Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorui Artūrui Survilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2022 m. gegužės 23 d., apie 17.00 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, vairuodamas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ,,Mercedes Benz U5000“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Švenčionių gatve, pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui“ ir 154 punkto reikalavimus, numatančius, kad „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, išvažiuodamas iš Švenčionių gatvės, t. y. iš šalutinio kelio į Parčevskių gatvę, į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei NISSAN QASHQAI, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiai UAB „A.“, kurią vairavo (duomenys neskelbtini), dėl ko transporto priemonė NISSAN QASHQAI, atsitrenkė į transporto priemonę ,,Mercedes Benz U5000“, dėl to transporto priemonės NISSAN QASHQAI, vairuotojui (duomenys neskelbtini) dėl kaulų lūžių ir keleiviui (duomenys neskelbtini) dėl krūtinkaulio lūžio ir dešinio plaučio kontuzijos, padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Tokiais veiksmais nukentėjusiesiems kaltinamasis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. V. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad važiuodamas šalutiniu keliu priartėjęs prie sankryžos sustojo priešais „STOP“ ženklą, kad apsidairyti ar nėra artėjančių transporto priemonių pagrindiniu keliu į kurį turėjo įvažiuoti. Pažiūrėjęs kairėje pusėje matė, kad artėja lengvoji transporto priemonė pilkos spalvos, kuri buvo apie 300 m nuo jo. Dešinėje pusėje matė artėjančią baltą lengvąją transporto priemonę, kuri galėjo būti nuo jo apie 200 m atstumu. Įvertinęs situaciją ir artėjančias transporto priemones suprato, kad spės įvažiuoti į sankryžą ir netrukdys kitoms artėjančioms transporto priemonėms. Pajudėjęs ir tik įvažiavęs į sankryžą pajuto smūgį į jo vairuojamos transporto priemonės kairį šoną. Pastebėjo, kad pilka, lengvoji transporto priemonė, kuri artėjo iš kairės pusės atsitrenkė į jo transporto priemonę. Patyrė stresą. Automobiliu važiavo trise, du keleiviai ir jis (K. V.). Pastebėjo, kad po susidūrimo iš visureigio variklio skyriaus kyla ugnis, tuomet gesintuvais pradėjo gesinti ugnį. Kol dar ugnis nebuvo pilnai užgesinta, nutarė traukti keleivį iš automobilio. Visureigio vairuotojas buvo prispaustas, pavykus keleivį ištraukti jį nunešė į kelkraštį. Vėliau atvažiavo gelbėjimo tarnybos, policija. Pripažįsta, jog dėl įvykio yra kaltas, sutinka, kad dėl jo neatidumo, kaltės buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Įvykis jį labai sukrėtė, iki šiol negali suprasti, kaip tai galėjo įvykti, anksčiau nebuvo padaręs eismo įvykio, jam gėda, nepatogu dėl bendradarbių. Po įvykio kreipėsi pagalbos į buvusį tiesioginį viršininką, su kuriuo aptarė įvykį, nes važiavo iš paskos ir matė kas įvyko. Pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį palaikė ir nurodė, jog tiek jo asmenybė, tiek požiūris į padarytą nusikaltimą, jo įvykdymo aplinkybes atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų visumą, o laiduoti pasiryžęs asmuo turės jam teigiamos įtakos.

