Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

suinteresuoto asmens (asmens, kuris pripažintas neveiksniu) O. A. J. atstovui advokatui K. K.,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei D. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo teismo inicijuotą civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam asmeniui O. A. J., suinteresuoti asmenys O. A. J. (neveiksniu tam tikrose srityse pripažintas asmuo), I. J., V. J., institucija, teikianti išvadą byloje, viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Bylos įrodymais nustatyta, kad O. A. J. dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų ir už juos atsakyti, t. y. savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, sudaryti sandorių, rūpintis savo sveikata. Atsižvelgus į visas aplinkybes, nustatyta, kad dėl savo sveikatos būklės O. A. J. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, todėl jai nustatytina globa. Nustačius globą yra pagrindas paskirti globėją.

14. Pripažintam neveiksniu asmeniui yra nustatoma globa (Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius. CK 3.242 straipsnyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją toje srityje.

15. CK 3.242 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas; skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

16. Kadangi civilinė byla dėl globos skyrimo yra nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės ir interesai, o procesinį sprendimą priimti tik įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, taip pat globos ir rūpybos institucijos išvadą, kuri, nors yra teismui rekomendacinio pobūdžio, tačiau vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo (CPK 177 straipsnis, 491 straipsnio 2 dalis). Globos ir rūpybos institucijos išvada dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu tapti kandidatu į globėjus, tačiau tik teismas sprendžia dėl šio ar kito kandidato paskyrimo globėju, todėl būtina tirti kitas svarstomo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, vertinant kandidatų į globėjus tinkamumą būti globėjais (CPK 185 straipsnis, 506 straipsnio 2 dalis).

17. Neveiksnios O. A. J. globėju bei turto administratoriumi siekia tapti jos vaikai: suinteresuoti asmenys I. J. bei V. J., abu pateikė rašytinius sutikimus būti savo motinos globėjais, todėl teismas turi ištirti, kuris iš pretenduojančių subjektų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatytus globėjui keliamus reikalavimus ir kuris iš kandidatų globodami O. A. J. geriau sukurtų globotinei socialinę ir dorovinę aplinką, sugebėtų labiau apsaugoti jos neturtinius bei turtinius interesus ir teises.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad mama su dukra I. J. gyveno kartu apie 14 metų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). I. rūpinosi savo mama, ją prižiūrėjo, pablogėjus motinos sveikatai ir mamai atsisakant vartoti vaistus, kreipėsi į slaugos įstaigą, kurioje mama buvo apgyvendinta ir jai suteikta tinkama medicininė priežiūra, inicijavo bylą dėl neveiksnumo ir globos nustatymo. Pareiškėja taip pat ne kartą kreipėsi pagalbos į medicinines ir kitas įstaigas dėl medicininių ir kitų reikalingų paslaugų suteikimo mamai, tačiau mamai prabuvus 4 mėnesius slaugos namuose, I. J. teigimu, be jos žinios, ją iš slaugos namų išsivežė pareiškėjos brolis, suinteresuotas asmuo V. J., kuris šiuo metu, I. J. teigimu, riboja pareiškėjos bendravimą su mama. Pareiškėja baiminasi, kad mama nėra tinkamai rūpinamasi ir kad jai nėra suteikiama reikiama medicininė priežiūra.

19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog I. J. yra sveika ir gali globoti kitą asmenį, neteista, administracine tvarka yra bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir pažeidimus, susijusius su įmonės vadovo pareigomis. Iš 2023 m. spalio 6 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad suinteresuotas asmuo I. J. neteista.

20. I. yra netekėjusi, turi nuosavą verslą (uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“), nekilnojamojo turto bei pastovias pajamas. Duomenų, kad I. J. moralinės ir kitos savybės neleistų jai tinkamai įgyvendinti globėjos funkcijų neveiksnaus asmeninių ir neturtinių santykių srityse pripažinto suinteresuoto asmens atžvilgiu, nenustatyta. Tai, jog I. J. rūpinasi ir prižiūri savo motiną patvirtina ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė.

21. O. A. J. sūnus suinteresuotas asmuo V. J., taip pat išreiškė norą tapti mamos globėju ir turto administratoriumi. Į bylą pateikta medicininė pažyma patvirtina, jog suinteresuotas asmuo V. J. yra sveikas ir gali globoti kitą asmenį. Tačiau suinteresuotas asmuo V. J. nedirba, neturi pastovių pajamų, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena iš santaupų bei mamos pajamų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad mokosi autobuso vairuotojo kvalifikacijos, o išlaikius D kategoriją, planuoja dirbti autobuso vairuotoju Klaipėdos autobusų parke ir darbo grafiką derinti su mamos priežiūra.

22. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 6 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad suinteresuotas asmuo V. J. 8 kartus buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio nuostatas (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) bei 3 kartus pagal 481 straipsnio nuostatas (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas), kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kt. Taigi, kaip matyti, suinteresuotas asmuo V. J. ne kartą baustas administracine tvarka už pasirodymą neblaiviam viešojoje vietoje, taip įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, tačiau teismo posėdžio metu patikino teismą, kad alkoholio nebevartoja nuo karo pradžios. Iš 2023 m. spalio 6 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad suinteresuotas asmuo V. J. neteistas.

23. Suinteresuotas asmuo V. J. teigia, jog pareiškėja I. J. netinkamai prižiūri motiną, todėl mama nenori vėl gyventi su dukra I. J.. Šioms aplinkybėms pagrįsti suinteresuotas asmuo V. J. pateikė į bylą rašytinius įrodymus teigdamas, kad I. J. yra skolinga mamai didelę pinigų sumą. 2023 m. lapkričio 22 d. V. J. pateikė teismui filmuotą vaizdo medžiagą, iš kurios matyti, kad O. A. J. atsakydama į policijos pareigūno klausimus, nurodo, kad su dukra I. J. gyventi nenori, teigia, kad ji ją terorizuoja, išvijo iš namų, taip pat policijos pareigūnui pakartotinai jos pasiteiravus dėl kontaktinių duomenų dukrai suteikimo nurodė, jog nenori, kad praneštų dukrai, kur ji šiuo metu gyvena. Nors teismas pateiktus įrodymus prijungė prie bylos medžiagos, tačiau teismo vertinimu, jų negalima vertinti atskirai nuo kitų įrodymų, esančių byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad vaizdo įrašas buvo darytas gavus suinteresuoto asmens I. J. pranešimą policijai dėl nežinojimo apie mamos gyvenamąją vietą ir O. A. J. atsakinėjo į policijos pareigūno klausimus, o suinteresuotas asmuo V. J. buvo kartu bei tuo pačiu metu darė vaizdo įrašą.

24. O. A. J. šiuo metu kartu su sūnumi, suinteresuotu asmeniu V. J., gyvena nuomojame bute, jo teigimu, adresu (duomenys neskelbtini). Su tikslu patikrinti O. A. J. buities sąlygas, gyvenamą aplinką bei jos priežiūrą O. A. J. gyvenamojoje vietoje lankėsi socialiniai darbuotojai. Iš byloje pateiktos išvados matyti, jog butas yra vieno kambario, su patogumais, moteris apsirengusi, kambariai tvarkingi, švarūs, bute šilta, maistu pasirūpinta. Į klausimus, su kuo norinti gyventi, ar abu vaikai ja rūpinasi, moteris neatsakė, tik nurodė, jog nenorėtų gyventi socialinės globos namuose.

25. I. J. nurodė, kad, jeigu taptų mamos O. A. J. globėja ir turto administratore, išnuomotų ir ją apgyvendintų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu nurodė, kad, apgyvendinus mamą šiame bute, ji kreiptųsi į socialines įstaigas dėl socialinių paslaugų suteikimo namuose arba į socialinių paslaugų centrą „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) dėl dienos socialinės globos paslaugos, jeigu mama sutiks, o kitu laiku mamą prižiūrėtų pati, nes visiškai šalia šio buto yra jos darbo vieta. Atsakydama į teismo užduotą klausimą nurodė, kad jos finansinė padėtis yra gera, gauna stabilias pajamas ir gali tinkamai pasirūpinti mama. Paaiškino, jog suremontavo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), jog mamai būtų geresnės sąlygos. Pažymėjo, kad butas yra dviejų kambarių – svetainė ir miegamasis. Teigia, jog mamai būtina nuolatinė medicininė priežiūra – ji turi nuolat vartoti vaistus, kad jos būklė neblogėtų. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, ar jos sveikatos būklė jai leidžia tinkamai rūpintis mama, nurodė, jog leidžia.

26. 2023 m. spalio 30 d. viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro darbuotoja kartu su I. J. nuvyko apžiūrėti minėto buto ir 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodyta, kad minėtas butas yra dviejų kambarių renovuoto namo pirmame aukšte, bute šviesu, šilta, atliktas remontas, nėra slenksčių. Pažymėjo, kad bute yra reikalingiausi baldai bei buitinė technika. Kartu su pranešimu pateiktos ir fotonuotraukos, kurios pagrindžia pranešime išdėstytas aplinkybes, matyti, kad butas pakankamai erdvus, yra svetainė, atskiras miegamasis. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė patvirtino minėtas aplinkybes bei papildė, kad O. A. J. šiuo metu V. J. apgyvendinta nuomojame bute, kuris yra mažas – vieno kambario, o mama turi tik sofą-lovą ir vieną kėdę, todėl teismas pritaria institucijos atstovės išreikštai pozicijai, kad butas, kuriame I. J. apgyvendintų mamą, labiau atitiktų neveiksnia pripažintos O. A. J. interesus.

27. O. A. J. yra išsituokusi. Institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėja I. J. nuolatos slaugė motiną, daug metų ją prižiūrėjo, rūpinosi, pablogėjus sveikatai ir mamai atsisakius vartoti vaistus, ji kreipėsi dėl slaugos paslaugų mamai suteikimo, dėl to O. A. J. buvo apgyvendinta slaugos namuose, kur jai buvo suteikta tinkama medicininė priežiūra ir pagal byloje esančius duomenis jos sveikatos būklė stabilizavosi. I. J. taip pat turi finansinių galimybių tinkamai rūpintis neveiksnios mamos priežiūra, ketina kreiptis dėl socialinių paslaugų jai suteikimo namuose arba dėl dienos socialinės globos paslaugos, kas, institucijos atstovės nuomone, taip pat padės tinkamai užtikrinti neveiksniosios interesus. I. J. teigimu, tarp motinos ir dukros yra susiklostę artimi, šilti santykiai.

28. Iš byloje esančių duomenų, suinteresuotų asmenų, institucijos, teikiančios išvadą byloje, paaiškinimų nustatyta, kad suinteresuotų asmenų I. J. ir V. J. santykiai yra konfliktiški, nors jie yra sesuo ir brolis. I. J. teigia, jog šiuo metu broliui rūpinantis mama, jai nėra sudaromos galimybės bendrauti su mama, paskambinti, aplankyti, kadangi brolis neprileidžia jos prie mamos, tuo tarpu V. J. teigia, jog, kol mama gyveno pas I. J., jam nebuvo suteikiama galimybė aplankyti mamą, jis porą kartų buvo pasilikęs pernakvoti pas mamą bute (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo iškviesta policija ir nuo to laiko jis neturėjo galimybės bendrauti su mama, kol jo seseriai, atsisakius pasiimti mamą iš globos institucijos, jis atvyko jos pasiimti. I. J. nurodo, kad mamai 14 metų gyvenant su ja brolis finansiškai neprisidėjo, nesirūpino mama. Teigia, jog brolis nesirūpina ir savo vaikais, finansiškai jiems nepadeda. V. J. teigia, kad mamai gyvenant bute, adresu (duomenys neskelbtini), jai ten buvo nesaugu, ji buvo iškritusi iš antro aukšto ir patyrusi sužalojimų. V. J. duodamas paaiškinimus teismo posėdžių metu nurodė, jog I. J. pasiskolino iš mamos didelę pinigų sumą, kurios iki šiol nėra grąžinusi, dėl to jų mama negalėjo įsigyti geresnio buto. V. J. taip pat teigė, jog kol mama gyveno pas I. J. (duomenys neskelbtini), iš jos buvo pavogta didelė pinigų suma ir teigia, kad tai padarė artimos aplinkos asmenys, nurodė, jog vyksta ikiteisminis tyrimas ir bus nustatyta, kas pasisavino pinigus. O. A. J. priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai (vienas iš jų sodo sklypas). Abu suinteresuoti asmenys pripažino ir teigė, kad už buto komunalinius patarnavimus yra susidariusios skolos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiame bute anksčiau gyveno V. J.. Atsakydamas į I. J. užduotą klausimą, kodėl nemokėjo už buto komunalinius mokesčius ir ar žino kokios yra susidariusios skolos, nurodė, jog nėra pašto dėžutės ir jis negauna jokių pašto pranešimų. Teigė, kad visas sąskaitas gauna I. J., tačiau I. J. tai neigia. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu nėra tinkamai prižiūrimas neveiksniajai priklausantis turtas, juo nėra tinkamai rūpinamasi. Tai, kad suinteresuotų asmenų santykiai yra konfliktiški ir jie vienas kitam turi priekaištų dėl mamos priežiūros, atitinkamų finansinių dalykų, mamai priklausančio turto priežiūros, komunalinių paslaugų apmokėjimo, nepaneigia jų abiejų pareigos kartu rūpintis mama ir stengtis užtikrinti geriausius jos interesus. Teismo nuomone, šios nurodomos suinteresuotų asmenų aplinkybės apie vienas kitą yra tik jų nuomonė dėl tinkamos / netinkamos mamos ir jai priklausančio turto priežiūros.

29. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad norėjo mamą atsivesti į teismo posėdį ir priekaištavo O. A. J. atstovui, kad jis nesutiko atvykti gyvai į teismo posėdį. Teismas posėdžio metu pažymėjo, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi teismas nurodė, jog asmens pripažinto neveiksniu O. A. J. atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, patvirtintą asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada, į teismo posėdį nekviesti.

30. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, kiekvieno iš pretendentų emocinį ryšį su globotine, bendravimo ir rūpinimosi ja periodiškumo aspektą ne tik bylos nagrinėjimo eigoje, bet ir anksčiau, į asmenybes charakterizuojančius duomenis, kiekvieno iš suinteresuotų asmenų galimybes rūpintis neveiksnia mama ir planuojamas jai suteikti apgyvendinimo sąlygas, atsižvelgus į Klaipėdos psichikos sveikatos centro išvadą apie I. J. tinkamumą būti neveiksnios O. A. J. globėja, įvertinus tai, kad neveiksnia pripažinta O. A. J. daug metų gyveno pareiškėjos I. J. prižiūrima, dukra tinkamai rūpinosi mama, kreipėsi į gydymo institucijas dėl mamos priežiūros, pablogėjus jos sveikatos būklei kreipėsi į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia, pareiškėja I. J. sutinka ir pageidauja būti savo motinos globėja, jos sveikata leidžia tinkamai atlikti globėjos pareigas, nenustačius aplinkybių, dėl ko I. J. negalėtų būti paskirta O. A. J. globėja, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos O. A. J. globėja paskirti I. J., kuri geriausiai užtikrins O. A. J. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą, sukurs ramią ir saugią O. A. J. gyvenimo aplinką (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis).

31. Teismas pažymi, jog V. J. išlieka galimybė užtikrinant geriausius motinos interesus su ja bendrauti ir realizuoti savo šeimyninius ryšius, padėti I. J. rūpintis mama, o globėju paskirtas asmuo privalo netrukdyti tokiam bendravimui, jeigu tai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Suinteresuoto asmens V. J. galimybės lankyti motiną, bendrauti su ja nėra apribojamos, globėja ir turto administratore paskiriant I. J..

32. Pagal CK 3.238 straipsnio 2 dalį asmens globa apima ir asmens turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas ir turto administratorius. Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

33. Kadangi O. A. J. turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (butą, sodą ir žemės sklypą) ir gauna socialines išmokas bei pensiją, vadovaujantis CPK 508 straipsnio 3 dalimi ir CK 3.245 straipsnio nuostatomis jos turto administratore skirtina taip pat I. J. (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, CK 4.240 straipsnis).

34. CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl I. J., kaip globėjai ir turto administratorei, išaiškintina, kad ji turi šias teises ir pareigas: įgyvendinti ir ginti O. A. J. teises ir interesus be specialaus pavedimo; sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); privalo neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1 500 Eur sudaryti yra būtinas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1, 2 dalys). Administratorius negali sumaišyti ar sujungti administruojamo turto su savu turtu, neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims ir laikytis visų CK 4.239–4.249 straipsnio reikalavimų.

35. Teismo nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 496, 506, 508 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažintam neveiksniam asmeniui O. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti globą.

O. A. J. globėja ir paprastąja turto administratore paskirti I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartį vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo šios nutarties duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.