- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- eI-8348-535/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02906-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- J. U.
- Atsakovas
- Vilniaus skyriaus valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.9.3.7Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui J. U., atsakovės atstovui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovei Vilniaus skyriaus valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. U. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2016-06-14 nurodymą Nr. (4.66)-115-9173.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad yra įregistravęs individualią veiklą ir nuo 2016-06-17 įsiregistravęs pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 84 str. 4 d. jo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis. Inspekcija ginčijamu aktu davė nurodymą kas pusmetį teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis.
Su nurodymu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Paaiškina, kad jis yra advokatas, todėl teikdamas mokesčių administratoriui prašomus duomenis pažeistų Advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 46 str. nuostatas, įpareigojančias saugoti profesines paslaptis. Pareiškėjo teigimu, advokato išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą neišvengiamai sudaro ir informacija apie klientus, jų tapatybę, o gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre fiksuojamos ir išlaidos (sąskaitos), kurios padaromos vykdant konkrečių klientų pavedimus, renkant teisinėms paslaugoms suteikti reikalingą informaciją. Tokiu atveju gali susidaryti situacija, kada klientui kreipiantis dėl teisinių paslaugų apie kreipimosi faktą valstybės institucijos sužinos anksčiau nei asmuo imsis planuojamų veiksmų. Mano, kad tiek jo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų, tiek išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras yra advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija. Pažymi, kad AĮ nuostatos saugo ne paties advokato, o jo kliento teisę į konfidencialumą.
Ginčijamu nurodymu yra pažeidžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. įtvirtinta nuostata, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Advokatai sprendžia įvairius asmenų privataus gyvenimo klausimus, tad vykdant nurodymą, visa informacija apie asmenų kreipimąsi į advokatą būtų automatiniu būdu sistemingai perduodama mokesčių administratoriui, nesant teismo sprendimo.
Atkreipia dėmesį, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 49 str. 1 d. nustatyta, kad atsisakyti pateikti informaciją, grindžiant profesine paslaptimi, galima tuo atveju, jei tai tiesiogiai nustatyta įstatymuose ir jei pats MAĮ tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti. AĮ, reglamentuojantis advokato profesinę paslaptį ir jos atskleidimo išimtis, nenustato galimybės advokatui teikti profesinę paslaptį sudarančią informaciją jokiai valstybės institucijai, taip pat ir mokesčių administratoriui. MAĮ, savo ruožtu, tiesiogiai išimties iš advokato profesinės paslapties taip pat nenustato.
Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo“ yra žemesnės teisinės galios teisės aktas, kuris (bei jo pagrindu priimami individualūs aktai) negali prieštarauti įstatymams, taigi Taisyklėmis negali būti nustatoma pareiga advokatams teikti mokesčių administratoriui duomenis apie konkrečius klientus (PVM sąskaitos faktūros gavėjas ir konkretus kliento už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras ir pan.). Pareiškėjo teigimu, jam pateiktas nekonkretus ir teismo nesankcionuotas nurodymas akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms AĮ 46 str. 5 d. nuostatoms, draudžiančioms asmenims (inter alia ir mokesčių administratoriui) susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija, todėl yra neteisėtas.