3. Teisiamojo posėdžio metu, gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamojo laiduotoju D. I. prašymas, kurį D. I. posėdžio metu palaikė ir prašė perduoti K. V. jo atsakomybėn pagal laidavimą, kadangi užstato dydis įtakotų jo gyvenimą, nes augina tris mažamečius vaikus, prašo laidavimą skirti be užstato. Parodė, kad K. V. yra jo draugas ir bendradarbis. D. I. save apibūdina kaip sąžiningą, nekonfliktišką žmogų, jis turi nuolatinį darbą, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Mano, jog jo teigiama ir atsakinga asmenybė, kuri visada pasirengusi padėti draugui, autoritetas ne tik tarnybos bet ir gyvenimo klausimais, galės daryti K. V. teigiamą įtaką.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo K. V. gynėjas (advokatas) V. K. prašė teismo atsižvelgti į tai, jog K. V. kaltę pripažino, padėjo ikiteisminiam tyrimui nuo pat pirmos akimirkos, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo tyrėjais, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra valstybės pareigūnas, tarnautojas, dėl įvykio labai išgyvena, nuoširdžiai gailisi, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti D. I. atsakomybėn su 1 000 Eur užstatu, nustatyti 1 metų laidavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro kaltinamajame akte, surašytame 2023 m. balandžio 7 d., K. V. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo K. V. draugo D. I. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal D. I. laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamojo gynėjui bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų, liudytojų duotais parodymais, specialisto išvadose užfiksuota informacija bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjęs J. L. J. J. parodė, kad jis nuo 2022 m. vasario mėnesio dirbo Lietuvoje, P., esančiame kariniame poligone, aptarnauja ten esančios JAV kariuomenės transporto priemones. Kiekvieną dieną rytais išvažiuoja iš V. į P. dirbti ir grįžta vakarais atgal į V., išnuomota transporto priemone NISSAN, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 23 d. ryte kartu su E. išvažiavo į P., kur dirbo savo darbus, nepamena ar vartojo alkoholį. Prisimena, kad darbo dienos metu, maždaug apie 13.00 val., jis išvažiavo minėtu automobiliu į kitą stovyklą, kur nuvežė kelis karius ir grįžo atgal. Po kurio laiko jis turėjo išvykti iš P. į V., bet neprisimena, kaip išvyko. Nuo to laiko neprisimena kas įvyko. Prisimena, kad guli ligoninėje su sutvarstyta koja, taip pat buvo sugipsuota kairė ranka, skaudėjo galvą. Nesuprato kas atsitiko, bet vienas iš gydytojų pasakė, kad jis pateko į eismo įvykį. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, mano, kad padarytą žalą atlygins draudimas. Gautame elektroniniame laiške nukentėjęs J. L. J. J. parodė, kad jis neketina kreiptis į draudimo kompaniją „Gjensidige“ su ieškiniu, nes jo draudimas padengė visus nuostolius;

9.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės 2022 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 1855/2022(01) nurodyta, kad J. L. J. J. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairio peties žaizda su krūtinės raumens bei jo fascijos pažeidimu, dešinio antakio srities žaizda, minkštųjų audinių kraujosruva kaktos kairėje, apatinio žandikaulio lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis, kairio stipinkaulio išnirimas, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VŠĮ RVUL 2022 m. gegužės 23 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu epizodu, tai yra galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. Sužalojimai visumoje dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

9.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertės specialisto išvadoje Nr. T-A 2589/2022(01) nurodyta, kad J. L. J. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,16 (promilės) etilo alkoholio;

9.4. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjęs E. J. M. parodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. atvyko į Lietuvą padėti JAV kariams su Abrams technika. 2022 m. gegužės 23 d. kartu su J. vyko dirbti į P.. Iš bazės išvyko kartu su J., automobiliu Nissan, kurį vairavo J.. Nei J. elgesyje, nei vairavimo stiliuje nepastebėjo nieko neįprasto, jo gerai nepažinojo, todėl nieko pasakyti negali. Prisimena, kad jie išvyko iš bazės, o pabudo gulėdamas ant žemės. Priėjusi moteris pasakė, kad jis pateko į eismo įvykį. Jį neštuvais nešė link greitosios automobilio prie kurio stovėjo vyriškis, kuris pasakė, kad tai jis jam užkirto kelią. Viską prisimena tik fragmentais. Pasakė, kad jam buvo sulaužytas krūtinkaulis. Iš ligoninės jį išleido 2022 m. gegužės 26 d., ir tos savaitės šeštadienį jis išskrido lėktuvu į namus - JAV. Po eismo įvykio, kitą dieną, jam parašė žinutę J., kuris paklausė „kas atsitiko?“, jis atsakė, kad nežino. Jis patyrė žalą, buvo sugadinti šie daiktai: nešiojamas kompiuteris - 757,74 JAV dolerių; kroviklis - 41,50 JAV dolerių; išorinis kietasis diskas - 75,76 JAV doleriai. Mano, kad padaryta neturinė žala sudaro 6 000 JAV dolerių. Viso padaryta žala sudaro 6 875,01 JAV dolerių. Bandys tartis dėl žalos atlyginimo su įtariamuoju, po to spręs dėl civilinio ieškinio pateikimo. Jam žinoma, kad civilinis ieškinys gali būti reiškiamas ikiteisminio tyrimo metu arba teisminio nagrinėjimo metu iki įrodymų tyrimo stadijos;

9.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto 2022 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 1875/2022(01) nurodyta, kad E. J. M. konstatuotas krūtinkaulio kūno lūžis ir dešinio plaučio kontuzija. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neilgai trukus prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2022 m. gegužės 23 d. Sužalojimai tikėtina susidarė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjus eismo įvykio metu. E. J. M. konstatuotas krūtinkaulio kūno lūžis ir dešinio plaučio kontuzija padaryti vienu trauminiu poveikiu. E. J. M. konstatuotas krūtinkaulio kūno lūžis ir dešinio plaučio kontuzija kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

9.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertės specialisto išvadoje Nr. T-A 2590/2022(01) nurodyta, kad E. J. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta;

9.7. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. R. H. parodė, kad jis nuo 2022 m. balandžio 18 d. dirba P. esančiame kariniame poligone, vykdo karinio transporto techninį aptarnavimą. Su juo kartu dirba ir E. J. M. bei J. L. J. J.. Jie kiekvieną darbo dieną vyksta iš savo gyvenamosios vietos V. į P. ir vakare, po darbo grįžta atgal į V.. Naudojasi jų įmonės išnuomotais automobiliais. Jis naudojasi NISSAN Qasquai, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), o J. vairuoja kitą automobilį NISSAN Qasquai. 2022 m. gegužės 20 d. pas juos atvyko E. J. M., 2022 m. gegužės 23 d. jam buvo pirma darbo diena P.. Diena praėjo įprastai, jis dirbo savo darbus, E. su J. dirbo kitose teritorijos dalyse. Apie 16.30 val., pastebėjo, kad J. su E. išvyksta iš teritorijos, nepastebėjo kas vairavo automobilį. Jis išvyko gal po 10-15 min. Išvažiavęs iš P. link V., kur turėjo važiuoti ir E. su J., nuvažiavęs gal apie 20-30 min., pastebėjo eismo įvykį, ant kelio stovėjo Lietuvos kariuomenės sunkvežimis, į jį buvo atsitrenkęs kitas automobilis. Pastebėjo, kad kariškiai iš automobilio traukia iš priekinės keleivio vietos E., tada suprato, kad tai jo kolegų automobilis. Kai sustojo E. buvo nuneštas į kelkraštį, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo J. ir prašė jį ištraukti iš automobilio, nes jis buvo prispaustas. Matė, kad kariškiai su gesintuvu gesino automobilio variklio skyrių, nes buvo pasirodžiusi liepsna. Prie E. matė karę medikę, kuri stabilizavo jo galvą ir užbintavo kairę ranką. Netrukus atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, gelbėtojai atvėrė J. vairuojamo automobilio stogą ir jį ištraukė. E. J. M. bei J. L. J. J. greitosios automobiliais išvežė į ligoninę; E. 2022 m. gegužės 28 d. išvyko į namus, o J. yra vis dar viešbutyje Lietuvoje, kiek žino, laukia rankos operacijos;

9.8. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. I. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys, tarnauja Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 23 d., apie 14 val., bataliono kariai tarnybinėmis transporto priemonėmis iš nuolatinės dislokacijos vietos Alytuje išvyko į pratybas generolo Silvestro Žukausko poligone, P.. Iš Bataliono važiavo kolonomis po du - tris automobilius. Jis vairavo batalionui priklausantį visureigį MERCEDES BENZ GD 290, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo vienas, važiavo kolonoje su (duomenys neskelbtini) K. V. vairuojamu MERCEDES BENZ UNIMOG, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su prikabinta priekaba – elektros generatoriumi. Važiavo paskui K. V. vairuojamą automobilį. Apie 17 val., pervažiavo Nemenčinę ir artėjo prie T formos sankryžos su keliu Nr. 102 Vilnius-Pabradė. Važiuodamas, gal 30 km/h greičiu, artėjo prie sankryžos ir matė prie STOP linijos sustojusį MERCEDES BENZ UNIMOG. Buvo gal 30 metrų atstumu iki sankryžos, kai MERCEDES BENZ UNIMOG, pajudėjo sukdamas į kairę pusę, įvažiuodamas į kelią Vilnius-Pabradė, link Pabradės. Artėdamas link sankryžos pradėjo mažinti transporto priemonės greitį, ketindamas sustoti prie STOP juostos, kai pastebėjo, kad į kairėn besukančio MERCEDES BENZ UNIMOG, galinę dalį atsitrenkė iš kairės pusės, keliu Vilnius-Pabradė, nuo Pabradės, atvažiavęs lengvasis automobilis. Susidarė įspūdis, kad lengvasis automobilis važiavo viršydamas leistiną greitį. Smūgio metu MERCEDES BENZ UNIMOG galinė dalis buvo gal 2-3 metrus perstumta į dešiniąją pusę, žiūrint pagal automobilio judėjimo kryptį ir padėtį iki eismo įvykio. Priekaba užsisuko „V“ raide, link MERCEDES BENZ UNIMOG kairiosios pusės. Matė, kad tarp MERCEDES BENZ UNIMOG kairiosios pusės galinio rato ir po krovinine dalimi pritvirtinto atsarginio rato yra įstrigęs pilkos spalvos automobilis NISSAN QASHQAI, kurio priekinis kairysis kampas buvo gal iki 1 metro palindęs po MERCEDES BENZ UNIMOG. Nepastebėjo, kad ant asfalto būtų likusios NISSAN QASHQAI stabdymo žymės. Automobilyje buvo vairuotojas ir keleivis, vairuotoją, kuris buvo prispaustas iš automobilio išlaisvino atvykę ugniagesiai. Prieš automobiliams susiduriant jis buvo gal 15 metrų atstumu. Atėjęs prie susidūrusių automobilių padėjo (duomenys neskelbtini) J. K. (ji buvo K. V. vairuojamo automobilio keleivė) teikti pagalbą iš NISSAN QASHQAI K. V. kartu su jo automobilyje važiavusiu keleiviu J. S. ištrauktam ir į šalikelę nuvestam keleiviui. Papildomai paaiškino, kad 2022 m. gegužės 23 d., apie 17 val., vietoje, kur įvyko eismo įvykis, buvo saulėta. Saulė švietė NISSAN QASHQAI automobilio vairuotojui į akis, o MERCEDES BENZ UNIMOG prieš pradėdamas manevrą – prieš įvažiuodamas į kelią Vilnius-Pabradė, stovėjo šešėlyje, be to buvo apdengtas maskuojančiu tinklu. D. I. nuomone saulė galėjo akinti NISSAN QASHQAI vairuotoją ir jis galėjo laiku nepastebėti karinės mašinos;

