Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-02-12 · Civilinė byla Nr. 2-429-370/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
2-429-370/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Suinteresuotas asmuo
A. G., A. Ž., G. M.
Pareiškėjas
S. J.
Atsakovas
akcinės bendrovės „Trys mergelės“
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-429-370/2015 (S)Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2377-153/2014 pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įpareigojimo sušaukti kreditorių susirinkimą atsakovo akcinės bendrovės „Trys mergelės“ bankroto byloje; suinteresuoti asmenys: A. Ž., G. M. ir A. G..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. J. (atsakovo BAB „Trys mergelės“ kreditorius, turintis 99,47 proc. teismo tvarka patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos) 2014 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą, prašydamas surengti kreditorių susirinkimą per 20 dienų, jame numatant svarstyti du klausimus – dėl kreditorių sušaukimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo turto pardavimo tvarkos bei kainos nustatymo. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorius atsisakė surengti kreditorių susirinkimą, motyvuodamas tuo, kad jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. vykdo atsakovo turto varžytynes. Pareiškėjo nuomone, bankroto administratoriaus atsisakymas surengti kreditorių susirinkimą yra neteisėtas ir naikintinas, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 3 punktą inicijuoti kreditorių susirinkimą turi teisę ir kreditorius, turintis ne mažiau kaip 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. ĮBĮ nenumato, kad bankroto administratorius turėtų teisę atsisakyti surengti kreditorių susirinkimą, inicijuotą tokio kreditoriaus. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas įpareigoti bankroto administratorių surengti atsakovo kreditorių susirinkimą šiais klausimais: 1) dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos 4 dalies pakeitimo; 2) dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Konstatavo, kad bankroto administratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, nes šio prašymo pateikimo metu galiojo atsakovo kreditorių 2014 m. balandžio 23 d. susirinkime priimtas nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių kaina ir tvarka bei kuris Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi pripažintas teisėtu ir vykdytinu. Teismas sutiko su bankroto administratoriaus pozicija, kad administratorius turėjo vykdyti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, nes taip numato įstatymas (CPK 18 str.). Teismo vertinimu, pareiškėjo administratoriui pateiktame prašyme nurodytas prašomo sušaukti kredito susirinkimo tikslas yra tapatus atsakovo kreditorių 2014 m. balandžio 23 d. susirinkime jau išspręstam klausimui. Įvertinęs ĮBĮ nuostatas, teismas pabrėžė, kad bankroto administratoriui paliekama kompetencija spręsti dėl kreditorių susirinkimų sušaukimo būtinumo. Bankroto administratorius, vykdydamas atsakovo kreditorių susirinkimo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarčiai, paskelbė apie atsakovo turto varžytines 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymo patenkinimas nebuvo tiek aktualus, kad būtų būtina sušaukti kreditorių susirinkimą per 20 dienų, todėl administratorius pagrįstai nutarė nešaukti kreditorių susirinkimo, iki nebus įvykdytas kreditorių susirinkimo ankstesnis nutarimas. Teismas, akcentavęs bankroto proceso operatyvumo principą, nurodė, kad atsakovo bankroto procesas nebaigtas nuo 2002 m., kadangi nepavyksta už teisingą kainą parduoti atsakovo nekilnojamąjį turtą. Kreditorių susirinkimo sušaukimas pareiškėjo nurodytu pagrindu ir terminu būtų užvilkinęs bankroto procesą ir galimybę operatyviai įvykdyti atsakovo kreditorių susirinkimo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovo kreditorių susirinkimo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas buvo priimtas susirinkime dalyvaujant tik vienam kreditoriui, turinčiam vos 0,53 proc. patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Tai, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2014 m. liepos 3 d. nutartį, nerado susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų, dar nereiškia, jog to nutarimo negali keisti kitas kreditorių susirinkimas, ypač, kai paaiškėja nauji faktai, galintys daryti įtaką naujų sprendimų priėmimui. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo kreditorių susirinkimo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas buvo kažkoks ypatingas, kurį būtina vykdyti ir niekas jo pakeisti negali.

2. Pareiškėjas nesiūlė bankroto administratoriui nutraukti jau vykdomas varžytynes, o siūlė pagreitinti bankroto procesą, lygiagrečiai pravedant derybas dėl atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo tiesioginio sandorio būdu. Atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą, bankroto procesas buvo užvilkintas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas turi būti vykdomas ne tik kuo galima greičiau, bet ir siekiant gauti maksimalią kainą už parduodamą turtą.