Nurodymas nepagrįstas konkrečiais bylos ar atliekamo tyrimo argumentais, jame nenurodyti tikrinami asmenys, motyvai, kodėl jis teikiamas, kas prieštarauja ne tik Taisyklių reikalavimams, bet ir Viešojo administravimo įstatyme (toliau - VAĮ) įtvirtintiems individualiems teisės aktams keliamiems reikalavimams. Nurodyme nėra pateikiama faktinio pagrindimo, argumentų ir motyvų, nepaaiškinama, kokiems konkrečiai galimiems su juo ar jo vykdoma veikla susijusiems teisės aktų pažeidimams siekiama užkirsti kelią, nenurodoma, kaip nurodymas galėtų pasitarnauti Taisyklių 29 p. nustatytam tikslui. Nei jo, kaip privataus asmens, atžvilgiu, nei jo, kaip advokato, kliento atžvilgiu nėra pradėtos MAĮ nustatytos kontrolės procedūros (mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo), jo atžvilgiu nėra taikytos atsakomybės priemonės dėl netinkamo mokesčių įstatymų vykdymo, vykdoma veikla negalėtų būti priskiriama prie kokias nors padidintas mokesčių teisės aktų pažeidimų rizikas keliančių veiklų, todėl nurodymas yra nemotyvuotas. Taip pat nurodymas yra diskriminacino pobūdžio, nes verčia klientus rinktis advokatą, kuris nėra PVM mokėtojas, nes bus žinoma, kad advokatas, esantis PVM mokėtoju, apie kreipimosi į advokatą faktą privalo pranešti valstybės institucijoms. Toks nurodymas neatitinka ir VAĮ 3 str. įtvirtintų objektyvumo ir proporcingumo principų.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėsto teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo santykius. Paaiškina, kad pareiškėjui duotas nurodymas yra įformintas pagal Taisyklių nuostatas ir atitinka teisės aktų reikalavimams. Pažymi, kad Taisyklėse nurodymas teikti gaunamų ir/ar išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis duodamas, siekiant užkirti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, o ne asmenims padariusiems pažeidimus. Nurodo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turi būti vertinamas, kaip trukdymas Inspekcijai tinkamai vykdyti pavestas funkcijas. Inspekcija, duodama pareiškėjui nurodymą teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo ar kitų asmenų teisių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje keliamas ginčas dėl Inspekcijos 2016-06-14 nurodymo Nr. (4.66)-115-9173, kuriuo pareiškėjui duotas nurodymas teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 33str., PVMĮ 78 str. 5 d. ir Taisyklėmis, 2016-06-14 nurodymu Nr. (4.66)-115-9173 mokesčių mokėtojui J. U. davė nurodymą nuo 2016-06-17 kas pusmetį teikti Inspekcijai gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Duomenis teikti iki Sprendime atšaukti nurodymą teikti gaunamų ir / arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis nurodytos datos.
Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu nurodymu, savo poziciją grindžia argumentu, kad Inspekcijos nurodymas pažeidžia jo, kaip advokato, pareigą saugoti profesines paslaptis, taip pat neatitinka VAĮ įtvirtintiems individualiems teisės aktams keliamiems reikalavimams.
MAĮ 33 str. (Mokesčių administratoriaus teisės) 1 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. MAĮ 33 str. 7 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. MAĮ 40 str. (Mokesčio mokėtojo pareigos) 1 d. 2 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. MAĮ 34 str. (Mokesčių administratoriaus veiksmų įforminimas) nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Mokesčių administratoriaus nurodymo mokesčių mokėtojui teikti gaunamų/arba išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis FR0786 forma yra patvirtinta VMI viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. VA-188 (2015-05-07 įsakymo Nr. VA-37 redakcija).
PVMĮ 78 str. 5 d. nustatyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, nurodytas PVMĮ 80 str. 7 d., ar supaprastintas PVM sąskaitas faktūras. Šių registrų tvarkymo, taip pat jų saugojimo ir pateikimo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius.
Taisyklių 29 p. nustatyta, kad mokesčių administratorius, siekdamas užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, turi teisę apmokestinamajam asmeniui įteikti raštišką nurodymą teikti gaunamų ir/ar išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis (FR0786 forma) už tame nurodyme nustatytą laikotarpį, kurio pradžia negali būti ankstesnė nei nurodymo įteikimo data. Šie duomenys teikiami užpildant FR0671 ir/ar FR0672 formą, kurioje pateikiami duomenys iš apmokestinamojo asmens laisva forma vedamo Gaunamų ir/ar Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro (jei vedamo registro forma nesutampa su FR0671 ir/ar FR0672 forma).
Kaip minėta, pareiškėjo teigimu, įvykdęs Inspekcijos nurodymą, jis pažeistų AĮ nustatytą pareigą saugoti advokato profesinę paslaptį. Pareiškėjo teigimu, advokato išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą neišvengiamai sudaro ir informacija apie klientus, jų tapatybę, o gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre fiksuojamos ir išlaidos (sąskaitos), kurios padaromos vykdant konkrečių klientų pavedimus, renkant teisinėms paslaugoms suteikti reikalingą informaciją. Pareiškėjas mano, kad tokiu atveju gali susidaryti situacija, kada klientui kreipiantis dėl teisinių paslaugų apie kreipimosi faktą valstybės institucijos sužinos anksčiau nei asmuo imsis planuojamų veiksmų. Ginčijamu nurodymu yra pažeidžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. įtvirtinta nuostata, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Advokatai sprendžia įvairius asmenų privataus gyvenimo klausimus, tad vykdant nurodymą, visa informacija apie asmenų kreipimąsi į advokatą būtų automatiniu būdu sistemingai perduodama mokesčių administratoriui, nesant teismo sprendimo.
Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 2 straipsnis nustato, jog advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Teisinės paslaugos teikiamos su klientu sudarius teisinių paslaugų sutartį, kuria susitariama dėl konkretaus darbo pobūdžio, apimties ir kainos.
Pagal AĮ 5 str. 4 p., advokatų veiklos vienas iš pagrindinių principų yra kliento paslapties neatskleidimas, vadovaujantis minėto įstatymo 46 str. 5 d., advokatui draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą, advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos advokatų etikos kodekso 5.2 punkte nustatyta, kad klientas gali leisti advokatui atskleisti tam tikrą informaciją.
Taisyklių II ir III skyriuose nustatyta gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro tvarkymo tvarka. Taisyklių 13 p. nustatyta, kad gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre turi būti nurodoma jį užpildančio apmokestinamojo asmens pavadinimas arba vardas ir pavardė, PVM mokėtojo kodas, registro užpildymo pradžios ir pabaigos datos. Tvarkos 14 p. nustatyta, kad gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre turi būti nurodomi tokie PVM sąskaitų faktūrų duomenys: 14.1. gautos PVM sąskaitos faktūros išrašymo data; 14.2. gautos PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (debetinio dokumento – jeigu turi); 14.3. prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) PVM mokėtojo kodas arba identifikacinis numeris, jeigu asmuo nėra PVM mokėtojas; 14.4. prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; 14.5. įsigytų prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė (be PVM); 14.6. apskaičiuota PVM suma, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje.
Taisyklių 22 p. nustatyta, kad išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre turi būti nurodyta jį užpildančio apmokestinamojo asmens pavadinimas (jei tai juridinis asmuo) arba vardas ir pavardė (jei tai fizinis asmuo), PVM mokėtojo kodas, registro užpildymo pradžios ir pabaigos datos. Taisyklių 23 p. nustatyta, kad išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre turi būti nurodomi tokie PVM sąskaitų faktūrų (debetinių dokumentų) duomenys: 23.1. PVM sąskaitos faktūros (debetinio dokumento) išrašymo data; 23.2. išrašytos PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris (debetinio dokumento – jeigu turi); 23.3. pirkėjo PVM mokėtojo kodas arba pirkėjo identifikacinis numeris (jei prekės ir/ar paslaugos tiekiamos PVM mokėtoju neįregistruotam asmeniui ir jeigu toks numeris PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas); 23.4. pirkėjo pavadinimas (nurodomas prekių ar paslaugos pirkėjo pavadinimas, jei pirkėjas juridinis asmuo, arba vardas ir pavardė, jei tai fizinis asmuo); 23.5. prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė (be PVM); 23.6. apskaičiuota PVM suma (jei ji išskirta PVM sąskaitoje faktūroje); 23.7. PVM suma, kurią išskaityti ir sumokėti turi pirkėjas (jei pirkėjas turi tokią prievolę).
