Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-11-29 · Civilinė byla Nr. 3K-3-471/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
3K-3-471/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algis Norkūnas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Vincas Verseckas (pran.)
Ieškovas
UAB ,,MS Transport“
Atsakovas
UAB ,,Nodora“
Kategorijos
  • 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-471/2010 (S)Procesinio sprendimo kategorija 118.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,MS Transport“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,MS Transport“ ieškinį atsakovui UAB ,,Nodora“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešinį ieškinį ieškovui dėl nuostolių už prarastą krovinį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2006 m. liepos 31 d. šalys sudarė krovinio pervežimui užsakymą-sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo iš šešių pakrovimo vietų Olandijoje ir Vokietijoje dalimis paimti krovinį ir pristatyti jį į iškrovimo vietą Maskvoje, atsakovas – sumokėti už atliktą pervežimą sumokėti. Ieškovo vairuotojui 2006 m. rugpjūčio 2 d. Tilburge paėmus krovinį ir sustojus nakčiai apšviestoje, vaizdo kamerų stebimoje saugomoje degalinės aikštelėje, esančioje automagistralėje netoli Mastrichto, iš vilkiko buvo pavogtos šešios paletės su kompiuterine technika. Apie vagystę buvo informuota Olandijos policija, draudimo bendrovė ir atsakovas, kuris nurodė vilkikui toliau vykti nustatytu maršrutu ir Hamburge paimti papildomą krovinį, užpildant tuščias erdves. Įvykdęs užsakovo nurodymą, ieškovas krovinį pristatė į sutartimi nustatytą vietą ir 2006 m. rugpjūčio 28 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą dėl 8327 JAV dolerių transportavimo paslaugų ir dėl vagystės atsiradusių papildomų išlaidų (462 JAV dolerių už 3 dienų prastovą, 97 JAV dolerių papildomų išlaidų muitinėje, 300 JAV dolerių išlaidų palydai) atlyginimo. Atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų apmokėti sąskaitą sutartyje nustatytu terminu ir 2006 m. rugsėjo 11 d. pateikė pretenziją ieškovui dėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. prarasto krovinio, reikalaudamas atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius.