9.9. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) turinti (duomenys neskelbtini), šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. gegužės 23 d., automobiliu MERCEDES-BENZ UNIMOG, išvyko į LK generolo Silvestro Žukausko poligoną su tikslu dalyvauti pratybose, kartu keleivio vietoje važiavo (duomenys neskelbtini) J. S., automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) K. V.. Kadangi jos keleivio vieta buvo dešinėje pusėje prie lango, ji matė tik kas vyksta dešinėje pusėje, susidūrimas su kita transporto priemone įvyko iš kairės pusės, todėl eismo įvykio nematė. Atsimena, kad vairuotojas K. V. kažką sakė-rėkė, „O Dieve“, ar panašiai, tiksliai atkartoti negali dėl patirto didelio šoko. Išlipus iš automobilio bėgo prie pilkos spalvos automobilio, kuris buvo palindęs po MERCEDES-BENZ UNIMOG galine ašimi. Automobilio salone pastebėjo automobilio konstrukcijomis prispaustą vairuotoją. Vėliau jai kažkas parodė, kad vienas sužeistas asmuo vaikšto šalia sudaužytų automobilių. Asmenį nuvedė į kelkraštį, paguldė ir fiksuotoje padėtyje laikė nukentėjusio asmens galvą, kol atvyko gelbėtojai, tai buvo automobilio, kuris pateko į eismo įvykį keleivis. Po šių veiksmų jai pasidarė negera, pakilo kraujospūdis, pradėjo pykinti. Asmens, kuris vairavo automobilį NISSAN QASHQAI apibūdinti negali. Automobiliu MERCEDES-BENZ UNIMOG, važiavę asmenys eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia;

9.10. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jam suteiktas (duomenys neskelbtini) laipsnis, šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigose. Nurodo, kad 2022 m. gegužės 23 d. išvyko iš LK BUB į pratybų vietą esančią LK generolo Silvestro Žukausko poligone. Automobilį MERCEDES-BENZ UNIMOG vairavo (duomenys neskelbtini) K. V.. Nurodė, kad nereguliuojamoje sankryžoje, iš šalutinio kelio, iš Švenčionių g. į Parčevskių g., automobilis, kuriame važiavo, kaip keleivis, suko į kairę pusę, Pabradės miestelio link ir susidūrė su iš kairės pusės (nuo Pabradės miestelio pusės) atvažiavusiu automobiliu NISSAN QASHQAI, pilkos spalvos. Jis sėdėjo automobilio MERCEDES BENZ UNIMOG vidurinėje sėdynėje. Pajuto didelį smūgį į galinę automobilio MERCEDES BENZ UNIMOG dalį. Pamatė, kad pilkos spalvos automobilio NISSAN QASHQAI priekinė dalis palindusi po automobilio MERCEDES BENZ UNIMOG vidurine dalimi, iš automobilio NISSAN QASHQAI atvira liepsna dega variklio skyrius. Nedelsdamas paėmė gesintuvą iš MERCEDES BENZ UNIMOG ir pradėjo gesinimo darbus. Kai baigė gesinimo darbus ir atviros liepsnos nesimatė, suprato (iš judinamos rankos), kad automobilyje NISSAN QASHQAI yra dar vienas sužeistas – prispaustas žmogus. Vertindamas, kad negalės prispaustam asmeniui padėti (konstrukciniai automobilio pažeidimai), nuėjo į kelkraštį asistuoti kartu buvusiai paramedikei, kuri suteikinėjo med. pagalbą NISSAN QASHQAI keleiviui. Asmens, kuris vairavo pilkos spalvos automobilį NISSAN QASHQAI apibūdinti negali, nes jo aiškiai nematė (matė judinamą ranką ir kruviną veidą), asmens atpažinti negalėtų. Kiek žinoma, tiek jo kolegos su kuriais važiavo, tiek jis jokių sužalojimų išskyrus emocinį – psichologinį sukrėtimą, nepatyrė. Į gydymo įstaigą nesikreipė, psichologo konsultacijų neprireikė, civilinio ieškinio reikšti neketina.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

12. Nustatyta, kad kaltinamasis K. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų J. L. J. J. ir E. J. M. sveikata. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas, lemia padarinių atsiradimą. Tai yra neatsargios kaltės rūšis – nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė KET dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010).

