- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- 2-5-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00355-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PZU Lietuva“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G. ieškovės naudai 11379,56 Lt, kas sudaro 3295,75 Eur, žalos atlyginimo, 316 Lt, kas sudaro 91,52 Eur, žyminį mokestį ir 919,60 Lt, kas sudaro 266,33 Eur išlaidų už ieškinio parengimą. Nurodė, kad 2007 m. spalio 31 d. tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo V. G. įsigaliojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 0714878, kuria buvo apdrausta automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2007 m. lapkričio 3 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) atsakovas, būdamas neblaivus, vairuodamas minėtą automobilį „Opel Frontera“, sukėlė eismo įvykį – išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrė su motociklu „MK-75“, ko pasekoje buvo sužaloti motociklo vairuotojas A. S. ir jo keleivis A. P.. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas. Dėl eismo įvykio ieškovė išmokėjo 11379,56 Lt dydžio draudimo išmoką – 5349,26 Lt VSDFV Kelmės skyriui, 2580,30 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 3450 Lt A. P. neturinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. nurodė, kad jis kaltės dėl 2007 m. lapkričio 3 d. įvykusio eismo įvykio aplamai nepripažįsta, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo jam taip pat pareikštas nepagrįstai. Kadangi jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio padarymo, jis sutinka atlyginti žalą dalinai. Jis nesutinka atlyginti visą nedarbingumo pašalpą, išmokėtą A. P.. Jo duomenimis po eismo įvykio A. P. susilaužė koją, nedarbingumo pažymėjimas jam buvo tęsiamas ne dėl eismo įvykio metu patirtų traumų, o dėl pakartotinos traumos, tačiau jis nėra pasiskaičiavęs ir negali nurodyti, kokiai sumai nesutinka su ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
Įsiteisėjusiu 2011 m. liepos 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2007m. lapkričio 3 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas automobilį OPEL FRONTERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, vietovės reljefą, nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu A. S. vairuojamu motociklu MK-75, ko pasekoje, eismo įvykio metu sužalotas motociklo vairuotojas A. S., kuriam padarytas dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir motociklo keleivis A. P., kuriam padaryta plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (51-59 b. l.). Taigi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad būtent dėl V. G. padarytų kelių eismo nteisyklių pažeodimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų A. S. ir A. P. sveikata, teismas nustatė, kad tarp V. G. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
2007 m. spalio 31 d. įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi AYAS Nr. 0714878 atsakovas V. G. buvo apdraudęs transporto priemonės - automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - valdytojų civilinę atsakomybę (6 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009). TPVCAPD sutarties ypatumas yra tas, kad draudėjai negali pasirinkti, sudaryti šią sutartį ar ne, t. y. visos Lietuvos Respublikoje naudojamos transporto priemonės turi būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyrius pateikė UAB DK „PZU Lietuva“ pretenziją (10 b. l.), kurioje nurodė, kad dėl 2007 m. lapkričio 3 d. įvykusio eismo įvykio A. S. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. gruodžio 27 d. buvo laikinai nedarbingas ir jam paskirta 918 Lt dydžio pašalpa, A. P. dėl šio eismo įvykio nuo 2007 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. sausio 8 d. buvo laikinai nedarbingas ir jam paskirta 4431,26 Lt dydžio pašalpa. Remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsniu bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, pareikalavo per 30 kalendorinių dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos atlyginti Fondo biudžetui padarytą 5349,26 Lt žalą. Iš mokėjimo nurodymo (22 b. l.) matyti, kad ieškovė VSDFV Kelmės skyriui 2010 m. balandžio 28 d. sumokėjo 5349,26 LT draudimo išmoką.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė ieškovei pretenziją (13 b. l.), kurioje nurodė, kad teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už eismo įvykio metu nukentėjusiesiems A. S. ir A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėjo 2580,30 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.263, 6.987 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normomis pareikalavo draudimo bendrovę atlyginti V. G. padarytą 2580,30 Lt žalą. Iš 2010 m. balandžio 28 d. mokėjimo nurodymo (23 b. l.) matyti, kad draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ Šiaulių teritorinės ligonių kasos reikalaujamą sumą sumokėjo.