Šalies argumentai

Ieškovas 2007 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydamas CK 6.37, 6.256, 6.263 straipsnių pagrindu priteisti iš atsakovo 24 578,11 Lt skolą už krovinio pervežimą, 2 928,27 Lt palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 2008 m. gegužės 2 d. pateikė priešinį ieškinį, CMR konvencijos 17, 23, 32 straipsnių pagrindu prašydamas priteisti iš ieškovo 82 114,97 Lt nuostolių dėl prarasto krovinio. Atsakovas teigė, kad ieškovo vairuotojas prarado dalį krovinio ir dėl to šio krovinio savininkas „Microtech International SA“ pareiškė pretenziją atsakovui. Atsakovo nuomone, dėl krovinio praradimo kaltas ieškovo vairuotojas, nes transporto priemonę, iš kurios buvo pavogta dalis krovinio, paliko nesaugomoje automobilių aikštelėje prie degalinės. Tokie vežėjo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas. Aplinkybė, kad vairuotojas miegojo vilkiko kabinoje, neleidžia kitaip vertinti vežėjo veiksmų, vairuotojo miegojimas kabinoje nesukelia papildomų kliūčių tretiesiems asmenims pavogti krovinį. Taip pat atsakovas nurodė, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas šiuo atveju netaikytinas, nes žala buvo padaryta ieškovo veiksmais, kurie pagal Lietuvos teisę, CMR konvencijos prasmę, laikytini tyčiniais veiksmais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir tenkino dalį priešieškinio – priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 82 114,97 Lt nuostolių; kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo vairuotojas, krovinį gabendamas transporto priemone su tentu ir žinodamas krovinio vertę, nesidomėjo krovinio gabenimo maršrutu ir jame esančiomis stovėjimo aikštelėmis, transporto priemonę pastatė atsitiktinėje stovėjimo aikštelėje, kurioje, išskyrus apšvietimą, nebuvo kokių nors apsaugos priemonių. Teismas padarė išvadą, kad dalis krovinio buvo prarasta dėl vežėjo šiurkštaus aplaidumo, kuris prilygsta tyčiniams veiksmams. Dėl to teismas laikė, kad atsakovas, reikšdamas ieškovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas nurodė, jog atsakovas neturi reikalavimo teisės, taip pat neįrodyta jo patirta žala, tačiau neginčijo atsakovo pateiktų skaičiavimų dėl priteistinos kompensacijos ir reikalavimo perleidimo sutarties. Įvertinęs, kad prarasto krovinio vertė viršija vežimo užmokestį ir papildomas krovinio pervežimo išlaidas, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pripažino šias byloje nustatytas aplinkybes: 2006 m. liepos 31 d. šalys sudarė užsakymą-sutartį kroviniui pervežti; 2006 m. rugpjūčio 3 d. dalis krovinio, kurio vertė 271 650 JAV dolerių, buvo pavogta; už pervežimą su ieškovu neatsiskaityta; ieškovo draudikas, vadovaudamasis Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 14.1.12.3 punktu atsisakė atlyginti nuostolius, nes buvo pervežama brangi elektroninė įranga, kurios 1 kg vertė viršijo 8,33 JAV dolerio. Kolegija nurodė, kad ieškovo vairuotojas, 14 val. paėmęs krovinį Tilburge ir vykdamas krautis tarpinio krovinio į Mastrichtą, sustojo poilsiui netoli degalinės esančioje nesaugomoje aikštelėje. Kolegija sutiko su ieškovo teiginiu, kad vairuotojas privalėjo sustoti poilsiui, tačiau sprendė, jog vairuotojas nesiėmė priemonių išsiaiškinti krovinio gabenimo maršruto, galimybės poilsiui likti pakrovimo aikštelėje ar netoli jos. Kolegija atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad vairuotojas, 14 val. pasikrovęs krovinį Tilburge, į stovėjimo aikštelę už 100 km nuo pasikrovimo vietos atvyko tik apie 19 val. ir nenurodė policijos pareigūnams, kaip išnaudojo visą vairavimo laiką, todėl sprendė, jog nesaugomos aikštelės pasirinkimą lėmė skubėjimas sustoti poilsiui, dalį važiavimo laiko išnaudojus asmeniniams tikslams. Kolegija nenustatė, kad vairuotojas, veždamas tentu dengtą krovinį ir sustojęs nesaugomoje aikštelėje, būtų ėmęsis priemonių kroviniui apsaugoti, nes ši teritorija nesaugoma ir filmuojama tik degalinės teritorija, o vairuotojo miegojimas vilkike, nesant papildomų apsaugos priemonių, negali užtikrinti krovinio saugumo. Tokius vežėjo agento veiksmus kolegija laikė dideliu neatsargumu, prilyginamu tyčiai. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismas išvada, kad dėl krovinio vagystės ieškovas privalo atlyginti dalį nuostolių. Ieškovo teiginį, kad užsakovas nenurodė krovinio vertės, jo pobūdžio, nedavė papildomų nurodymų dėl sustojimų ir dėl to prisiėmė riziką dėl galimos žalos atsiradimo, kolegija atmetė, nurodydama, jog pervežimą vykdė ieškovas, kuris ir buvo atsakingas už krovinio pristatymą, jo saugumą, priemonių įsipareigojimui įvykdyti parinkimą. Kolegijos nuomone, ieškovas privalėjo domėtis, kokios vertės bus krovinys, reikalauti iš atsakovo sutartyje-užsakyme nurodyti jo vertę ir pasirūpinti papildomu krovinio draudimu. Kolegija pažymėjo, kad, priimant krovinį, ieškovo vairuotojui tapo žinoma ši aplinkybė – važtaraštyje buvo nurodyta, koks krovinys ir kokia jo vertė. Dėl to ieškovas privalėjo išsiaiškinti, ar krovinio netekimo atveju nuostoliai bus kompensuojami, o paaiškėjus, kad draudimas nuostolių neatlygins, turėjo teisę atsisakyti sutarties ir informuoti užsakovą dėl turimo draudimo negaliojimo. Kolegija vertino kritiškai teiginį, kad draudimu privalėjo rūpintis ir atsakovas, nes už krovinio saugumą yra atsakinga jį pervežanti įmonė. Aplinkybė, kad atsakovas, pateikdamas užsakymą brangiam kroviniui vežti, pasirinko mašiną su tentu ir nenurodė specialių krovinio vežimo sąlygų, kolegijos nuomone, neatleidžia krovinio vežėjo nuo pareigos būti rūpestingam.

Kadangi krovinys buvo pavogtas esant dideliam vežėjo neatsargumui, kuris gali būti vertinamas kaip tyčiniai veiksmai, kolegija sutiko su teismo nuomone reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti prailgintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo krovinio pristatymo dienos. Krovinį ieškovas pristatė 2006 m. rugpjūčio 21 d., todėl 2008 m. gegužės 21 d. priešieškinis paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino.