3. Nei ĮBĮ, nei kiti įstatymai nenumato, kad bankroto administratoriui būtų suteikta teisė spręsti, ar yra tikslinga sušaukti kreditorių susirinkimą, jei jį inicijavo kreditorius, turintis ne mažiau kaip 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Bankroto administratoriui nesuteikta teisė atsisakyti sušaukti kreditorių susirinkimą. Nors ĮBĮ nereglamentuoja per kiek laiko turi būti sušauktas kreditorių susirinkimas, akivaizdu, kad pareiškėjo prašymas surengti susirinkimą per 20 dienų nuo prašymo gavimo dienos atitiko protingumo ir teisingumo kriterijus bei patvirtintą atsakovo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apelianto argumentai dėl ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimų keitimo vėlesnių susirinkimų nutarimais turi būti siejami su imperatyviu teismo nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas pasiūlė pagreitinti bankroto procesą, o bankroto administratorius jį užvilkino. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius sušaukė kreditorių susirinkimą pareiškėjo nurodytais klausimais 2014 m. spalio 1 d., t. y. įvykus anksčiau numatytoms varžytynėms. Esmine aplinkybe šiame ginče bankroto administratorius laiko tai, kad 2014 m. spalio 8 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuris išsprendė abu pareiškėjo nurodytus klausimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad atsakovo BAB „Trys mergelės“ kreditorių susirinkimas 2014 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą dėl atsakovo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytynėse kainos ir tvarkos nustatymo (CPK 179 str. 3 d.). Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi atmetė kreditoriaus S. J. skundą dėl šio nutarimo panaikinimo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, bankroto administratorius, vykdydamas minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą, paskelbė atsakovo turto varžytynes 2014 m. rugpjūčio 20 d., o joms neįvykus – 2014 m. rugsėjo 3 d. Pareiškėjas pateikė bankroto administratoriui 2014 m. liepos 22 d. prašymą sušaukti kreditorių susirinkimą per 20 dienų, jame numatant svarstyti du klausimus – dėl kreditorių sušaukimo tvarkos pakeitimo ir atsakovo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos bei kainos nustatymo. Pareiškėjas siūlė kreditorių susirinkime nustatyti kitokią atsakovo parduodamo turto kainą ir pardavimo tvarką, t. y. parduoti turtą ne iš varžytynių, o tiesioginiu sandoriu suinteresuotam asmeniui, kuris pasiūlymą dėl turto įsigijimo bankroto administratoriui pateikė dar 2014 m. sausio 30 d. Priešingai nei teigia pareiškėjas, iš bankroto administratoriaus 2014 m. liepos 25 d. atsakymo į pareiškėjo prašymą formaliai nematyti, kad administratorius atsisakė sušaukti kreditorių susirinkimą pareiškėjo nurodytais klausimais. Bankroto administratorius paaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis kreditorių 2014 m. balandžio 23 d. susirinkimo nutarimu 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 3 d. paskelbtos atsakovo turto varžytynės, todėl, nepardavus turto šiose varžytynėse, administratorius šauks kreditorių susirinkimą, į darbotvarkę įtraukiant ir pareiškėjo siūlomus klausimus. Bankroto administratoriaus pateikti atsakovo kreditorių 2014 m. spalio 1 d. susirinkimo ir 2014 m. spalio 8 d. pakartotinio susirinkimo protokolai patvirtina, kad kreditoriai, nepardavus turto iš varžytynių, išsprendė abu pareiškėjo nurodytus klausimus.

Sutiktina su bankroto administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju administratorius privalėjo vykdyti atsakovo kreditorių 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą, kurio teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo procesinio sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo prašomame sušaukti kreditorių susirinkime siūlomi spręsti klausimai yra identiški atsakovo kreditorių 2014 m. balandžio 23 d. susirinkime išspręstiems klausimams. Sutiktina su bankroto administratoriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą pozicija, kad apelianto argumentai, jog ĮBĮ ir kiti įstatymai nenumato draudimo ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimus keisti vėlesnio kreditorių susirinkimo nutarimais, turi būti vertinami minėto teismo procesinio sprendimo privalomumo principo kontekste. Kreditorių susirinkimo teisė tais pačiais klausimais priimti kitokius, nei anksčiau priimtus nutarimus, turi būti derinama su kreditorių susirinkimo pareiga atsižvelgti į bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartyse išreikštą poziciją dėl ankstesnių nutarimų teisėtumo. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl naujų faktų paaiškėjimo, kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą kreditorių susirinkimo išspręstą klausimą išspręsti kitaip, nepaisant įsiteisėjusios teismo nutarties, patvirtinančios ankstesnio kreditorių nutarimo teisėtumą ir privalomumą. Apeliantas nekonkretizuoja, kokie tai nauji faktai. Jeigu apeliantas turi omeny atsakovo turto įsigijimu suinteresuoto asmens pasiūlymą, tai, kaip nurodė pats apeliantas, šis faktas buvo žinomas jau nuo 2014 m. sausio 30 d., todėl nelaikytinas nauju.

Apeliantas nurodo, kad pareiškėjas nesiūlė bankroto administratoriui nutraukti jau vykdomas varžytynes, o siūlė lygiagrečiai pravesti derybas dėl atsakovo turto pardavimo tiesioginio sandorio būdu, tokiu būdu pagreitinant bankroto procesą. Nėra pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais, nes iš pareiškėjo prašymo turinio darytina priešinga išvada, t. y. pareiškėjas siekė iš esmės pakeisti atsakovo turto pardavimo tvarką ir kainą, nevykdant varžytynių. Kita vertus, apelianto nurodytas suinteresuotas asmuo turėjo galimybę dalyvauti administratoriaus paskelbtose varžytynėse ir pasiūlyti jam priimtiną turto kainą. Taigi apeliantas nepagrįstai nurodo, kad administratorius dirbtinai užvilkino bankroto procesą.

Apelianto argumentai, kad ĮBĮ ir kiti įstatymai nenumato bankroto administratoriui teisės spręsti, ar yra tikslinga kreditoriaus prašymu šaukti kreditorių susirinkimą, taip pat vertintini atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, t. y. ankstesnio kreditorių susirinkimo priimtą ir teismo nepanaikintą nutarimą tuo pačiu klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ nenumato termino, per kurį turi būti sušauktas kreditorių susirinkimas. Minėta, kad pareiškėjo keliami klausimai buvo išspręsti iš karto po ankstesnio kreditorių susirinkimo nutarimo įgyvendinimo. Sutiktina su bankroto administratoriaus pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju jo veiksmai sušaukiant kreditorių susirinkimą tik po numatytų varžytynių atitiko protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Pirmiau išvardytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, teisingai išsprendė kilusį ginčą, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė