Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei ir Tomai Norkuvienei, dalyvaujant:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorėms Kristinai Blinstrubienei ir Viktorijai Žemaitaitienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, susituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2009 m. liepos 4 d., apie 17.30 val., važiuodamas automobiliu Mersedes Benz, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos link Palangos, sustabdęs automobilį viešoje vietoje –kelyje ties Kalotės gyvenviete, Klaipėdos rajone, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant V. B. vaikams, bei asmenims, važiuojantiems automobiliais, kumščiais sudavė V. B. apie 20 smūgių į galvą, pečius ir rankas, apglėbęs jos kaklą ir palenkęs prie savo kelių, kumščiais sudavė apie 20 smūgių į galvą ir pečius, smaugė, spaudė rankų riešus, suko rankas, pirštus. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie automobilyje sėdinčios V. B. ir sudavė stiprų smūgį į veido dešinę pusę ties žandikauliu, kumščiais sudavė apie 6 smūgius į veidą, rankas ir pečius, apie 10 smūgių į šlaunis ir blauzdas. Sugriebęs V. B. už blauzdų ties pėdomis, suko jas ir tempė nukentėjusiąją iš automobilio į kelkraštį ant žvyro. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos 4 d., namo, Molo g. 74, Klaipėdoje, kieme, matant V. B. motinai ir broliui, mėtė iš automobilio bagažinės V. B. daiktus, paėmęs V. B. už rankų stumdė ir tampė ją, apkabinęs per kaklą ir pečius, spaudė V. B.. Šiais savo veiksmais R. L. padarė V. B. šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą veide, daugybines poodines kraujosruvas abejose rankose, odos įdrėskimą dešinės plaštakos pirmame piršte, odos nubrozdinimą kairiame žaste, poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimą dešinio blauzdinio pėdos sąnario srityje, nežymiai sutrikdžiusius V. B. sveikatą, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 17.30 val., kartu su sutuoktine V. B. ir jos vaikais automobiliu vyko į svečius. Važiuojant automobiliu kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė smūgius V. B.. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, mano, kad konfliktą galėjo išspręsti ir nenaudodamas smurto.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 17 val., ji, R. L. ir V. B. vaikai išvažiavo iš namų Melnragėje į Papilę. Važiuojant nuo Melnragės iki miesto ligoninės paskambino R. L. giminaitė ir paklausė, kodėl vėluoja. R. L. pasakė nukentėjusiajai, kad vėluoja dėl jos kaltės. V. L. jam atsakė, kad laukdamas jis galėjo nusiplauti mašiną. Po šių jos žodžių kaltinamasis supyko, pavadino nukentėjusiąją necenzūriniu žodžiu, sustabdė automobilį ir pradėjo ją mušti. V. B. ir vaikai prašė nustoti, tačiau R. L. nieko negirdėjo. Atslūgus pykčio priepuoliui, V. B. pasakė niekur su juo nevažiuosianti ir iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktą. R. L. vėl pradėjo V. B. mušti, spaudė jos kaklą, lenkė nukentėjusiosios galvą prie savo kojų. V. B. gynėsi, įkando į pirštus. R. L. smūgių pagalba atėmė automobilio raktelį. V. B. paėmė telefoną ir užkišo už sėdynės. R. L., negalėdamas pasiekti telefono, išlipo iš mašinos. Tuo metu V. B. užsirakino automobilyje. R. L. distanciniu pulteliu atrakino automobilį ir atidaręs dureles sudavė stiprų smūgį V. B. į galvą, rankomis ėmė ją mušti. Po to griebė V. B. už kojų ir ištempė iš automobilio. Aprimęs R. L. parvežė juos į namus. Gyvenamojo namo kieme jis iš automobilio išmetė V. B. daiktus, stumdė ją, apglėbęs per kaklą, spaudė. Visa tai matė nukentėjusiosios vaikai, motina ir brolis. Šiuo metu kaltinamasis R. L. jos atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji V. B. patvirtino akistatos su kaltinamuoju R. L. metu (II t., b.l. 106-111).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilnius skyriaus specialisto išvadoje 2009-07-07 Nr. G-2690/09(01) nurodyta, kad V. B. (tyrimo metu pavardė buvo Laukienė) padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva veide, daugybinės poodinės kraujosruvos abiejose rankose, odos įdrėskimas dešinės plaštakos pirmame piršte, odos nubrozdinimas kairiame žaste, poodinė kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimas dešinio blauzdinio pėdos sąnario srityje, paveikus kietu buku daiktu ar daiktais, galimai 2009 m. liepos 4 d. Šie sužalojimai nežymiai sutrikdė V. B. sveikatą (I t., b.l. 33-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje 2011-11-29 Nr. G 3584/11 (01) konstatuota, kad nukentėjusiajai V. B. specialisto išvadoje 2009-07-07 Nr. G-2690/09(01) nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau 14 trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar daiktais, galimai rankų kumščiais, pirštais ir nagais, koja ar kitais buką paviršių