Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

O. T., 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,97 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais O. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis O. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nusikaltimo padarymo dieną jis kartu su draugais vartojo alkoholį, tai yra degtinę, nuo maždaug 17.00 val. Kiek išgėrė alkoholio nepamena, tačiau nurodė, kad jautėsi apsvaigęs. Su draugu susiginčijo dėl automobilio greičio dėžės, kadangi jis nurodė, kad automobilio pavaros persijunginėja per laisvai, draugas teigė, kad taip negali būti ir jis nusprendė vairuoti ir taip įrodyti savo sakomą tiesą. Važiavo (duomenys neskelbtini) g., ir kuomet nusprendė grįžti, pastebėjo, jog sankryžoje stovi policijos pareigūnų automobilis, kuris stovėjo tiesiai, jis pasuko į dešinę, sukdamas paspaudė greičio pedalą ir taip prasisuko automobilio ratai. Ar tai padarė tyčia nenurodė, kadangi buvo prasidėjęs lietus ir galbūt jis nekontroliavo spaudžiamo pedalo jėgos, dėl ko ir paspaudė stipriau greičio pedalą. Sustojus ir išlipus iš automobilio, jie pamatė, kad už jų nugaros stovi policijos automobilis, ir tuomet kaltinamasis suprato, kad padarė pažeidimą, dėl kurio nesiginčijo ir kitaip nesipriešino. Su policijos pareigūnais bendravo per vertėją, kuris kalbėjo per telefoną. Pareigūnai paprašė pateikti dokumentus ir pasakė, kad bus tikrinamas jo neblaivumas. Tai, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama vairuoti neblaiviam, žinojo ir suprato, kad daro pažeidimą. Pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antrojo – 2,15 promilių neblaivumas. Vairuotas automobilis jam nepriklausė, kadangi jis jį jau buvo pardavęs, tačiau kol automobilis nebuvo perregistruotas, manė, kad jis vis dar priklauso jam. 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, bet automobilio dokumentai dar nebuvo sutvarkyti, automobilis nebuvo perregistruotas. Jis su pirkėju buvo sutaręs 2024 m. spalio 1 d. vykti į Regitrą, kur turėjo perregistruoti automobilį. Automobilį pardavė už 2 000 eurų, pirkėjas atsiskaitė iš karto nupirkęs automobilį. Pardavė pigiau nei rinkos nustatyta kaina, kadangi automobilio būklė nebuvo itin gera, tai yra bėga tepalai, į saloną patenka išmetamosios dujos. Jis turi daugiau nei 20 metų vairavimo stažą, anksčiau niekada nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, administracine tvarka yra baustas, tačiau negalėjo nurodyti tiksliai, dėl ko. Taip pat, kaltinamasis nurodė, kad turi felčerio specialybę, pagrindinė veikla yra tolimųjų reisų vairuotojas, vairuotoju dirba ir įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu nedirba, yra išleistas kasmetinių atostogų, mano, kad jo turimos kompetencijos leistų jam dirbti kitą darbą, dėl ko mėgins kalbėti su įmonės, kurioje dirba, vadovybe. Kaltinamasis nurodė, kad turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje iki (duomenys neskelbtini), ir toliau planuoja joje gyventi, jo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 2 100 eurų, taip pat turi santaupų, gyvena vienas, turi nepilnamečių vaikų, kuriems teikia išlaikymą, tai yra viso 100 eurų kas mėnesį bei jeigu yra paprašoma daugiau, jis teikia ir didesnę pinigų sumą, finansinių įsipareigojimų neturi, nuosavybės teise priklausančio turto taip pat neturi. Kaltinamasis nurodė, kad jei teismas skirtų bausmę – baudą, jis galėtų ją sumokėti, galbūt padės draugai. Taip pat, supranta, kad po šito įvykio gali netekti teisės vairuoti. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi, stengsis, kad ateityje tai nepasikartotų.

2024 m. rugsėjo 30 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad O. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2024 m. rugsėjo 30 d. 00.33 val. O. T. nustatytas 1,97 promilių girtumo laipsnis, antru tikrinimu 2024 m. rugsėjo 30 d. 00.49 val. nustatytas 2,15 promilių girtumo laipsnis (b. l. 32).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis O. T. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju, O. T. inkriminuota tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 00.33 val. jam nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 00.49 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo.

Kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurios savininkas, pagal byloje esančią 2024 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra MB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota įvykio vietoje. Tai, jog kaltinamasis pardavė automobilį nurodytam asmeniui, patvirtino, tiek pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės savininkas ir direktorius B. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip liudytojas bei byloje esanti pirkimo-pardavimo sutartis, kuri sudaryta tarp kaltinamojo ir liudytojo. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su 2024 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime policijos pareigūnės nurodytomis aplinkybėmis bei 2024 m. spalio 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėto vaizdo įrašo duomenimis, kuriuose užfiksuota kaltinamojo neblaivumo nustatymo procedūra.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė akivaizdžiai jautęsis neblaivus, žinojo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmeniui esant neblaiviam, draudžiama vairuoti motorines transporto priemones. Tokiais savo veiksmais – padidinto pavojaus šaltinio vairavimu apsvaigus, kaltinamasis neabejotinai sukėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams, nesant jokio objektyvaus būtinumo tokiems veiksmams. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad O. T., 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, būtent alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis O. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunk7 nusikaltimą, jis anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, Lietuvos Respublikoje priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas. Kaltinamasis turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galioja iki (duomenys neskelbtini), planuoja ir toliau joje gyventi, iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis nuosekliai vykdė darbo veiklą, yra pasiruošęs keisti darbo pobūdį, ką leidžia jo turimos kompetencijos, išlaiko nepilnamečius vaikus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, teisę vairuoti yra įgijęs, kaip pats teigė, daugiau nei 20 metų, ir anksčiau ji jam nebuvo atimta, duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų neigiamai, byloje nėra, jis yra užsienio valstybės pilietis, šiuo metu darbdavio, kur dirba vairuotoju, yra išleistas kasmetinių atostogų laikotarpiui, be kita ko nenurodė, kad dėl savo sveikatos būklės negalėtų ateityje vykdyti darbo veiklos, todėl, teismo vertinimu, kaltinamajam už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą skirtina švelniausia pagal savo pobūdį bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnyje už nesunkų nusikaltimą galimam skirti minimaliam baudos dydžiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones ir jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 promilių neblaivumą, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. spalio 3 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „BMW 730“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis ir liudytojas B. K. 2024 m. rugsėjo 27 d. sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. O. T. pardavė MB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 000 eurų (b. l. 84). Duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui ir direktoriui būtų žinoma apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką, byloje nėra. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius B. K. nurodė, kad pirkti automobilio atvyko vienas iš (duomenys neskelbtini), todėl po sudarytos transporto pirkimo – pardavimo sutarties, paprašė kaltinamojo automobilį palaikyti iki pirmadienio ar antradienio. Tačiau sužinojo, kad automobilis sulaikytas, dėl ko negalėjo jo perregistruoti Regitroje. Automobilį pirko už 2 000 eurų, ką nurodė ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad transporto priemonė – lengvasis automobilis „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, 2024 m. spalio 3 d. prokurorės nutarimu buvo grąžintas MB „(duomenys neskelbtini)“, nesurinktus pakankamai duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti, kad automobilio savininkui turėjo ir galėjo būti žinoma apie kaltinamojo automobilio vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 41-44). Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM.

Šiuo atveju, iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW 730“, 2005 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 4 920 Eur su PVM (b. l. 39). Baudžiamojoje byloje transporto priemonės savininkas pateikė pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog jis automobilį 2024 m. rugsėjo 27 d. įsigijo už 2 000 Eur. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenų matyti, kad pateikta informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis, nebuvo vertinti, tuo tarpu kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad minėtą automobilį pardavė už mažesnę kainą nei yra numatyta jo vidutinė kaina rinkoje, įvertinęs automobilio būklę, tai yra bendrą nusidėvėjimą, tai, kad iš automobilio bėga tepalai, bei kad į saloną patenka išmetamosios dujos. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas turi būti proporcingas ir teisingas, negali asmens teisių varžyti daugiau nei to reikalauja įstatymas, be to turto konfiskavimas yra priemonė, padedanti įgyvendinti bausmės tikslus, tačiau negali būti taikoma neįvertinus visų jos taikymui aktualių duomenų, ypač, kai nustatomas konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo išieškotina transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta suma, tai yra 2 000 Eur. Ši baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo nurodytas gaunamas pajamas, nusikalstamos veikos, kurią įvykdė kaltinamasis, pavojingumą ir pobūdį, yra proporcinga ir adekvati ja siekiamų tikslų įgyvendinimui užtikrinti.

Pažymėtina, jog BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), o šio kodekso 6 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai, kaip bausmei, ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, <...> vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, baudžiamojoje byloje saugomą kaltinamojo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvoje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas su CD disku, kuriame policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

- 2024 m. spalio 3 d. nutarimu automobilis su užvedimo rakteliu grąžinti savininkui MB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas MB „(duomenys neskelbtini)“.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos dėl kaltinamojo gynėjo procese, atsižvelgiant į tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama finansinio pobūdžio bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. T. sumažintą bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti O. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 3 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“, baudžiamojoje byloje saugomą O. T. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvoje.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš O. T. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

O. T. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Automobilį „BMW 730“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, 2024 m. spalio 3 d. nutarimu grąžintą jo savininkui MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui ir direktoriui B. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti B. K..

Kitus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką su CD disku, kuriame policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš O. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.