2014 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (116-129 b. l.) priteista A. P. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3450 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš mokėjimo nurodymo (139 b. l.) matyti, kad ieškovė sumokėjo nukentėjusiajam A. P. nuosprendžiu priteistą sumą – 3450 Lt.
Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Aptartų įrodymų viseto suponuoja išvadą, kad atsakovas V. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl ieškovė, atlyginusi žalą, atsiradusią kitiems asmenims dėl eismo įvykio, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą.
Iš pateiktos VSDFV Kelmės skyriaus pažymų (11, 12 b. l.), nedarbingumo pažymėjimų (16, 17, 18, 19 b. l.) matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjęs A. S. buvo nedarbingas nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. gruodžio 27 d., jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėta 918 Lt dydžio ligos pašalpa, A. P. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nedarbingas buvo nuo 2007 m. lapkričio 5 d. iki 2008 m. sausio 8 d. jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėta 4431,26 Lt dydžio ligos pašalpa. Kaip matyti iš 2011 m. liepos 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio (51-59 b. l.) teismo medicinos specialistai nustatė, kad eismo įvykio metu A. P. buvo padaryta plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse; A. S. - dešinės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, odos nubrozdinimai abiejose rankose. Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdis ir nedarbingumo laikotarpių trukmė abejonių nekelia. Nukentėjusysis A. P. dėl patirtų sužalojimų dvi savaitės gydėsi ligoninėje, po to ambulatoriškai, nedarbingumo pažymėjimas jam buvo tęsiamas iki 2008 m. sausio 8 d. be pertraukų. Iš VšĮ Kelmės ligoninės informacijos (159 b. l.) matyti, kad A. P. 2007 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl pakartotinės dešinio kelio traumos, tačiau lūžimų nenustatyta. Kaip matyti iš nedarbingumo pažymėjimo (18 b. l.), šią traumą jis patyrė nedarbingumo laikotarpiu, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent dėl šios traumos, o ne daugybinių sužalojimų, patirtų eismo įvykio metu, A. P. nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2008 m. sausio 8 d. Iš Šiaulių teritorinė ligonių kasos duomenų bazės išrašų (14-15 b. l.) matyti, kad už eismo įvykio metu nukentėjusiems A. P. ir A. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Kelmės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėta 2580,30 Lt. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. P. priteistos neturinės žalos dydis iš naujo neaptarinėjamas.
Atsakovas įrodymų, paneigiančių padarytos žalos dydį, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dėl ko priteistinos žalos dydis būtų mažintinas, nepateikė.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį ir patikslintą ieškinį – 316 Lt, kas sudaro 91,52 Eur (2, 137 b. l.). (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultaciją. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Tokiu būdu, advokato atstovavimo išlaidos turi būti ne tik pagrįstos, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos. Ši byla nesudėtinga, advokatas, parengęs ieškinį ir patikslintą ieškinį teisme nedalyvavo, ginčas nėra specifinis, nesusijęs su specialių žinių reikalingumu, teisinių klausimų naujumu, todėl teismas vertina, jog prašomas priteisti 266,33 Eur (919,60 Lt) dydžio advokato atlyginimas, yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus bylos sudėtingumą, teismas laiko tikslingu priteisti ieškovei pusė reikalaujamos sumos, t. y. 133,17 Eur. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos CPK 7 str. 2 d.), tame tarpe ir sudarant sutartį su advokatu, reikalaujant išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu, bet kuris proceso dalyvis negali reikalauti akivaizdžiai per didelių proceso išlaidų atlyginimo sau net ir jo reikalavimų patenkinimo atveju, o privalo prisiimti atsakomybę dėl susidariusių išlaidų, atsiradusių jo susitarimo su advokatu pagrindu.
Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 17,84 Eur (1 b. l.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. G. 3295,75 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 euro ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2011 m. gegužė 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 224,69 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus 69 euro ct) bylinėjimosi išlaidų UAB DK „PZU Lietuva“ naudai.
Priteisti iš V. G. 17,84 Eur (septyniolika eurų 84 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.