- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-196-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- UAB „Roseba“
- Trečiasis asmuo
- O. J., O. P.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Egidijus Morkūnas
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Borkovskienė Procesinio sprendimo kategorija 26.6;
N U T ARTIS
2010 m. balandžio 2 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Roseba“ ir trečiojo asmens O. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui UAB „Roseba“, tretieji asmenys O. J., O. P., dėl duomenų, paskelbtų spaudoje, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas D. Š. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Roseba“, tretieji asmenys O. J., O. P., dėl duomenų, paskelbtų spaudoje, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas pripažinti, kad atsakovui UAB „Roseba“ priklausančio dienraščio „Bičiulis“ 2006 m. rugsėjo 16 d. numeryje Nr. 71(7339) išspausdintame O. P. ir O. J. straipsnyje „Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt „Aš – policininkas!“ paskelbti duomenys neatitinka tikrovės bei priteisti iš atsakovo UAB „Roseba“ 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad 2006 m. rugsėjo 16 d. UAB „Roseba“ priklausančio dienraščio „Bičiulis“ numeryje Nr. 71(7339) išspausdintame O. P. ir O. J. straipsnyje „Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt „Aš– policininkas“ paskelbti duomenys neatitinka tikrovės, priteisė iš UAB „Roseba“ D. Š. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė iš D. Š. UAB „Roseba“ 311 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog ieškovas prašė tik pripažinti, kad straipsnyje pateikti duomenys apie jį neatitinka tikrovės ir priteisti neturtinę žalą ir neprašė tų teiginių paneigti, tai CK 2.24 str. 2 d. nuostatos, nustatančios privalomąją ikiteisminę ginčo sprendimo formą, netaikomos. Teismo nuomone, iš straipsnio teiginių yra aišku, kad kalbama būtent apie ieškovą D. Š.. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančio Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžio ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-496/2007 esančių dokumentų matyti, kad dėl A. J. priklausančio arklio vagystės yra nuteisti kalti asmenys D. V., M. B., L. J. ir R. S., šioje baudžiamojoje byloje ieškovas D. Š. buvo apklaustas tik liudytoju, jokie kaltinimai jam nebuvo pareikšti. Todėl tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (LAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-183/2008). Teismas pripažino, kad straipsnyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės, suformavo nepagrįstą kaltinimą vagyste, ieškovas įvardijamas kaip arkliavagis ir asmuo, dalyvavęs arklio vagystėje, ir išsisuksiąs nuo atsakomybės, be to, apibūdinamas, kaip nesąžiningas policijos pareigūnas, padedantis asmenims, darantiems neteisėtus veiksmus, todėl žemina ieškovo garbę ir orumą. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, įvertino tai, kad ieškovas žinių paskleidimo metu buvo viešas, o ne privatus asmuo, ir atsakovo UAB „Roseba“ paskleistos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, galėjo įtakoti neigiamos nuomonės apie jį susiformavimui, nes žinios buvo paskelbtos viešai spaudoje. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtą neturtinę žalą pinigais, atsižvelgė į tai, kad ieškovas, kaip policijos pareigūnas, turėjo elgtis apdairiai ir atidžiai, sumažino prašomą priteisti 25000 Lt dydžio neturtinę žalą, priteisdamas 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Roseba“ ir tretysis asmuo O. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Straipsnyje buvo aprašytas tikras faktas ir išsakyta nuomonė dėl policijos pareigūno ne tarnybos metu ir ne tarnybos reikalu atsiradimo nusikaltimo vietoje. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Informacija apie viešo asmens asmenines savybes gali būti skleidžiama, jei atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčią šio asmens asmeninę savybę, susijusią su tokio asmens atliekama vieša veikla. EŽTT, aiškindamas teisės skleisti informacijos turinį, yra pabrėžęs saviraiškos svarbą demokratinėje visuomenėje ir yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, trikdanti visuomenę ar jos dalį. Viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina.
Vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog pažeista asmens garbė ir orumas. CK 2.24 str. 2 d. komentare besąlygiškai nurodoma apie privalomąją ikiteisminę ginčo sprendimo formą. Todėl asmuo šiuo atveju gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, tik jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba šito nepadarė per dvi savaites (CK 2.24 str. 4 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomi paneigti sakiniai yra žinios, neatitinkančios tikrovės, tai yra nemanė, kad straipsnyje buvo išreikšta nuomonė, rėmėsi LR CK 2.24 str. Tokiu atveju turėjo būti taikomas LR CPK 296 str. l d. l p.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai ir objektyviai konstatavo, jog dienraštyje išspausdinti teiginiai apie ieškovą laikytini būtent žinia, o ne nuomone, bei kad atsakovo paskleisti duomenys ne tik kad neatitinka tikrovės, bet žeidžia (žemina) ieškovo garbę ir orumą. Išankstinis asmens kaltinimas nusikaltimo padarymu neabejotinai laikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ir visuomenės informavimo priemonė negali teigti, kad tokia aplinkybė jai yra nežinoma. Nors atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie viešą asmenį, tačiau ne apie jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, todėl ir jo tikslai negali būti vertinami kaip siekis informuoti visuomenę apie viešo asmens viešą veiklą, t. y. kaip sąžiningi. Ieškiniams dėl garbės ir orumo nustatyta ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka turi būti taikoma tik tada, kai ieškovas kreipiasi su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis. Reikalavimas prieš kreipiantis į teismą ginčą pabandyti spręsti neteismine tvarka taikomas tik tada, kai ieškiniu keliamas reikalavimas dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės, paneigimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad CK 2.24 str. 2 d. komentare besąlygiškai nurodoma apie privalomąją ikiteisminę ginčo sprendimo formą. Ieškovas šiuo atveju galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, tik jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisakė paskelbti paneigimą arba šito nepadarė per dvi savaites (CK 2.24 str. 4 d.). Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovo prašomi paneigti sakiniai yra žinios, neatitinkančios tikrovės ir paneigė, kad straipsnyje buvo išreikšta nuomonė bei rėmėsi LR CK 2.24 str. Tokiu atveju, apelianto nuomone, turėjo būti taikomas LR CPK 296 str. l d. l p. Atsakovo atsiliepimo motyvus dėl neprivalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
Ieškovo ginčijama informacija paskleista, galiojant Visuomenės informavimo įstatymo 2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2176 redakcijai, kurio 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimas paneigti informaciją turi būti pateiktas viešosios informacijos rengėjui ar platintojui raštu ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalaujamos paneigti informacijos paskelbimo. Įsigaliojus 2000 m. CK, negali būti taikomos Visuomenės informavimo įstatymo normos, neatitinkančios CK 2.24 straipsnio (CK 1.3 straipsnio 2 dalis). Šio kodekso 2.24 straipsnyje nenustatytas terminas, per kurį suinteresuotas asmuo turi kreiptis į visuomenės informavimo priemonę dėl paskleistų duomenų paneigimo. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, kad pagal CK 1.134 straipsnio 1 punktą ieškinio senatis netaikoma reikalavimams, kylantiems iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų. CK 2.24 straipsnyje taip pat nenurodyta, kad specialūs įstatymai galėtų nustatyti kitokią garbės ir orumo gynimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose V. U. v. UAB „Baltijos televizija“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-423/2004; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v I. S. Ž. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-94/2006 remdamasis CK 1.3 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas, įsigaliojus CK, netaikomas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šio pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į teismą, tačiau kaip bet kuri teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti tinkamai įgyvendinama. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pabrėžęs būtinumą laikytis įstatymo nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje S. A. A. v. Klaipėdos apskrities centrinis paštas; bylos Nr. 3K-3-271/1999). Jeigu asmuo nesilaiko įstatymo nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu ši aplinkybė nustatoma po bylos iškėlimo, pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad šis kreipimosi į teismą trūkumas negali būti pašalinamas po bylos iškėlimo, kaip yra kai kurių kitų pažeidimų atvejais (CPK 296 straipsnio 2 dalis).
Asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis, teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą, priteisiant turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas ir teismas pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką sprendžia, ar pripažinimas duomenų neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą yra neturtinės žalos reikalavimo pagrindas, ar atskiras materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu duomenų kaip tikrovės neatitinkančių ir žeminančių garbę bei orumą paneigimas nesuformuluotas kaip ieškinio dalykas, nereiškia, kad ieškinys reiškiamas kitu teisiniu pagrindu. Ieškovo ieškinio reikalavimui taikomas CK 2.24 str. pagrindas ir visos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos bei tiriamos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, t. y. kaip ieškinio reikalavimo faktinės aplinkybės.
Kolegija pažymi, kad įstatymas privalomą išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarką nustato ieškovui, todėl ieškovas privalo laikytis įstatymo nustatytų reikalavimų. Ieškovas turėjo žinoti, kad prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu būtina laikytis CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nes ieškovą atstovavo advokatas. Ieškovas D. Š. kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nesilaikė CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Tai, kad kreipimuisi į visuomenės informavimo priemonę nenustatyti jokie terminai reiškia, jog tokia tvarka ieškovas gali pasinaudoti ir ateityje. Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovo pareiškimą palikti nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 5 punktą
nuta r i a:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš ieškovo D. Š. 9.75 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.