turinčiais daiktais. Konkretaus žalojančio daikto specialistas įvardinti negali. Poodinės kraujosruvos veide būdingos smūgio sudavimui. Smulkios poodinės kraujosruvos ir odos įdrėskimai bei nubrozdinimai rankose, atsižvelgiant į jų dydį, formą ir konkrečią lokalizaciją, galėjo gautis rankas suspaudus pirštais bei įdreskiant (apdraskant) nagais; didesnės poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, galėjo gautis tiek suduodant smūgį (pvz. kumščiu), tiek ir atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje galėjo atsirasti tiek nuo spaudimo, tiek ir atsitrenkus į kietą buką paviršių, poodinė kraujosruva dešiniajame kelyje – tiek suduodant smūgį (ranka ar koja), tiek ir atsitrenkus koja į kietą buką atsikišusį paviršių, odos nubrozdinimas dešinio blauzdinio pėdos sąnario srityje - atsitrenkus į kietą buką atsikišusį paviršių. V. B. padaryti sužalojimai yra vienodo senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu. Sužalojimų lokalizacija neatspindi konkrečios nukentėjusiosios padėties sužalojimų padarymo metu, todėl sužalojimai galėjo būti padaryti bet kurioje prieinamoje padėtyje (II t., b.l.72-75).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. B. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nusikalstama veika buvo padaryta dieną, viešoje vietoje – gyvenvietės kelkraštyje, kuriame bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašalinių asmenų, nukentėjusiosios vaikų akivaizdoje, o vėliau gyvenamojo namo kieme – giminaičių akivaizdoje. Kaltinamojo veiksmai – be jokios aiškios priežasties, matant nepilnamečiams nukentėjusiosios vaikams, kuriuos saugoti nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos ir smurto, buvo V. L. pareiga (Vaiko teisių pagrindų įstatymo 43 straipsnis), sumušta jo sutuoktinė, yra įžūlūs ir jais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, sukeltas nesaugumo jausmas. R. L. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. R. L. veikė tiesiogine tyčia: panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją suvokė, kad savo veiksmais trikdo viešąją tvarką bei rimtį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamajame akte aprašant R. L. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis, sudavė nemažiau kaip 20 kartų nukentėjusiajai V. B. į veidą, į pečius ir į rankas, išlipęs iš automobilio sudavė jai nemažiau kaip 6 kartus į veidą, rankas ir pečius, ne mažiau kaip 10 smūgių į šlaunis ir blauzdas. Kaltinamasis R. L. parodė, kad nukentėjusiajai sudavė mažiau smūgių, nei nurodyta kaltinime. Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kaltinamasis jai sudavė daug smūgių, tačiau suduotų smūgių skaičiaus taip pat nekonkretizavo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad V. B. kūne galima išskirti ne mažiau 14 trauminio poveikio žymių. Įrodymų tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė daugiau smūgių nei nurodyta kaltinime, todėl ši aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis sudavė apie 20 kartų nukentėjusiajai V. B. į veidą, į pečius ir į rankas, išlipęs iš automobilio sudavė jai apie 6 kartus į veidą, rankas ir pečius, apie 10 smūgių į šlaunis ir blauzdas. Toks aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamajame akte kaltinamojo R. L. veiksmai įvertinti kaip vandališki, o jų elgesys – įžūliu, taip demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimo požymis - įžūlus elgesys reiškia -agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną ir aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma viešoji tvarka. Alternatyvus šio nusikaltimo požymis – vandalizmas – tai nemotyvuotas, betikslis beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ar socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (2010-11-16 kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2010). Kaltinamasis R. L. elgdamasis įžūliai betiksliai ir beprasmiai iš automobilio mėtė privatų nukentėjusiosios turtą, neturintį kultūrinės vertės, todėl iš kaltinimų pašalinamas veiką kvalifikuojantis požymis – vandalizmas.

Kaltinamasis R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. R. L. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus trejiems metams naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, dirba Vilniaus Universitete viešųjų pirkimų direktoriumi. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. B. patvirtino, kad kaltinamasis fizinį smurtą prieš ją panaudojo pirmą kartą. Kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo R. L. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nukentėjusiosios, kaltinamojo ir prokurorės prašymus, atleidžia kaltinamąjį R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytais pagrindais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.