Kolegija rėmėsi Kreditoriaus reikalavimo perleidimo 2008 m. gegužės 23 d. sutartimi, kuria Microtech International S.A. perleido atsakovui reikalavimą dėl prarasto krovinio ir kurios ieškovas nėra nuginčijęs, todėl atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovas neturi reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš vilkiko pavogus 6 paletes krovinio, kurio vertė 2446 kg, atlygintina prarasto krovinio vertė yra 82 114,97 Lt, kurie pagrįstai priteisti iš ieškovės.

Kadangi konstatuota, kad ieškovas savo įsipareigojimo saugiai pristatyti krovinį neįvykdė, dėl krovinio vagystės patirta didelė žala, iš ieškovo priteistina tik dalis jos, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisti turėtas pervežimo išlaidas ieškovui nėra pagrindo. Be to, kolegijos nuomone, atlyginimo priteisimas už pervežimą, esant dideliems nuostoliams, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl vežėjo civilinę atsakomybę už prarastą krovinį reglamentuojančių CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo. Teismai, pripažindami ieškovo vairuotojo veiksmus dideliu neatsargumu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Kemi“ v. M. N. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-448/2002; kt.). Kasatorius teigia, kad nurodomose kasacinio teismo nutartyse vežėjo veiksmai pripažįstami dideliu neatsargumu atžvelgiant į tai, jog nebuvo imtasi nuo vežėjo valios priklausančių veiksmų išvengti krovinio praradimo. Tuo tarpu šioje byloje kasatoriaus vežėjas buvo visiškai dėmesingas ir rūpestingas ir pasirinko visus saugumo reikalavimus atitinkančią aikštelę. Kasatorius nurodo, kad teismai turėjo įvertinti visas aplinkybes, nulėmusias krovinio praradimo neišvengiamumą: vairuotojo darbo laiko režimą – vairuotojas negalėjo toliau tęsti kelionės; baiginėjosi sandėlio, kuriame turėjo pasikrauti, darbo laikas; sandėlių teritorijose transporto priemonės nepriimamos stovėti, vairuotojai vengia stovėti miestuose, nes krovinio išsaugojimo rizika yra daug didesnė; vairuotojas pagal esamas aplinkybes pasirinko tam pritaikytą stovėjimo aikštelę, kurios saugumo kriterijai atitinka visų kitų stovėjimo aikštelių Europos Sąjungoje kriterijus.

Be to, teismai sprendė, kad tik ieškovas yra atsakingas už krovinio praradimą, net neįvertinę aplinkybės, kad krovinį užsakęs atsakovas taip pat buvo neatidus ir nerūpestingas ir sudarė sąlygas nuostoliams atsirasti. CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje nustatytas vežėjo atsakomybės ribojimas, kai krovinio praradimą lėmė kroviniu disponuojančio asmens veiksmai ar aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo išvengti. Kasatorius teigia, kad atsakovo (užsakovo) veiksmai sudarė ypatingos rizikos aplinkybes, kurios ir lėmė krovinio praradimą, t. y. atsakovas, užsiimantis pervežimų veikla, kaip šios srities profesionalas privalėjo pats imtis priemonių, kurios užkirstų kelią nuostoliams atsirasti. Kasatoriaus nuomone, atsakovas elgėsi nerūpestingai ir sudarė prielaidas krovinio vagystei, t. y. atsakovas, žinodamas, kad bus gabenamas itin didelės vertės krovinys, užsakė tentu dengtą priekabą, iš kurios krovinys galėjo būti lengviau pavagiamas; nei užsakyme, nei kitu būdu neinformavo ieškovo apie tai, kad bus gabenama itin brangi elektroninė įranga ir apie tai sužinojo tik vairuotojas, gavęs važtaraštį. Kasatoriaus nuomone, atsakomybė už sutarties sąlygų neatskleidimą turi tekti atsakovui. Taip pat kasatorius pažymi, kad nors atsakovas žinojo apie krovinio vertę, tačiau krovinys buvo gabenamas įprasta tvarka, nes atsakovas nedavė jokių nurodymų, susijusių su gabenamo krovinio saugumu. Kasatorius teigia, kad neteisingai išanalizavus atsakovo veiksmus ir jų įtaką krovinio praradimui, buvo pažeistos CK 6.259 straipsnio nuostatos;

2) dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę į žalos atlyginimą, taikymo ir aiškinimo. Kasatorius teigia, kad žalos atlyginimas (vagystės metu pavogto krovinio vertė) buvo priteista asmeniui, kuris nebuvo krovinio savininkas ir juolab nepatyrė kokių nors turtinių nuostolių (t. y. neatlygino savininkui krovinio vertės ir neįgijo teisės į žalos atlyginimą). Esant vežimo teisiniams santykiams gabenamo krovinio vagystės atveju krovinio savininkas (tiek siuntėjas, tiek gavėjas, tiek kitas asmuo, kuriam priklauso pavogtas krovinys ir kuris dėl to patyrė nuostolių) turi teisę į žalos atlyginimą. Tokį ieškinį galėtų pareikšti ir vežimo sutartį su vežėju sudaręs asmuo, kuris atlygino nuostolius ir įgijo regreso teisę. Kasatorius teigia, kad atsakovas nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų. Kasatorius pažymi, kad atsakovas savo reikalavimą grindė 2008 m. gegužės 23 d. kreditoriaus reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria krovinio gavėjas, neva prekes įgijęs iš siuntėjo, savo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą perleido atsakovui. Toks perleidimas, kasatoriaus nuomone, neatitinka CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes dėl tokio perleidimo buvo pažeistos kasatoriaus teisės, praradus galimybę reikšti atsakovui atsikirtimus dėl krovinio vertės, kuriuos būtų galima reikšti žalą patyrusiam asmeniui, nes atsakovas, nebūdamas krovinio savininkas, negali pateikti duomenų apie tikrąją krovinio vertę, taip pat krovinio perleidimo sutarties, paaiškinti su krovinio perleidimu susijusių aplinkybių. Taip pat kastorus nurodo, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias CK normas (CK 2.137 straipsnis). Ši sutartis negalioja, nes asmuo (S. V.), pasirašęs reikalavimo perleidimo sutartį, neturi teisės jos pasirašyti. Šis asmuo veikia pagal 2007 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą, kuris suteikia teisę veikti ir sudaryti sandorius tik Rusijos Federacijoje. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis sudaryta Vilniuje. Dėl to laikytina, kad sutartis sudaryta asmens, neturinčio teisės veikti konkrečioje teritorijoje, ir todėl pripažintina negaliojančia. Be to, reikalavimą perleido krovinio gavėjas bendrovė Microtech International S. A., tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad tuo metu, kai buvo pavogtas krovinys, ši bendrovė buvo krovinio savininkė ir vagystės metu patyrė turtinės žalos. Kasatorius pažymi, kad teismai vadovavosi įrodymu su trūkumu, t. y. teismai laikė nepasirašytą ir parašais nepatvirtintą Microtech International S. A mokėjimo nurodymą tinkamu įrodymu;

3) dėl CMR konvencijos nuostatų, reglamentuojančių teisę į atlyginimą už krovinio vežimą, aiškinimo ir taikymo. CMR konvencijos nuostatose numatoma krovinio praradimo atveju kompensuoti vežėjui visą užmokestį, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitas su krovinio vežimu susijusias išlaidas, jei prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostoliui dydžiui, praradus dalį krovinio. Tokia pat nuostata nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“, UAB „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-165/2009). Kasatorius teigia, kad po to, kai buvo prarasta dalis krovinio, atsakovas nurodė kasatoriaus vairuotojui paimti naują krovinį ir vykti sutartyje nustatytu maršrutu. Ieškovas įvykdė šį nurodymą ir visą krovinį pristatė į iškrovimo vietą Rusijoje, taigi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. Dėl to atsakovas privalo sumokėti sutartyje nustatytą sumą, proporcingą pristatyto krovinio vertei. Kasatoriaus nuomone, jam pristačius visą krovinį, atsakovui atsirado pareiga sumokėti visą krovinio vežimo atlyginimą ir su tuo susijusias išlaidas. Teismų pozicija šiuo atveju neatitinka CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatos ir teismų praktikos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) dėl vežėjo civilinę atsakomybę už prarastą krovinį reglamentuojančių CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo. Atsakovas teigia, kad kasatorius iš esmės kelia įrodymų vertinimo klausimą, be to naujai nurodo ar interpretuoja tam tikras faktines bylos aplinkybes (pvz., dėl vairuotojo galimybės pasirinkti aikštelę, kuri yra įtraukta į Europos Transporto Ministrų konferencijos kartu su Tarptautine kelių transporto sąjunga parengtą rekomenduotinų aikštelių sąrašą, atsakovo pareigos nurodyti krovinio vertę, užsakyti tinkamos rūšies priekabą ir pan.);

2) dėl teisės normų, reglamentuojančių teisę į žalos atlyginimą, taikymo ir aiškinimo. Atsakovas teigia, kad tokiu atveju, kai sutartį su vežėju sudarė ekspeditorius, kuris nuostolių dėl krovinio praradimo tiesiogiai nepatyrė, ekspeditorius gali reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, jei reikalavimas yra perleistas, arba krovinio savininkas davė tokį pavedimą. Byloje esanti reikalavimo perleidimo sutartis atitinka šias sąlygas. Atsakovas taip pat teigia, kad kasatorius neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties, todėl šis klausimas nesvarstytinas kasacinės instancijos teisme. Be to, perleidimo sutarties negaliojimas ab initio nebuvo nurodytas apeliaciniame skunde, todėl negali būti ir kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo objektas;

3) dėl CMR konvencijos nuostatų, reglamentuojančių teisę į atlyginimą už krovinio vežimą, aiškinimo ir taikymo. Teismai, darydami išvadą dėl kasatoriaus teisės į krovinio vežimo išlaidų atlyginimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje šioje byloje esančiais išaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai

2010 m. lapkričio 10 d. šalys pateikė kasaciniam teismui pareiškimą dėl bylos užbaigimo taikos sutartimi ir pridėjo rašytinį 2010 m. lapkričio 10 d. taikos sutarties tekstą. Jie prašo patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pareiškimas baigti bylą taikos sutartimi pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo pripažinti, jog pateiktas pareiškimas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises bei interesus. Iš pareiškimo baigti bylą taikos sutartimi ir pridėtos taikos sutarties sąlygų turinio matyti, kad šalims žinomi teisiniai šių veiksmų padariniai (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Dėl to šalių pateikta taikos sutartis patvirtintina, civilinė byla nutrauktina ir naikintini pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Pagal taikos sutarties sąlygas ieškovas įsipareigoja sumokėti visas byloje esančias teismo išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teisme patirta 131,50 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 5 Lt, kasacinės instancijos teisme – 40,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovo priteistina 177,33 Lt šių išlaidų.

Šalys taikos sutartimi prašo, patvirtinus taikos sutartį, grąžinti joms 75 proc. byloje sumokėto žyminio mokesčio. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 6480,19 Lt, o atsakovas – 8755,85 Lt žyminio mokesčio. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalims, sudarius taikos sutartį, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, todėl ieškovui grąžintina 4860,14 Lt, o atsakovui – 6566,89 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti.

Patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

,,1. Šalys viena kitos atžvilgiu atsisako visų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų.

2. Ieškovas UAB „MS Transport“ įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo sumokėti atsakovui UAB „Nodora“ pervedant į banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 277300010040870132 atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą – 28 162,29 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du litus 29 ct). Šalys susitaria, kad į šią atlygintinų išlaidų sumą įtraukta ir 1000 (vieno tūkstančio) Lt suma, atsakovo sumokėta antstoliui Dainiui Šidlauskui už šioje byloje išduoto vykdomojo rašto vykdymo veiksmus. Ieškovas už kiekvieną pradelstą dieną apmokėti šiame punkte nurodytą sumą privalo sumokėti atsakovui 0,1 (vienos dešimtosios) dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos iki visiško įsipareigojimo įvykdymo.

3. Ieškovas UAB „MS Transport“ įsipareigoja sumokėti visas byloje esančias teismo pašto išlaidas.

4. Šalys pareiškia, kad viena kitai neturi daugiau pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su šia byla, ir jų daugiau nebeturės, išskyrus atsakovo teisę gauti iš ieškovo taikos sutartyje sutartą pinigų sumą nustatyta tvarka.

5. Ieškovas atsisako atsakovo atžvilgiu bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas atsisako ieškovo atžvilgiu bet kokių bylinėjimosi išlaidų, išskyrus nurodytas taikos sutarties 2 punkte.

6. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo tvarka ir padariniai, nustatyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

7. Sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

8. Sutartis įsigalioja po to, kai ją patvirtina šalių įgalioti atstovai savo parašais ir (ar) įmonių antspaudais bei patvirtina teismas“.

Civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti UAB ,,MS transport“ (j. a. k. 153647128) 4860,14 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt litus 14 ct), o UAB ,,Nodora“ (j. a. k. 164819732) 6566,89 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 89 ct) jų sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo UAB „MS Transport“ (j. a. k. 15367128) į valstybės biudžetą 177,33 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt septynis litus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėAlgis NorkūnasVincas Verseckas