- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1781-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Arvydas Žibas, Algirdas Remeika
- Suinteresuotas asmuo
- J. L.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2010 panaikinimo, kuria buvo nutrauktas suinteresuoto asmens J. L. prašymo dėl Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 įvykdymo tvarkos išaiškinimo nagrinėjimas kaip nenagrinėtinas teisme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. L. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą prašydama išaiškinti/nustatyti 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties vykdymo tvarką, t. y. kokia tvarka, kokiu būdu ir per kokį terminą turi būti vykdomas civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 priimtas ir šią dieną įsiteisėjęs teismo sprendimas; sustabdyti skubų 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, kartu ir 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) vykdymą, iki bus priimtas teismo sprendimas dėl 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo/ nustatymo. J. L. paaiškino, kad 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009, priėmė nutartį, kuria buvo nutarta patenkinti pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir nustatyti likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinę globą šeimoje ir jos nuolatine globėja skirti A. B., o jos gyvenamąją vietą nustatyti kartu su nuolatine globėja. Ši nutartis įsiteisėjo ir turėtų būti vykdoma. 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartyje buvo numatyta, jog ji turi būti vykdoma skubiai, tačiau 2010 m. gegužės 25 d. buvo gautas specialisto (psichologijos srities eksperto) psichologinis situacijos įvertinimas, kuriuo VšĮ Visuomenės sveikatingumo centro nepriklausoma ir nešališka psichologė, įvertinusi susidariusią situaciją dėl mažametės E. L. perdavimo teismo sprendimu paskirtai nuolatinei globėjai A. B., padarė išvadą, jog „atsižvelgiant į susiformavusį prisirišimą ir esamus santykius su p. Lukoševičiais, staigus mergaitės atskyrimas nuo dabartinės šeimos sukeltų realią grėsmę - emocinės, pažintinės, fizinės ir socialinės raidos sutrikimus", o mergaitei „psichologiškai sveikiausia būtų, jei Eglė ir toliau augtų minėtų asmenų Jūratės ir J. L. šeimoje ir nereikėtų patirti izoliacijos nuo žmonių, su kuriais sieja stiprus prisirišimas". Atsižvelgiant į tai, jog mažametė E. L. beveik nuo pat abiejų tėvų žūties iki dabar gyvena kartu su ja ir jos šeima, taip pat į tai, jog pagal psichologinio situacijos įvertinimo išvadą staigus mažametės E. L. perdavimas teismo nutartimi paskirtai nuolatinei globėjai A. B. yra negalimas, teismas turėtų išaiškinti/ nustatyti 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties vykdymo tvarką, t. y. kokia tvarka, kokiu būdu ir per kokį terminą turi būti vykdomas civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 priimtas ir šią dieną įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl mažametės E. L. nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė nutraukti J. L. prašymo dėl Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 įvykdymo tvarkos išaiškinimo nagrinėjimą kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-23-644/2009, priėmė nutartį, kuria buvo nutarta patenkinti pareiškėjo Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir nustatyti likusiai be tėvų globos E. L. nuolatinę globą šeimoje ir jos nuolatine globėja skirti A. B., o jos gyvenamąją vietą nustatyti kartu su nuolatine globėja. Nutartį nurodyta vykdyti skubiai. Iki šios dienos nei ši, nei Kauno apygardos teismo 2009-04-09 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra įvykdytos dėl J. L. nesąžiningų veiksmų, t. y. visokeriopo vengimo vykdyti teismo nutartis. Šias aplinkybes patvirtina J. L. paskirtos baudos dėl antstolės patvarkymų ir įpareigojimų nevykdymo (2009-11-13 ir 2010-01-28 Prienų rajono apylinkės teismo priimtos nutartys). Teismas vadovavosi CPK 589 str. 1 d., nustatančia, kad „jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką“. Kadangi įstatymas aiškiai nurodo, kad tik antstolis gali kreiptis į teismą dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, o J. L. nėra antstolis, teismas laikė, kad prašymą pareiškė asmuo, kuris neturi teisės tokio prašymo reikšti. Atsižvelgdamas į tai, dėl kitų prašyme išdėstytų aplinkybių teismas nepasisakė, tik pažymėjo, kad ir pats J. L. prašymas išaiškinti/nustatyti, kokia tvarka, kokiu būdu ir per kokį terminą turi būti vykdoma teismo nutartis, yra nekonkretus, netikslus ir neatitinka prašymo dalykui keliamų reikalavimų, kadangi nėra nurodyta, kokia konkrečiai tvarka, būdu, ar per kokį terminą turėtų būti vykdoma nutartis. Taip pat teismas atkreipė J. L. dėmesį į tai, kad jos veiksmuose (nesąžiningai reiškiant nepagrįstus prašymus, tarp jų ir dėl teismo nušalinimo, bei sąmoningai veikiant prieš teismo nutarčių įvykdymą) galima įžvelgti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius, numatytus CPK 95 straipsnyje (4 t. b. l. 51-54).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. L. atskiruoju skundu (b. l. 63-67) prašo panaikinti 2010 m. liepos 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12715-528/2010 ir klausimą išspręsti iš esmės (4 t. b. l. 57-62). Nurodo šiuos motyvus:
1. Klausimas dėl tinkamo ar netinkamo subjekto, pareiškusio prašymą dėl nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 įvykdymo tvarkos išaiškinimo, turėjo būti išnagrinėtas dar prašymo priėmimo stadijoje, ir tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo J. L. neturėjo teisės tokio prašymo pareikšti, jos prašymas turėjo būti paliktas nenagrinėtas dar priėmimo stadijoje. Šiuo atveju Prienų rajono apylinkės teismas priėmė prašymą (galima daryti išvadą, jog suinteresuotą asmenį pripažino tinkamu subjektu tokiam prašymui pateikti), jį nagrinėjo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka ir tik vėliau nutarė prašymo nagrinėjimą nutraukti. Manytina, jog šiuo atveju pasireiškė galimas teismo šališkumas ir neobjektyvumas.
2. Pagrindinė priežastis, dėl kurios suinteresuoto asmens šioje byloje buvo nenagrinėtas, o byla nutraukta, buvo ta, jog tokį prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo gali pateikti tik sprendimą vykdantis antstolis. Pabrėžtina, jog 2010 m. birželio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismui buvo pateiktas teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2010 vykdančios antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriuo antstolė, atsižvelgdama į tai, jog teismo sprendime nėra nurodyta, kaip mažametė E. L. turi būti perduodama jos nuolatinei globėjai A. B., taip pat į gautas psichologų išvadas, prašė teismo išspręsti klausimą dėl nutarties šioje byloje vykdymo tvarkos pakeitimo (dėl sprendimo įvykdymo tvarkos išaiškinimo). Atsižvelgiant į tai, jog tiek J. L. prašymą dėl nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2010 įvykdymo tvarko išaiškinimo, tiek analogišką antstolės prašymą (civilinė byla Nr. 2-1170-644/2010) nagrinėjo tos pačios sudėties Prienų rajono apylinkės teismas (teisėjas A. Grauželis), kuris, žinodamas, kad yra pateikti tiek antstolės (tinkamo subjekto), tiek suinteresuoto asmens prašymai dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principus, abu prašymus iš esmės turėjo nagrinėti vienoje byloje (bylas pagal skirtingų subjektų pateiktus prašymus analogišku atveju sujungti), tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Suinteresuoto asmens J. L. prašymas dėl nutarties įvykdymo tvarkos išaiškinimo buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, o analogiškas antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymas nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1170-644/2010. Formalus teismo atsisakymas tokį prašymą nagrinėti, nurodant, jog prašymą pateikė netinkamas subjektas, kai tuo tarpu analogiškas prašymas yra pateiktas ir pagal CPK tokį prašymą teikti turinčio teisę antstolio, laikytinas nepagrįstu, o teismo netiesioginis atsisakymas sujungti bylas - neteisėtu ir pažeidžiančiu CPK įtvirtintus bendruosius protingumo, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir operatyvumo principus.
3. Teismo teiginys, kad „pats J. L. prašymas išaiškinti/ nustatyti, kokia tvarka, kokiu būdu ir per kokį terminą turi būti vykdoma teismo nutartis, yra nekonkretūs, netikslus ir neatitinka prašymo dalykui keliamų reikalavimų, kadangi nėra nurodyta, kokia konkrečiai tvarka, būdu, ar terminais turėtų būti vykdoma nutartis“, yra visiškai nepagrįstas, kadangi pats nutarties vykdymo tvarkos neaiškumas ir buvo pagrindas kreiptis į atitinkamą nutartį priėmusį teismą dėl tokio teismo sprendimo išaiškinimo. Pabrėžtina, jog būtent dėl tos priežasties, kad nėra aišku, kokia tvarka, būdu ir per kokį terminą turi būti įvykdoma teismo priimta nutartis, taip pat atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas ir išvadas dėl mažametės E. L. perdavimo teismo sprendimu paskirtai globėjai, atitinkamoms institucijoms keliant klausimą dėl sprendimų vykdymo tvarkos neturtinio pobūdžio bylose, ir buvo kreiptasi į Prienų rajono apylinkės teismą su prašymu dėl teismo priimtos nutarties įvykdymo tvarkos išaiškinimo. Akivaizdu, jog nežinant (esant neaiškumams ne tik skolininkams, bet ir antstoliui), kokiu būdu ir tvarka turi būti vykdoma teismo priimta nutartis, neįmanoma nurodyti tokios nutarties konkrečios vykdymo tvarkos, būdo ir terminų.
4. Teismo teiginiui: „Taip pat teismas atkreipia J. L. dėmesį į tai, kad jos veiksmuose (nesąžiningai reiškiant nepagrįstus prašymus, tame tarpe ir dėl teismo nušalinimo, bei sąmoningai veikiant prieš teismo nutarčių įvykdymą) galima įžvelgti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius, numatytus CPK 95 straipsnyje“ nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Prašymo nagrinėjimo metu apeliantė teismui pateikė tokius prašymus: sustabdyti skubų 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009, kartu ir 2009 m. balandžio 9 d. Kauno apygardos teismo nutarties (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) vykdymą, iki bus priimtas teismo sprendimas dėl 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo/ nustatymo; iškviesti specialistą (liudytoją) nagrinėjant klausimą dėl 2009 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 įvykdymo tvarkos išaiškinimo; nušalinti teisėją A. Grauželį ir teismo posėdžių sekretorę civilinėje byloje Nr. 2-23-644/2009 ir Nr. 2-977-644/2010. Nei vienas iš aukščiau minėtų prašymų nebuvo patenkintas, o tai vėlgi suponuoja prielaidą manyti, kad šis teismas negali nagrinėti bei teisingai išnagrinėti šios civilinės bylos, t. y. Prienų rajono apylinkės teismas nėra nešališkas, nepriklausomas ir objektyvus. Negalima traktuoti, kad realizuodamas savo kaip byloje dalyvaujančio asmens teisę, numatytą CPK 68 str., juolab esant pagrįstoms abejonėms teismo objektyvumu ir nešališkumu, apeliantė elgėsi nesąžiningai ar piktnaudžiavo turima procesine teise.
5. Prašymą nagrinėjęs teismas galimai buvo šališkas ir neobjektyvus, prašymo nagrinėjimo metu padarė eilę procesinių teisės normų pažeidimų, dėl ko skundžiama Prienų rajono apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d., neišspręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo per 3 (tris) dienas nuo jo gavimo. Akivaizdų minėto Prienų rajono apylinkės teismo teisėjo veiksmų nepagrįstumą patvirtina ir tai, jog nei vienoje iš bylų teisėjas netenkino apeliantės advokato prašymo dėl teismo posėdžių atidėjimo, dėl ko buvo pažeistos apeliantės, kaip proceso dalyvės, teisės į tinkamą atstovavimą proceso metu. Be to, nei teisėjas, nei teismo posėdžių sekretorė nesuteikė galimybės susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 teismo posėdžių protokolais bei gauti atitinkamų protokolų kopijas nurodant, jog, kol nebus priimto atitinkamo teismo sprendimo, tol nebus galima su jais susipažinti, nors CPK numatyta, kad bylos procese ir teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys turi teisę susipažinti su teismo posėdžio protokolu praktiškai iš karto po teismo posėdžio.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą (4 t. b. l. 71-72). Nurodo, kad apylinkės teismas 2010-07-19 nutartyje, nutraukdamas J. L. prašymo nagrinėjimą teisme, teisingai aiškino CPK 589 straipsnio 1 dalies nuostatas ir visiškai pagrįstai konstatavo, jog tik antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimų vykdymo, tvarkos išaiškinimo. Dėl 2009-07-02 teismo nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo antstolis, atliekantis minėtos nutarties ir kitų teismo nutarčių vykdymo veiksmus, - Angelės Kvaraciejienės antstolių kontora - jau yra kreipęsis į teismą 2010-04-15 pareiškimu Nr. S-257, apylinkės teismas tuo klausimu 2010-05-13 jau yra priėmęs nutartį. Suinteresuotas asmuo J. L. nėra antstolis, tai yra, ji nėra prašymo teikimo dėl sprendimų išaiškinimo tvarkos subjektas, tad ji kreiptis į teismą dėl sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo neturi teisės. Jos atskirojo skundo argumentas, jog šį klausimą teismas privalėjo išspręsti prašymo priėmimo momentu, o jei prašymą priėmė, tai jis privalo būti nagrinėjamas, nepagrįstas, jokie teisės aktai nedraudžia tokių klausimų spręsti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. J. L. atskirasis skundas grindžiamas apskritai tik teoriniais samprotavimais. teorinėmis prielaidomis, skunde nenurodytas nei vienas teisės aktas, kurį būtų pažeidęs ar neteisingai aiškinęs apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Šio bei kitų skundų teikimas, o taip pat suinteresuoto asmens J. L. elgesys civilinės bylos Nr. 2-23-644/2009 nagrinėjimo metu liudija apie jos piktnaudžiavimą teise, norą kuo ilgiau prailginti procesą, nenorą vykdyti priimtas ir įsigaliojusias teismų nutartis. Tas akivaizdžiai patvirtinama ne tik tuo, kad skundo teikėja negali nurodyti, kokias konkrečias teisės normas - procesinės ar materialinės - teismas pažeidė, bet ir savo 2010-05-31 prašyme negalėjo nurodyti, kokiomis teisės normomis vadovaujasi, teikdama prašymą dėl nutarties vykdymo tvarkos išaiškinimo. J. L. 2010-07-23 atskirajame skunde nenurodyti jokie teisės aktuose numatyti pagrindai dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, skunde išdėstytų samprotavimų pagrindu nutartis negali būti naikinama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrin,o ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad klausimas dėl tinkamo ar netinkamo subjekto, pareiškusio prašymą dėl nutarties įvykdymo tvarkos išaiškinimo, gali būti sprendžiamas tik prašymo priėmimo stadijoje. Nors klausimas ar subjektas, pareiškęs prašymą dėl nutarties įvykdymo tvarkos išaiškinimo, turi tokią teisę, iš tiesų turėjo būti sprendžiamas jau prašymo priėmimo stadijoje, tačiau tai nepaneigia, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas ir vėlesnėse proceso stadijose. CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas – jeigu byla nenagrinėtina teisme – visiškai atitinka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte išdėstytos normos turinį, todėl akivaizdu, jog jeigu po bylos iškėlimo teisme paaiškėja, kad pareiškimą reikėjo atsisakyti priimti, tokia byla turi būti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu.
CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos nuostata, kad antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, reiškia ne tik teismą, į kurį turi kreiptis antstolis, bet ir imperatyviai nurodo subjektą, kuris tai gali padaryti. Pareiškėja J. L. nėra antstolė, vykdanti teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ji neturi teisės kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo CPK 589 straipsnio nustatyta tvarka.
Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad teisme jau yra nagrinėjama tapati byla pagal antstolės Angelės Kvaraciejienės pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad civilinės bylos dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo dalykas yra aiškaus teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas dėl atsiradusių tam tikrų aplinkybių, įtakojančių teismo sprendimo vykdymo tvarką, o civilinės bylos dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo dalykas yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuotos sprendimo rezoliucinės dalies ir dėl to iškilusių sprendimo vykdymo neaiškumų išaiškinimas. Todėl teisėjų kolegija akcentuoja, kad nurodytų bylų dalykas nėra tapatus ir jos neturėjo būti sujungtos.
Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą dėl sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos išaiškinimo, dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos neaiškumas, nepasisako, nes šie argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantės nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jos ar jos atstovo procesinių prašymų, neišspręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo per CPK 148 straipsnyje nustatytą 3 dienų terminą, neleisdamas susipažinti su teismo posėdžio protokolu, buvo galimai šališkas, taip pat atmestini.
Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos ar jos atstovo procesinių prašymų ar nesilaikė jų išnagrinėjimo terminų, nėra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu, nes pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad priimdamas vienokius ar kitokius procesinius sprendimus, teisėjas buvo kieno nors įtakojamas.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad teisėjas neleido pareiškėjai susipažinti su teismo posėdžio protokolais. Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjos 2010 m. liepos 9 d. prašymo, ji kreipėsi į bylą nagrinėjantį teisėją, prašydama leisti susipažinti su teismo posėdžių protokolais, taip pat ir su 2010 m. liepos 9 d. teismo posėdžio protokolu (46-47 b. l.). Teisėjas tos pačios dienos, t. y. 2010 m. liepos 9 d., rezoliucija leido susipažinti su protokolais, kai jie bus surašyti ir pasirašyti (46 b. l.). Ant pareiškėjos 2010 m. liepos 9 d. prašymo yra ranka 2010 m. liepos 21 d. rašytas įrašas, kad pareiškėja protokolus gavo (47 b. l.).
Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja teismo posėdžių protokolus yra gavusi. Tai, jog pareiškėja teismo posėdžių protokolus gavo 2010 m. liepos 21 d., lėmė ne subjektyvus teisėjo nenoras leisti su jais susipažinti pareiškėjai, o tai, jog 2010 m. liepos 9 d. teismo posėdyje išnagrinėjus bylą, teismas nutarė procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti iki 2010 m. liepos 19 d. (48-50 b. l.). Taigi 2010 m. liepos 9 d. teismo posėdis nebuvo baigtas 2010 m. liepos 9 d. Teismo posėdis baigėsi tik 2010 m. liepos 21 d., kai buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas (48-50 b. l.). Dėl nurodytų priežasčių 2010 liepos 9-19 d. teismo posėdžio protokolas buvo baigtas rašyti ir teisėjo pasirašytas 2010 m. liepos 19 d., o pareiškėjai įteiktas 2010 m. liepos 21 d.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 punktas, 328, 329 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.