Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1136-258/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
2S-1136-258/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Petras Jaržemskis, Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
S. M., V. M.
Trečiasis asmuo
L. A. B.
Suinteresuotas asmuo
V. M., Vilniaus miesto
Advokatai
Vilhelmas Keliuotis, Ramunas Petrecis
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1136-258/2011Procesinio sprendimo kategorija: 121.15.; 122. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės,

Sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

Dalyvaujant pareiškėjų S. M. ir V. M. atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, trečiojo asmens L. A. B. atstovui advokatui Ramūnui Petrėčiui,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų V. M. ir S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir S. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys: V. M., Vilniaus miesto 4 – asis notarų biuras, Vilniaus miesto 7 – asis notarų biuras, Vilniaus miesto 15 – asis notarų biuras, Vilniaus apskrities VMI, L. A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą 2006-06-16 mirusios pareiškėjo V. M. sutuoktinės ir S. M. motinos V. M. palikimui priimti. Nurodė, kad šeima gyveno kartu (duomenys neskelbtini). 2006 06 16 mirus mamai/sutuoktinei V. M. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė mirusiosios palikimą, toliau vykdė V. M. pareigą išlaikyti jos tetą E. A., tačiau nepareiškė notarui apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo, nes V. M. mirties dieną jos vardu nebuvo registruoto turto.

Suinteresuotas asmuo L. A. B. prieštaravo, kad pareiškėjų prašymas būtų patenkintas, nes pareiškėjai nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, be to negali remtis 2005-12-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prieš trečiuosius asmenis, nes sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino V. M. palikimui priimti pratęsimo netenkintas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Pareiškėjai termino pratęsimo būtinumą susiejo su aplinkybe, kad po V. M. mirties neliko tokio turto, dėl ko būtų iškilęs reikalas priimti jos palikimą, todėl nesikreipė į notarų biurą dėl V. M. palikimo priėmimo. Pareiškėjai nurodė, jog apie 2005-12-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties buvimą sužinojo iš G. B., kuri rado sutartį E. A. bute po jos mirties. V. M. teigė, kad santykiai su žmona V. M. visada buvo normalūs, todėl teismas laikė nelabai įtikinamu V. M. argumentą, kad V. M. neinformavo jo apie sudarytą su teta E.A. 2005-12-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kad V. M. nepateikė šios sutarties egzemplioriaus sutuoktiniui V. M., o sutarties vieną egzempliorių V. M. rado savo namuose tik po E. A. mirties. Pareiškėjai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko per nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl V. M. palikimo priėmimo, o ir pasibaigus minėtam terminam neatliko jokių veiksmų, patvirtinančių, kad pareiškė apie savo valią priimti sutuoktinės ir mamos palikimą. Tai, kad V. M. turtas buvo negausus ir dėl to pareiškėjams neiškilo reikalo priimti palikimą, negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Ta aplinkybė greičiau leidžia pripažinti, kad įpėdiniai nuo V. M. palikimo atsiradimo pradžios neišreiškė noro priimti jos palikimą.

Šalies argumentai

S. M. ir V. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 01 31 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad Teismas, nustatęs, kad pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo padavė mažametis vaikas, kad jis terminą praleido dėl galimai netinkamo jo įstatyminio atstovo – tėvo, kito pareiškėjo byloje V. M., pareigos rūpintis mažamečiu vaiku vykdymo, į bylą trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kurios valstybės jai nustatytos funkcijos yra ginti vaikų teises ir apsaugoti teisėtus interesus. Nurodė, kad tretysis asmuo L.A.B. neturi teisinio suinteresuotumo byloje. L. A. B. nėra V. M. įpėdinis nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl jis negali turėti jokio teisinio suinteresuotumo sprendžiant dėl V. M. palikimo. Aplinkybė, kad L.A.B. pareiškė notarų biurui jog priima E.A. palikimą, nėra susijusi su pareiškimu dėl termino V. M. palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėjai neparašė teismo nustatyti jų teisę priimti E.A. palikimą.

Pareiškėjai mano, kad net tuo atveju, jei V. M. palikimas dėl įpėdinių termino palikimui priimti praleidimo nebus priimtas, L.A.B. neįgys teisinio pagrindo paveldėti butą (duomenys neskelbtini). Šis butas sandoriu yra perleistas V. M. , sandoris įregistruotas nekilnojamojo turto registre, šis sandoris yra galiojantis, nenuginčytas ir neginčijamas, todėl nurodytasis butas nelaikytinas E.A. palikimu.

Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui nurodė, jog jiems nebuvo žinoma, kad V. M., dar jai esant gyvai, sandorio pagrindu buvo perduotos buto (duomenys neskelbtini) savininkės teisės. V. M. šio turto savo vardu nebuvo įregistravusi, po jos mirties įpėdiniai neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Aplinkybė, kad V. M. buvo perduotos buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės, V. M. sužinojo tik po E.A. mirties 2009m. gruodžio mėn. ir kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, nutartyje spręsdamas dėl abiejų pareiškėjų – V. M. ir S. M. reikalavimų, iš esmės pasisakė tik dėl V. M. termino praleidimo priežasčių, nemotyvavo nutarties dalyje dėl S. M. reikalavimo pratęsti jai terminą palikimui priimti. Teismui pripažinus, kad įpėdiniai nuo V. M. palikimo atsiradimo pradžios neišreiškė noro priimti jos palikimą, laikytina, kad pareiškėjas V. M. tokiu būdu netinkamai vykdė pareigą rūpintis savo mažametės dukros S. M. teisėtais interesais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo nustatyti, kad S. M., po motinos mirties būdama tik penkerių metų, negalėjo kitaip priimti motinos palikimo, kaip tik per savo įstatyminį atstovą V. M.. Teismas, nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad „...pareiškėjas V. M., kuris yra įstatyminis nepilnametės S. M. atstovas, po V. M. mirties, nesant jokių objektyvių veiksnių, trukdžiusių priimti sutuoktinės palikimą, per nustatytą terminą neišreiškė savo valios priimti palikimą.“. Taigi teismas iš esmės nustatė, kad S. M. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių – dėl V. M. netinkamo pareigų vykdymo įgyvendinant mažametės dukters teises.

