- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- I-95-609/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00064-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- G.J., V.J.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio, Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“, UAB „Domo projektas“, G.E.J., V.J.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui G.J., atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V.J., G.J. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“, UAB „Domo projektas“, G.E.J., V.J., V.J. dėl suderinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V.J. ir G.J. skundu (t.I, b.l. 5-10) bei jo patikslinimais (t.I, b.l. 57,58, 69,70, 155-157) prašo panaikinti 2010 11 29 žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planų suderinimą bei Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti Palangos (duomenys neskelbtini) pastato rengėjai valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ išduoti planavimo sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti. Skunduose nurodoma, jog 2011 01 06 pareiškėjui G.J. tapo žinoma, jog atsakovo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N.P. suderino žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planus. Pareiškėjai mano, jog toks suderinimas pažeidžia galiojančius teisės aktus ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos poziciją, nes 2008 06 17 raštu Nr.(1.27)2-1859 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė D.V. Palangos miesto savivaldybės administraciją informavo, jog detaliuoju planavimu siūloma prie Palangos (duomenys neskelbtini) pastato suformuoti žemės sklypą, kurio ribos atitiktų Vertinimo tarybos apibrėžtas saugomo statinio teritorijos ribas, nustatant šio statinio valdytojų bei savivaldybės valdomas sklypo dalis, o sklypo (jo dalių) tvarkymo ir naudojimo reglamentą nustatyti detalizuojant (duomenys neskelbtini) statinio apsaugos specialiuoju planu nustatytus reikalavimus. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2008 07 09 aktu Nr. KPD-RM-828 apibrėžė Palangos (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, įvertindama jo architektūrinę vertę ir visuomeninę kultūrinę paskirtį. Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendinių 6.2.2 punkte įtvirtinta, kad U-2 teritorijoje (į ją patenka ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) neturi būti didinamas užstatymo tankumas ir smulkinami sklypai.
Atsiliepimas
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į skundą (t.I, b.l. 84,85) nurodė, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys 2010 11 19 raštu Nr. (1.27P)2K1-24 suderino žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylas be pastabų. Kadangi buvo derinta be pastabų, laikomasi pozicijos, kad toks suderinimas nepažeis kultūros paveldo objekto apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalis leidžia saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus dalinti į atskiras dalis ir keisti jų ribas, gavus Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimą. Nurodo, jog kadangi 2010 04 06 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2010 buvo konstatuota, kad patvirtintas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra norminis, paneigtinas skundo argumentas, jog formuojant ginčo žemės sklypus, buvo pažeistas Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano sprendinių 6.22 punktas. Teigia, jog ginčo žemės sklypų bylų derinimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijų palnavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija nebenumatė būtinybės miestuose žemės sklypų ribas nustatinėti detaliųjų planų pagalba.
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime (t.II, b.l. 10) nurodyta, jog atsakovė su skundo reikalavimu įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją išduoti valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ planavimo sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti nesutinka, nes toks reikalavimas nepagrįstas teisės normomis, be to, mano, jog formuluodami tokį reikalavimą, pareiškėjai bando ginti ne savo, o valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ subjektines teises, nors įgaliojimų tai atlikti neturi. Pažymima, jog pareiškėjai taip pat nėra viešąjį interesą turinčiais teisę ginti subjektais.
Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ atsiliepime į skundą (t.I, b.l. 87,88) nurodyta, jog pagal 2006 05 24 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ rengia Palangos (duomenys neskelbtini) pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, kurį sudaro teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas bei paveldotvarkos projektas. Šiuo planu žemės sklypai kaip daiktinės teisės objektai negali būti formuojami. Teigiama, jog valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ apie formuojamą žemės sklypą Palangos (duomenys neskelbtini) pastatui ((duomenys neskelbtini)) nėra žinoma ir planavimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam palanui rengti nėra išduotos.
Trečiojo suintersuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą (t.I, b.l. 91,92) nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakciją, galiojusią Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjui 2010 11 29 derinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, miestų teritorijose vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti formuojamų valstybinės žemės sklypų esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms, miestų miškams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimamų žemės sklypų planai yra prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. 2011 m. vasario 22 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdyje buvo pritarta Palangos (duomenys neskelbtini) pastato ((duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijos III variatui. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį kultūros paveldo objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypo ar jo dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Atsižvelgiant į tai Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos siūlo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą redaguoti pagal Palangos (duomenys neskelbtini) pastato ((duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijos III variantą, kad formuojamo žemės sklypo ribos sutaptų su nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribomis.