Iš minėtų nuostatų analizės spręstina, kad teikiant gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre yra nurodoma tik sąskaitos faktūros išrašymo data, serija ir numeris ir atitinkamai prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) ar pirkėjo PVM mokėtojo kodas arba identifikacinis numeris, jeigu asmuo nėra PVM mokėtojas; prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; įsigytų prekių ar paslaugų vertė.
Iš dalies sutiktina, kad Inspekcijai teikiant prašomus duomenis bus nurodoma tam tikra advokato profesinę paslaptį sudaranti informacija, t. y. kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos (teisinių paslaugų kaina). Tačiau kita, teisinių konsultacijų metu gauta informacija, sudaranti advokato profesinę paslaptį, Inspekcijos nėra prašoma pateikti.
Kaip minėta, mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos yra įtvirtintos MAĮ, kurio 33 str. nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija bei laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo apskaitos, sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius šia teise gali pasinaudoti tik tada, kai to reikia jo funkcijoms įgyvendinti. Mokesčių administratorius, vykdydamas jam pavestą funkciją kontroliuoti, ar mokesčių mokėtojas mokesčius apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo teisingai (MAĮ 26 str.), turi teisę gauti iš mokesčių mokėtojo tam tikrus dokumentus bei juos paimti, kai to reikia mokestiniam patikrinimui ar mokestiniam tyrimui atlikti.
Mokesčio mokėtojo prašomi pateikti dokumentai turi būti reikalingi patikrinti, ar teisingai yra apskaičiuoti bei sumokėti mokesčiai. Mokesčių administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis, be to, mokesčių administratoriaus veiksmai turi kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Įvertinus MAĮ nuostatas ir kitus poįstatyminius teisės aktus, darytina išvada, kad mokesčių administratoriui turi būti teikiami tokie dokumentai, kurių pagrindu kyla mokestinės pareigos ir iš kurių turinio galima nustatyti, ar patikrinti mokesčių apskaičiavimo bei sumokėjimo teisingumą.
MAĮ nustato, kad atsisakymas pateikti informaciją negali būti grindžiamas komercine ar banko paslaptimi, tai gi nagrinėjamu atveju profesine paslaptimi. Atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi galima tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nustatyta įstatymuose ir jei MAĮ tiesiogiai neįpareigoja minėtą informaciją pateikti.
Konstatuotina, kad mokesčių mokėtojo saugoma informacija, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims gali išviešinti tam tikrus besikreipiančio į advokatą asmens duomenis, turi būti teikiama kitiems asmenims tik išimtiniais ir įstatymuose nurodytais atvejais. Darytina išvada, kad nepriklausomai nuo informacijos (dokumentų) pobūdžio bei slaptumo, jeigu šių dokumentų pagrindu gali būti patikrintas mokesčių apskaičiavimas ar sumokėjimas, jie turi būti pateikti mokesčių administratoriui. Atsisakymas teikti tokią informaciją galimas tik įstatymiškai įteisinus tokio atsisakymo galimumą, ir tai su sąlyga, kad MAĮ tiesiogiai neįpareigoja tokią informaciją pateikti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad MAĮ, nustatydama galimybę mokesčių administratoriaus pareigūnui susipažinti su informacija, kuri yra mokesčių mokėtojo komercinė paslaptis ir kuria remiantis gali būti grindžiamas to mokėtojo mokesčių apskaičiavimas, taip pat nustato tokiam pareigūnui ir atitinkamas pareigas. MAĮ nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių ir užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą. Nustatant įstatyme mokesčių administratoriaus pareigas, nustatoma ir jo atsakomybė už netinkamą tokių pareigų vykdymą ar teisių realizavimą. Mokesčių administratorius, atlikdamas jam įstatymų pavestas funkcijas, privalo veikti taip, kaip tai nustatyta įstatymuose, priešingu atveju, mokesčių administratoriaus veiksmai bus laikomi neteisėtais. Mokesčių administratorius, savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu padaręs žalą mokesčių mokėtojui, privalo ją atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Mokesčių administratoriaus pareigūnai, kurių tiesioginiais veiksmais ar neveikimu buvo padaryta žala, atsako Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriui neteisėtai paskleidus mokesčių mokėtojo profesine paslaptimi laikomą informaciją, mokesčių mokėtojas įgyja teisę išreikalauti iš VMI jam padarytą žalą. Pareigūnas, atlikęs neteisėtus veiksmus bus patrauktas atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
Akcentuotina, kad kaip yra pasisakęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2007-06-26 sprendime, priimtame byloje C-305/05, advokato profesinės paslapties principas išplaukia iš asmens teisės į teisingą jo bylos nagrinėjimą; kad advokatas negalėtų tinkamai atlikti savo kliento konsultavimo, gynybos ir atstovavimo funkcijų, o iš pastarojo dėl to būtų atimtos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytos teisės, jei advokatas teisminio proceso ar pasiruošimo jam metu būtų įpareigotas bendradarbiauti su viešosios valdžios institucijomis ir joms pranešti šio proceso kontekste vykstančių teisinių konsultacijų metu gautą informaciją.