Atsiliepimas

L. A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, jog jis yra mirusiosios E. A. brolis, t.y. paveldėtojas pagal įstatymą. 2009 12 21d. liudijimas patvirtina, kad jis kreipėsi dėl sesers turto paveldėjimo. Mano, kad teismas pagrįstai nutarė, kad svarbia priežastimi nelaikytinas pareiškėjų aplaidumas, jog nežinoma apie turtą ir sutartį, juolab jog ji buvo pareiškėjo V. M. žinioje, o S.M. valia gali būti išreikšta tik per jos atstovą, o ne kitaip. Savo teises pareiškėjai į nuosavybę reiškia pagal V. M. ir jos tetos E. A. 2005 12 28 sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Mano, kad atstačius S. M. terminą palikimui priimti būtų pažeisti protingumo, teisingumo principai, nes turto savininku taptų išlaikymo iki gyvos galvos sutarties šalies, nevykdančios savo įsipareigojimų įpėdinis. Mano, kad V. M. šį terminą palikimui priimti praleido sąmoningai nenorėdamas paveldėti ir prievolės, kurios jis įgyvendinti negalėtų, nes gyvena ne Lietuvoje. Jo elgesys yra galimai nesąžiningas, nes terminą atstatyti prašoma tik po E. A. mirties, kai išlaikymo teikimas nebereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Paveldėjimas-tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėmimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalys). Palikėjai Violetai Moldovan nesudarius testamento, atsiradusio jos palikimo paveldėtojais tampa asmenys pagal įstatyme nustatytą įpėdinių eilę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Šiuo atveju veiksmų faktas reikštų, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą, turtines teises ir jas valdo . Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Atsižvelgdama į byloje esančias aplinkybes, išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė pratęsti terminą palikimui priimti, todėl nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.

Pareiškėjas V. M. nurodė, kad po žmonos mirties liko gyventi tame pačiame bute, kur liko žmonos asmeniniai daiktai, kuriuos pareiškėjas laikė sudėjęs atskiroje vietoje, kaip velionės atminimą vaikams. Liko santuokos metu įgytas šaldytuvas, automobilis, televizorius, kuriais naudojosi likę šeimos nariai, taip pat V. M. prievolė rūpintis E. A., padėti jai tvarkytis buityje. Pareiškėjas nurodė, jog jis iki 2009 03 26 rūpinosi vieniša, V. M. teta E. A., lankė ją, pirko vaistus, maisto produktus, kadangi buvo įsitikinęs, kad jis privalo vykdyti žmonos prisiimtą pareigą giminaitei, kuri dar būdama gyva ne kartą buvo patvirtinusi, kad po jos mirties jo šeimai atiteks E. A. butas. Pareiškėjas nurodė, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškė notarui apie V. M. palikimo priėmimą savo ir dukters S. vardu, kadangi tuo metu (palikėjos mirties dieną) V. M. vardu nebuvo registruoto turto. Būtent šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti.

Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad palikėjos V. M. šeimos nariai iš karto po jos mirties faktiškai priėmė palikimą – priėmė saugoti V. M. asmeninius daiktus kaip velionės atminimą vaikams, visi likę šeimos nariai toliau naudojosi V. M. santuokos metu įgytu šaldytuvu, automobiliu, televizoriumi, kaip savo turtu. Mirus V. M., E. A. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis nebuvo nutraukta, tai reiškia jog rentos mokėtojo pareigas perėmė V. M. įpėdiniai, kuriems nebuvo būtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo . CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šiame straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti. Byloje nėra nuneigta, jog V. M. įpėdiniai iš karto po jos mirties faktiškai palikimą priėmė, tačiau priežastis lėmusi, jog įpėdiniai notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nerašė ne dėl tos priežasties, kad buvo apsisprendę palikimo nepriimti, o dėl tos priežasties, kad manė, jog palikėjos vardu nėra registruoto turto, dėl kurio reikėtų kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Vertindamas nurodytas aplinkybes taip pat tai, kad, jog palikimo atsiradimo metu S. M. buvo nepilnametė, vertindamas teisinius padarinius, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjų palikimo priėmimo termino praleidimo priežastį pripažįsta svarbia, sudarančią pagrindą terminui pratęsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų V. M. ir S. M. atskirąjį skundą patenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjams V. M. (duomenys neskelbtini) ir S. M. (duomenys neskelbtini) pratęsti terminą V. M. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Teisėjai (parašas) Petras Jaržemskis(parašas) Rita Kisielienė(parašas) Danutė KuprienėNuorašas tikras