13. Nustatyta, kad K. V. pažeidė KET 154 punkto reikalavimus nes, išvažiuodamas iš Švenčionių gatvės, t. y. iš šalutinio kelio į Parčevskių gatvę, į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei NISSAN QASHQAI, dėl ko transporto priemonė NISSAN QASHQAI, atsitrenkė į transporto priemonę ,,Mercedes Benz U5000“ ir dėl to transporto priemonės NISSAN QASHQAI, vairuotojui J. L. J. ir keleiviui E. J. M. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Aptarti įrodymai patvirtina K. V. kaltę padarius KET 154 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiųjų J. L. J. ir E. J. M. nesunkūs sveikatos sutrikdymai, patvirtinti specialisto išvadomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp kaltinamojo KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. K. V. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

14. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, jog 2022 m. gegužės 23 d., apie 17.00 val., K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, t. y. Vilniaus r., Nemenčinėje, vairuodamas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ,,Mercedes Benz U5000“, išvažiuodamas iš Švenčionių gatvės, t. y. iš šalutinio kelio į Parčevskių gatvę, į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei NISSAN QASHQAI, kurią vairavo J. L. J. J., dėl ko transporto priemonė NISSAN QASHQAI, atsitrenkė į transporto priemonę ,,Mercedes Benz U5000“, kurio metu transporto priemonės NISSAN QASHQAI vairuotojui J. L. J. buvo padaryti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairio peties žaizda su krūtinės raumens bei jo fascijos pažeidimu, dešinio antakio srities žaizda, minkštųjų audinių kraujosruva kaktos kairėje, apatinio žandikaulio lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis, kairio stipinkaulio išnirimas, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis, o keleiviui E. J. M. - krūtinkaulio lūžis ir dešinio plaučio kontuzija.

15. Pripažinus kaltinamąjį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

16. Teisme gauti kaltinamojo K. V. ir D. I. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo D. I. laidavimą.

17. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

18. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

19. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų K. V. baudžiamojoje byloje:

19.1. nustatyta, kad už BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tokia BK 281 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką atsakoma tik tais atvejais, kai nurodytame straipsnyje numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Teismas jau konstatavo, kad kaltinamasis BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo (neatsargia kaltės forma). Aptartos aplinkybės (nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma) leidžia konstatuoti, jog tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius neatsargų nusikaltimą;

19.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. D. I. yra kaltinamojo K. V. draugas, bendradarbis. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju D. I. neteistas, nebaustas administracine tvarka, turintis aukštąjį išsilavinimą. Nuo 2012 m. liepos 30 d. tarnauja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); nuo 2016 m. liepos 30 d. paskirtas į Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigas; nuo 2020 m. balandžio 20 d. vykdo (duomenys neskelbtini) pareigas;

19.3. teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog D. I. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų D. I. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, bendradarbius siejantys draugiški santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino draugo padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent palaikymu, bendravimu;

19.4. nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai susikrimtusio ir dėl nusikaltimo padarymo išgyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį, nurodė logiškas aplinkybes, kurios galėjo prisidėti prie to, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

19.5. viena vertus, sužalojus asmeniui sveikatą, teismo vertinimu, žala padaroma asmens sveikatai ir gali būti išreiškiama pinigine išraiška. Visgi, nukentėjusieji reikalavimo priteisti turtinę žalą nereiškė, nukentėjęs J. L. J. J. nurodė, kad jis neketina kreiptis į draudimo kompaniją „Gjensidige“ su ieškiniu, nes jo draudimas padengė visus nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis E. J. M. būtų pareiškęs civilinį ieškinį. Dėl šios priežasties detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali;

19.6. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), yra sąžiningas žmogus, sugebantis atsakingai atlikti svarbius darbus. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamojo motyvacija bei asmeninė branda, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir į nusikaltimų darymą nelinkęs.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. I. laidavimą. Teismo vertinimu, D. I. asmenybė, taip pat kaltinamojo K. V. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį K. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. I. laidavimą.

21. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nors ir neturi išlaikytinių (nepilnamečių), dirba, laiduotojas taip pat dirba, augina tris mažamečius vaikus, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

22. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis ir laiduotojas nepareiškė nuomonės dėl laidavimo termino, prokuroras siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą su 1 000 Eur užstatu. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

23. Nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant K. V. laiduotojo D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl K. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl K. V. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.