Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1489-457/2017, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo dukters A. M. išlaikymui po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, paskirti ieškovę išlaikymui teikiamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, nustatyti dukters A. M. gyvenamąją vietą kartu su jos motina J. P., priteisti iš atsakovo ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (1 b. l.).

Atsakovas A. M. priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarką, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo A. M. bendravimo su dukra tvarką: atsakovas A. M. bendrauja su dukra A. M. kiekvieną savaitgalį (pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį) po keturias valandas per dieną, tikslų bendravimo laiką suderinus su ieškove prieš dvi paras, A. M. bendrauja su dukra Šv. Kalėdų antrąją dieną, pasiimdamas dukrą 2018 m. gruodžio 26 d., 10 val., ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val. (2–5 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti laikiną atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarką. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo yra nemotyvuota. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo ydingą gyvenimo būdą yra nepagrįstos įrodymais. Kuo ir kaip pasireiškia atsakovo gyvenimo būdo ydingumas ir kaip tai įtakoja nepilnametės dukters interesus, byloje jokių duomenų nėra. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė tariamai nedraudžia atsakovui bendrauti su mažamete dukra.

4.2. Priešieškinyje atsakovas nuosekliai ir aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, nurodydamas, jog ieškovė realiai trukdo atsakovui bendrauti su dukra, nurodo išgalvotas priežastis, dėl kurių neleidžia dukrai bendrauti su tėvu, ilgą laiką neatsiliepinėjo telefonu, užblokavusi susiekimą socialiniuose tinkluose, tokiu būdu nutraukdama bet kokį atsakovo ryšį su dukra. Tokiu būdu yra pažeidžiami ir nepilnamečio vaiko interesai, kadangi ieškovės iniciatyva yra sąmoningai nutraukiamas ir tolinamas ryšys su tėvu. Prieš priimdamas nutartį, teismas galėjo suteikti galimybę ieškovei pateikti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o vaikų teisių apsaugos instituciją – pateikti išvadą šiuo klausimu.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto A. M. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui - dukrai A. - priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (1 b. l.). Atsakovas A. M. pirmosios instancijos teismui pateikė priešieškinį, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo ir dukters A. M. bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius mažamečio vaiko interesus, 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsakovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė (10–11 b. l.).

CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys kartu negyvena, šiuo metu ieškovė gyvena pas savo tėvus. Ieškovės teigimu, persikėlimą gyventi pas tėvus sąlygojo atsakovo A. M. ydingas gyvenimo būdas ir nesaugios gyvenimo sąlygos. Analogiškos aplinkybės dėl ydingo atsakovo A. M. gyvenimo būdo lakoniškai nurodytos ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, minėta teisės norma įpareigoja šalis pateikti jų nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartyje rėmėsi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie ydingą atsakovo gyvenimo būdą, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikta, neaišku, kaip šios aplinkybės apie atsakovo neva tai ydingą gyvenimo būdą gali įtakoji laikiną bendravimą su mažamečiu vaiku. Byloje pateikta institucijos išvada yra labai lakoniška, joje nurodytos aplinkybės apie ydingą atsakovo gyvenimo būdą, jo nedetalizuojant, tikėtina surašytos iš ieškovės paaiškinimų.

Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, gavęs atsakovo A. M. priešieškinį, kuriame pareikštas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šį prašymą išnagrinėjo nepranešęs nei ieškovei J. P., turinčiai pateikti nuomonę dėl atsakovo prašymo, nei Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, turinčiam dėl to pateikti išvadą.

Pažymėtina, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kaip minėta, prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinti atsakovo prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. CK 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų yra būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju vaikas yra per mažas, kad išreikštų savo nuomonė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nepranešęs ieškovei, neišklausęs jos nuomonės, o taip pat neturėdamas Vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir šiai institucijai nedalyvaujant, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, neišklausė šalių nuomonės dėl pareikšto atsakovo prašymo, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl ko galėjo priimti teisiškai nepagrįstą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai suteikta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, į tai, kad byloje tokių įrodymų nepateikta, į tai, kad klausimas dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo išnagrinėtas nepranešus šalims ir neišklausius Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei šalių nuomonės, nepateikus minėtai įstaigai išvados tuo klausimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo atsakovo prašymą, dėl ko priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas naikina 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.