams 6 mėnesiams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Pažymi, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teigia, kad iš L. V. parodymų matyti, jog ji automobilio priekabos ratams pervažiuojant per dešinės kojos pėdą, stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, o ne ant šaligatvio. Nors nukentėjusioji abejoja ar ji pargriuvo, dėl to, kad koją kliudė rąstai, kyšantys iš automobilio priekabos, ar dėl to, kad rąstai kliudė šluotą, tačiau visuomet nuosekliai davė parodymus, kad dešinės kojos pėdą pervažiavo automobilio priekabos ratai. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajai L. V. padarytų sužalojimų mechanizmas buvo toks: automobilio vairuotojas, pradėdamas važiuoti, automobilio kėbulu nekliudė nukentėjusiosios, tačiau iš automobilio priekabos kyšantys rąstai kliudė jos koją arba šluotą, koją nubrozdino, tą patvirtina ir specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, tačiau neabejotinai automobilio vairuotojas V. Š., pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu. Akivaizdu, kad matė kliūtį kelyje, tačiau nedavė kelio nukentėjusiajai L. V., nesulaukė kol ji užlips ant šaligatvio, pervažiavo jai automobilio priekabos ratais dešinės pėdos koją ir tai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Šių aplinkybių teismas neįvertino, o vadovavosi paties kaltinamojo A. Š. parodymais. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintais įrodymais, dėl to nepagrįstai išteisino A. Š. iš kaltinimo pagal BK 281 str. 1 d. Atkreipia taip pat dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi V. G. parodymais, kurie teisiamajame posėdyje net nebuvo tirti, taip pažeisdamas BPK 301 str. 1 d. nustatytus reikalavimus nuosprendį grįsti tik įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010-01-25 nutartimi Zarasų rajono apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiosios prokurorės pareigas Sigitos Gasienės apeliacinis skundas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-17 nuosprendžio panaikinimo atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-15 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. 01-25 nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis A. Š. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Zarasų rajono apylinkės prokuratūros skundas tenkintinas iš dalies, Zarasų rajono apylinkės teismo 2009-11-17 nuosprendis naikintinas (LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Konstituciniai teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principai suponuoja teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios.
Tikslu pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp specialisto išvados, ekspertų S. Federavičiaus ir R. Raudžio parodymų dėl nukentėjusiosios sužalojimo atsiradimo mechanizmo, Vilniaus apygardos teismo 2010-09-20 nutartimi nukentėjusiajai L. V. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė.
Iš Valstybinio teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto Nr. EKG 44(123)/11 (01) tiriamosios dalies apibendrinimo matyti, kad L. V. konstatuotas dešinės kojos traumos padarymo mechanizmas iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte A. Š. inkriminuojamos veikos aplinkybių. Pagal ekspertus L. V. nustatytos dešinės kojos traumos padarymo mechanizmas būtų toks: kietas, bukas, ribotą paviršių turintis daiktas, liečia ir slysta per dešinį blauzdinį pėdos sąnarį, palikdamas jame odos nubrozdinimą, po ko, galimai, vyksta dešinės pėdos nikstelėjimas (galimas tiek pargriuvus, tiek ir be griuvimo), padarant dešinį blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžį. Sužalojimo padarymas įvyksta 1-2 trauminių poveikių: tiesioginio - padarant odos nubrozdinimą ir netiesioginio - padarant vidinės kulkšnies lūžį pasėkoje. Paties sužalojimo vieta ir pobūdis atmeta šio sužalojimo padarymą pervažiuojant dešinę pėdą - blauzdinį pėdos sąnarį automobilio ar priekabos ratu, nes kitoks yra jo padarymo mechanizmas. Pervažiavus automobilio ratu per pėdą, paprastai yra pažeidžiami minkštieji audiniai, po kurio laiko atsiranda jų nekrozė, kuri paaiškinama dėl buvusio minkštųjų audinių spaudimo, jų traiškymo, odos atsisluoksniavimo ir kraujotakos, maitinančios minkštuosius audinius nutrūkimo bei būna daugybiniai (galimai ir skeveldriniai) pėdos kaulų lūžiai. Tačiau tokio pobūdžio sužalojimų L. V. kūne nekonstatuota.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ekspertizės akte pateiktas nukentėjusiajai L. V. padaryto sužalojimo mechanizmas iš esmės skiriasi nuo kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių.
Pažymėtina, kad teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, turi ribotas galimybes jas pakeisti. Gi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas gali kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, tik tuo atveju, kai to prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Tačiau tokio prašymo nebuvo gauta. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinės galimybės spręsti kaltinimo pakeitimo klausimo LR BPK 256 str. nustatyta tvarka.
Dėl pasakyto, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Šiuo pagrindu panaikinus nuosprendį, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstomi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.