Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. RV-25-3162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2019 m. spalio 9 d. Bausmės pabaiga: 2025 m. balandžio 9 d. 1/2 paskirtos bausmės atliko 2022 m. liepos 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 27 d. – 1 metai 6 mėnesiai 13 dienų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 4 d. gautas nuteistojo T. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. RV-25-3162. Skunde nurodoma, kad sprendimas nėra aiškiai pagrįstas. Sprendimo detalės apibrėžtos skurdžia logika, kuri aiškiai prasilenkia su realybe ir faktais. Prašo leisti resocializuotis į visuomenę ir atkreipti dėmesį, kad turi tris vaikus, iš kurių du paaugliai ir vienas mažametis. Siūlo jam pritaikyti visas saugumui reikalingas sąlygas, kaip dėvėti apykoję, būti gyvenamojoje vietoje tam tikru laiku, kad nebūtų pažeistas joks įstatymas bei paleidimo principas. Prašo atkreipti dėmesį, kad laisvėje yra laukiamas, turi gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, prisidės prie savo šeimos narių gerovės bei finansinių sumetimų vaikams. Likęs lygtinio paleidimo nedidelis laikas padės jam greičiau reabilituotis į visuomenę ir gyventi pagal visus visuomenės gyvenimo principus. Pataisos namuose ne itin tinkama aplinka reabilituotis gyvenimui visuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. M. 2022 m. liepos 9 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant T. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų apskritai būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. T. M. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo T. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio – aukšta, teigiami pokyčiai nestebimi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta T. M. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Pastebėtina, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. rugsėjo 15 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, 2022 m. rugsėjo 15 d. nuteistajam buvo atliktas seksualinio smurto rizikos vertinimas, kuriuo nustatyta, kad pakartotinio seksualinio smurto rizika yra aukšta. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar T. M. gali būti paleistas lygtinai.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Iš byloje esančių duomenų ir Komisijos nutarimo matyti, kad duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Bausmės atlikimo metu T. M. nesimoko, nedirba, turi leidimą vykdyti individualią veiklą, tačiau informacijos apie gaunamas pajamas nėra. Vieną kartą skatintas, vieną kartą baustas.

Nuteistasis turi nedidelę oficialaus darbo patirtį, bausmės atlikimo metu nemato prasmės dirbti, teigia, kad mokamas per mažas atlyginimas, kad bausmę atlieka nekaltai. 2022 m. gruodžio 29 d. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – reklamų ir pardavimo skelbimų kūrimu bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Nuteistasis nepateikė dokumentų, patvirtinančių gaunamas pajamas už vykdomą individualią veiklą.

Bausmės atlikimo metu pinigines perlaidas jam daro mama – po 100 Eur kiekvieną mėnesį. Nuteistasis nurodė, kad mama dirba savo malonumui, turi pinigų ir gali išskirti jam tokią pinigų sumą. Jis jos sūnus ir ji turi juo rūpintis, nors pats šiuo metu neprisideda prie vaikų išlaikymo, teisinasi tuo, kad nekaltai atlieka bausmę, kaltina valstybę. 2023 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus duomenimis, T. M. turi vykdomųjų dokumentų 44 246,22 Eur sumai. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 107,10 Eur, savanoriškai nemoka.

Nuteistasis neigia priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų. Turimais duomenimis, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos tiesiogiai siejosi su T. M. nusikalstamu elgesio. Problemų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nuteistasis nepripažįsta ir spręsti nemotyvuotas.

Nuteistojo nusikaltimų pobūdis rodo, kad jam būdinga silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, abejingumas kitų asmenų atžvilgiu, savo elgesio pasekmių nenumatymas. Konkretus mąstymas ribojo nuteistojo gebėjimus priimti sprendimus ir efektyviai spręsti problemas. Atsakomybės jausmas stokoja išreikštumo. T. M. užpildęs savęs vertinimo anketą nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tai rodo sunkumus atpažinti savo problemas. Kadangi problemos neidentifikuojamos, nėra motyvacijos jas spręsti, bausmės atlikimo metu nuteistasis nedalyvauja resocializacijos procese.

Svarbu paminėti ir tai, kad T. M. Lietuvos Respublikoje anksčiau teistas tris kartus, užsienyje – du kartus, nusikaltimai sunkėjo. Paskutinį kartą teistas už šešias veikas, iš kurių: 3 sunkūs nusikaltimai (BK 149 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis), 2 apysunkiai (BK 146 straipsnio 2 dalis, 264 straipsnio 1 dalis), 1 nesunkus (BK 138 straipsnio 1 dalis). Išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą. Minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos formuoja teismo nuomonę, įvertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą bausmės atlikimo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Apibendrinant pažymėtina, jog skunde nuteistasis dėsto deklaratyvius teiginius, tačiau, kas yra svarbiausia – nepateikia jokių naujų, objektyvių įrodymų apie pasikeitusį savo požiūrį į darbą, visuomeninę veiklą ir visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog gali likusią dalį bausmės atlikti lygtinio paleidimo metu ir ateityje jis nebenusikals. Skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys keičiasi teigiama linkme, todėl akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog T. M. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Be to, ne tik pataisos įstaiga privalo dėti pastangas pataisyti asmenį, bet ir pats asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, turi taip išnaudoti valstybės jam suteikiamas galimybes resocializuotis laisvės atėmimo įstaigoje, kad nekiltų nė mažiausių abejonių dėl jo teigiamų elgesio pokyčių.

Nuteistasis 2022 m. gruodžio 29 d. yra gavęs leidimą užsiimti apmokestinama individualia veikla (reklamų ir pardavimo skelbimų kūrimas), tačiau byloje nėra jokių jo tokią darbinę veiklą patvirtinančių įrodymų – atlygį patvirtinančių sąskaitų - faktūrų ir pan. Pastebėtina, kad nuteistieji dirbdami gali prisidėti ne tik prie savęs išlaikymo, bet ir prie žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo: neapmokamas darbas, atliekamas savanoriškai, pasisiūlymas atlikti ir atlikimas elementarių buitinių darbų įkalinimo įstaigoje taip pat gali būti vertinami kaip sėkmingas integravimasis į visuomenę, tinkama iniciatyva resocializacijai. Šiuo atveju tokios iniciatyvos apskritai nėra nustatyta, priešingai – nuteistasis nurodo, jog neketina dirbti už menką atlygį. Vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudaro pagrindą atmesti skundą, kaip visiškai nepagrįstą.

Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas vienbalsiai. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus T. M. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo T. M. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. RV-25-3162.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. RV-25-3162.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.