Konstatuojama.
Dėl 0,5724 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2010 11 29 suderinimo panaikinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Laikytina, jog ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, jog norint dalyti į atskiras dalis saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas, išskyrus Saugomų teritorijų įstatymo nustatytus atvejus, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.
Aukščiau nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostata įtvirtinta, kad už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas saugomą objektą ar jo teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas turi būti gautas, siekiant nuo neigiamo poveikio apsaugoti ne tam tikrų asmenų turtines teises, o saugomo objekto ar vietovės vertingasias savybes.
Nustatyta, jog 2010 11 29 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas N.P. peržiūrėjo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylas ir be pastabų jas suderino. (t.I, b.l. 13).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus rašte (t.I, b.l. 71) nurodyta, jog UAB „Domo projektas“ 2010 12 27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriui pateikus 0,5724 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,8163 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyrius jų nederino ir 2010 12 31 grąžino UAB „Domo projektas“.
Byloje esantis 2011 03 01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 16SS-(14.16.45)-120 (t.I, b.l. 71) patvirtina, jog UAB „Domo projektas“ 2010 12 27 pateiktos 0,5724 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 0,8163 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos buvo nederintos, o 2011 06 11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2.)-215 (t.II, b.l. 54) buvo nustatyti 0,5274 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys.
Kadangi 0,5274 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys nustatyti galiojant kitam už kultūros objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimui, laikytina, jog byloje ginčijamu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo 2010 11 29 suderinimu pareiškėjų teisės negalėjo būti pažeistos.
Nenustačius pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo ginčijamo suderinimo atžvilgiu, skundas dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A442–1669/2008, Nr. A556–1283/2008, Nr. A822-187/2009, Nr. A662-86/2011).
Dėl įpareigojimo išduoti planavimo sąlygas.
Patikslintu skundu pareiškėjai ginčija atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimą, Palangos (duomenys neskelbtini) pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengėjai valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ neišduodant planavimo sąlygų specialiajam planui rengti.
Nustatyta, jog 2008 08 09 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos aktu Nr. KPD-RM-828 buvo apibrėžtos Palangos (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos ribos (t.I, b.l. 17-20). 2011 02 22 Kultūros paveldo departamento komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdyje buvo pritarta Palangos (duomenys neskelbtini) pastato ((duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano koncepcijos III variatui (t.I, b.l. 94).
Specialųjį teritorijų planavimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įstatymų leidėjas apibrėžė kaip atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimą. To paties straipsnio 27 dalyje specialusis planas (projektas) yra apibūdinamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės reikalavimai. Planavimo sąlygos- planuojamai teritorijai taikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimai ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, taip pat- ūkio šakų plėtros programų ir strateginių dokumentų nuostatos, sąlygas išduodančių institucijų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Planavimo procesas prasideda planavimo sąlygų išdavimu. Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog planavimo sąlygos yra administracinis teisės aktas, kuriuo sukuriamos atitinkamos teisės ir pareigos planavimo organizatoriui ir teritorijos planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai planuojant konkrečią teritoriją (2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(8)-324/2005). Teisės aktai aiškiai įvardina subjektus, turinčius teisę kreiptis į pagal kompetenciją planavimo sąlygas rengiančias institucijas dėl šių dokumentų išdavimo. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, į teismą gali kreiptis dėl neteisėtai priimto sprendimo.
Kadangi nustatyta, jog planavimo sąlygos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiajam planui rengti dar nėra išduotos, atsižvelgiant į aplinkybes, jog specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais žemės sklypai, kaip atskiri daiktinės teisės objektai, neformuojami, o planavimo sąlygų išdavimas išimtinai susijęs su subjektų, turinčių teisę kreiptis į planavimo sąlygas rengiančias institucijas dėl planavimo sąlygų išdavimo, teisėmis, darytina išvada, jog atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos neveikimu pareiškėjų teisės negalėjo būti pažeistos, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją Palangos (duomenys neskelbtini) pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengėjai valstybės įmonei „Lietuvos paminklai“ išduoti planavimo sąlygas laikytinas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.