Darytina išvada, kad kai advokatas renka duomenis veiklai, kuri dėl savo pobūdžio nėra susijusi su teismo procesu, ir dėl to jai netaikoma teisė į teisingą procesą, negali būti remiamasi advokato profesine paslaptimi atsisakant vykdyti Inspekcijos reikalavimą suteikti informaciją, reikalingą mokesčių apskaičiavimo teisingumui patikrinti.
Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius tiksliai laikėsi teisės aktų reikalavimų, naudojosi savo teisėmis tiek, kiek tai susiję su mokesčių administratoriaus atliekamomis funkcijomis, pareiškėjo veikla be pagrindo nebuvo trikdoma, mokesčių administratorius jam suteiktų įgaliojimų neviršijo.
Ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimą pareiškėjas taip pat sieja su abejonėmis dėl jo turinio atitikimo VAĮ 8 str. 1 d. nuostatoms, kuriose nustatyti bendrieji reikalavimai, taikomi individualiam administraciniam aktui, t. y. reikalavimas individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis, (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones – motyvuoti. Minėtojo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga individualų administracinį aktą priėmusiam viešojo administravimo subjektui aiškiai suformuluoti nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas asmeniui, kuriam šis aktas yra taikomas, bei nurodyti akto apskundimo tvarką, o to paties straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai taikomi individualaus administracinio akto pasirašymui ir pranešimui apie jo priėmimą.
Minėta, kad ginčijamas nurodymas parengtas vadovaujantis VMI viršininko 2004-12-15 įsakymu patvirtinta forma FR0786, bei priimtas jos preambulėje nurodytų teisės aktų pagrindu, t. y. vadovaujantis MAĮ 33 str., PVMĮ 78 str. 5 d. ir Taisyklėmis. Be to, iš skundžiamo nurodymo turinio matyti, kad jame nurodytas pareigos įvykdymo būdas (duomenų pateikimas elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo informacinę sistemą arba užpildant popierinę FR0671 formą ir/ar FR0672 formą) atitinka Taisyklių 29, 30, 33, 36 punktuose nustatytą tapatų duomenų pateikimo būdą, taip pat nurodyme detalizuojamos nurodymo pateikti duomenis vykdymo aplinkybės – nurodymo vykdymo laikotarpiai, periodiškumas bei trukmė. Vertinant ginčijamo nurodymo teisėtumą VAĮ 8 str. nuostatų taikymo požiūriu, matyti, kad jis pagrįstas ne tik teisės aktų, kurie nustato įpareigojimus apmokestinamajam asmeniui, nuostatomis, bet jame taip pat aiškiai apibrėžiamos pareiškėjo pareigos, jų įvykdymo būdas bei terminai, šio individualaus administracinio akto apskundimo tvarka.
Teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-14 nurodymas Nr. (4.66)-115-9173 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo skunde nurodytais ar kitai argumentais, nėra teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo J. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.