Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-05-10 · Administracinė byla Nr. A-248-520-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-05-10
Bylos Nr.
A-248-520-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gudynas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 - 520 - 06Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 16.7
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir Širvintų rajono policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų 4881,23 Lt žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2003 - 2004 metais, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, jam už darbą buvo sumokėtas ne visas darbo užmokestis, nes buvo taikytas indeksavimo koeficientas. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu buvo taikytas indeksavimo koeficientas, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindas neišmokėti jam nuosavybės teise priklausančių lėšų (darbo užmokesčio) išnyko nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos (2004 m. gruodžio 18 d.), todėl šios lėšos privalo būti jam grąžintos kaip įgytos be teisinio pagrindo (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad, jam neišmokant viso darbo užmokesčio, buvo padaryta žala, kurią solidariai turi atlyginti abu atsakovai.

Atsiliepimas

Atsakovai prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjui sumažintas darbo užmokestis buvo mokamas, remiantis atitinkamais Širvintų rajono policijos komisariato viršininko įsakymais, kurie nėra nuginčyti. Savo skundą pareiškėjas grindžia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, tačiau sumažintas atlyginimas buvo skaičiuojamas ir mokamas iki šio nutarimo priėmimo, kai atitinkami norminiai teisės aktai buvo laikomi teisėtais. Atsakovai nurodė, kad ginčo atveju nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes, nemokant viso darbo užmokesčio, buvo veikiama taip, kaip buvo privalu veikti pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Atsakovai nurodė, kad šiuo atveju Civilinio kodekso 6.237 straipsnis netaikytinas, nes nėra jame nustatytų sąlygų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nepagrįstą praturtėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Širvintų rajono policijos komisariato įsakymais, vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“, nuo 2003 m. vasario mėnesio iki 2004 m. gruodžio mėnesio buvo nustatytas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas. Pareiškėjui šiuo laikotarpiu nebuvo priskaičiuota 4350,91 Lt darbo užmokesčio. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar valstybės institucija, apskaičiavusi ir išmokėjusi pareiškėjui ne visą darbo užmokestį (Širvintų rajono policijos komisariatas), veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius teisės aktus. Pareiškėjui darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas buvo taikytas, vadovaujantis teisės aktais, kurie Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, o iki šio momento, taikant teisės aktus priimtiems sprendimams, šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, nesukėlę realių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju Širvintų rajono policijos komisariato įsakymai dėl indeksavimo koeficiento taikymo, kuriais remiantis pareiškėjui buvo nepriskaičiuota dalis darbo užmokesčio, yra įvykdyti, todėl šioje byloje Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas nėra reikšmingas. Teismas nurodė, kad Širvintų rajono policijos komisariatas, iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo paskelbimo apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį ir taikydamas indeksavimo koeficientą, privalėjo vadovautis ir vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Širvintų rajono policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui jo reikalaujamas žalos atlyginimas negali būti priteistas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog Širvintų rajono policijos komisariatas šiuo atveju nepagrįstai gavo naudos, yra nepagrįstas, nes jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad indeksavimo koeficientas buvo taikytas tik dėl to, jog įstaigos lėšų darbo užmokesčiui poreikis viršijo asignavimus, konstatuotina, kad Širvintų rajono policijos komisariatas negalėjo nepagrįstai gauti iš to naudos (nepagrįstai praturtėti).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti jam iš valstybės 4881,23 Lt žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose Nr.A-221-04, A-404-04, A-406-04 ir A-64-04. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiose bylose suformavo tokią praktiką, pagal kurią: nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti antikonstitucinėmis normomis; laikoma, kad sprendimas nėra įvykdytas, jei jis yra apskųstas įstatymų nustatyta tvarka; tokiu atveju yra atsakinga atitinkamų išmokų neišmokėjusi institucija. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teismų praktiką tik tais atvejais, kai sprendimai, padarę žalą, buvo apskųsti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Tuo tarpu šioje byloje skundas dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas jau po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, todėl nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo atveju negali būti taikoma. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje jis prašo atlyginti žalą, padarytą Vyriausybės neteisėtais veiksmais. Pareiškėjas neginčija, kad Širvintų rajono policijos komisariatas iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo elgėsi teisėtai pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Pareiškėjas prašo atlyginti žalą, padarytą Vyriausybės neteisėtu nutarimu. Pareiškėjas nurodo, kad, konstatavus Vyriausybės neteisėtus veiksmus, jais padarytą žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį (neteisėti veiksmai privertė Širvintų rajono policijos komisariatą neišmokėti viso darbo užmokesčio), žala turi būti atlyginta. Aiškinant šią situaciją kitaip, būtų paneigta valstybės atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Tada Vyriausybė įgytų galimybę nepaisyti įstatymų ir Konstitucijos, neteisėtai atimti iš piliečių jų nuosavybę ir jos negrąžinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Širvintų rajono policijos komisariatas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad jis, taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Konstituciniam Teismui priėmus 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, atsakovas iš karto nutraukė visų savo priimtų teisės aktų vykdymą ir toliau šie teisės aktai nebuvo taikomi jo santykiams su pareiškėju. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ir kad būtent jo neteisėti veiksmai sudarė pagrindą žalai atsirasti. Atsakovas, neišmokėdamas dalies darbo užmokesčio pareiškėjui, negalėjo gauti iš to naudos arba nepagrįstai praturtėti, nes taikė indeksavimo koeficientą, atsižvelgdamas į galiojusius teisės aktus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog Širvintų rajono policijos komisariatas veikė teisėtai ir jokių teisės aktų nepažeidė, bei teigia, jog neteisėtai elgėsi Vyriausybė. Tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriamas tirti Vyriausybės veiksmų teisėtumas, todėl laikytina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas nurodo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Tokiu būdu Širvintų rajono policijos komisariatas, neišmokėdamas pareiškėjui viso darbo užmokesčio, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl šiuo atveju nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjui, jo manymu, neteisėtai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuria, pagal pareiškėją, nepagrįstai praturtėjo atsakovas Širvintų rajono policijos komisariatas, priteisimo. Kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, konstatuoja, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimo) dalyku. Toks pagal skunde nurodytas faktines bylos aplinkybes aiškiai suprantamas skundo reikalavimas suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant šį ginčą netaikytinos ir neanalizuotinos pareiškėjo skunde nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės bei nepagrįsto praturtėjimo institutų normos.

Teisės normos šioje administracinėje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į reikalavimų dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai. Tokiu būdu išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui, ir pareiškėjo reikalavimas dėl taikant indeksavimo koeficientą jam neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti tenkinamas.

Tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino, todėl jis turi teisę į dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą.

Priteisiant dėl indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį, pakanka konstatuoti darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(1)-638/2005).

Atsakovo pažyma (b. l. 3, 21) patvirtina, kad pareiškėjui dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo buvo neišmokėta būtent tokia suma, kokia ir yra nurodyta pareiškėjo skunde- 4881,23 Lt. Ši suma ir priteistina pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Širvintų rajono policijos komisariato 4881,23 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą dvidešimt tris centus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GudynasBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas