- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-15
- Bylos Nr.
- II-574-162/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pažeidėjas
- V.S.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.S., 2008 m. rugsėjo 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.S. skundą dėl Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2008-08-08 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. liepos 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog V.S. 2008 m. liepos 29 d. 10.20 val. Skuodo mieste, Birutės g. 1, vairuodamas automobilį „MB-210“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklų „Eismas draudžiamas“ ir „Vienpusis eismas“ reikalavimus. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 52 punkto reikalavimus bei KET 1 priedo 302 ženklo ir 503 ženklo reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį.
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūno (toliau – institucijos) 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu V.S. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir jam paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda.
Šalies argumentai
V.S. skundu prašo panaikinti nutarimą, nes pažeidimo nepadarė. Nurodo, jog važiavo Vytauto gatve, sankryžoje pasuko į kairę ir sustojo iki ženklo „Vienpusis eismas“, įjungęs avarinį signalą, nes jam reikėjo iškrauti siuntas pagal adresą. Teigia, kad išsikrovė siuntas ir apsisuko sankryžoje, nekirsdamas ženklo „Vienpusis eismas“ ir degant žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo į priešingą sankryžos atžvilgiu pusę. Nurodo, jog Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnas jį sustabdė už 500 metrų nuo tariamos įvykio vietos. Mano, kad policijos pareigūnas negalėjo fiziškai matyti automobilio manevro ir užfiksuoti pažeidimo. Pažymi, jog nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką Klaipėdos rajono policijos komisariate, todėl neatvyko į bylos nagrinėjimą ir negalėjo pateikti paaiškinimus bei įrodymus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Institucija, surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą – Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l 18). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas atsiliepimas į skundą. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 18). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu (b.l. 23) prašo netenkinti V.S. skundo ir bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau į nagrinėjimą neatvyko. Prašo nagrinėjant bylą vadovautis surinktais įrodymais ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijų atstovams nedalyvaujant.
Konstatuojama.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
V.S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę vairuotojams už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. liepos 29 d. Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, jog V.S. 2008 m. liepos 29 d. Skuode, Birutės g. 1, vairavo automobilį ir pažeidė kelio ženklų „Eismas draudžiamas“ ir „Vienpusis eismas“ reikalavimus (b.l. 12), t.y. jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelio ženklų nesilaikymą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b.l. 28) neigia pažeidęs kelio ženklų 302 ir 503 reikalavimus, nes važiavo Vytauto gatve pristatyti krovinį klientui, kurio buveinė yra Vytauto g. 2. Sustojo prieš ženklą „Vienpusis eismas“ maždaug 8 metrų atstumu. Pristatęs krovinį, apsisuko sankryžoje degant leidžiamam šviesoforo signalui ir važiavo Vilniaus gatve, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teigia, kad jo judėjimo kryptimi kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ nebuvo. V.S. teigimu policijos pareigūnai negalėjo matyti jo atliekamų manevrų, nes stovėjo 500 metrų atstumu nuo sankryžos vietos.
Liudytojas L.Z. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė (b.l. 29), jog policijos pareigūnų automobilis stovėjo Vilniaus gatvėje apie 100 metrų atstumu nuo sankryžos, kurioje apsisuko V.S. ir toliau važiavo Vilniaus gatve – taip pažeidė kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ reikalavimus. Liudytojas parodė, jog matė tik tai, kad V.S. vairuojamas automobilis stovėjo prie šviesoforo Birutės gatvėje ir iš sankryžos pajudėjo Vilniaus gatve, tačiau kokia gatve jo vairuojamas automobilis atvažiavo iki siuntos pristatymo vietos, nematė. Liudytojas tiksliai negalėjo pasakyti, kokiu atstumu nuo sankryžos stovi kelio ženklas „Vienpusis eismas“ bei kelio ženklas „Eismas draudžiamas“. Liudytojas parodė, kad negali tvirtinti, jog V.S. tikrai pažeidė kelio ženklo „Vienpusis eismas“ reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktos fotonuotraukos (b.l. 6) leidžia daryti išvadą, jog Birutės gatvės dešinėje kelio pusėje yra kelio ženklas „Vienpusis eismas“, tačiau neaišku, kokiu atstumu nuo sankryžos jis yra pastatytas. Todėl nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog privažiavo prie pastato, esančio Vytauto g. 2, nepažeisdamas šio ženklo reikalavimų.
Duomenų apie kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ stovėjimo vietą byloje nėra pateikta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sudaryta schema (b.l. 8), kurioje nurodytas jo vairuojamo automobilio judėjimo kelias bei apsisukimo manevras, leidžia daryti prielaidą, kad nebuvo pažeisti ir kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ reikalavimai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą inter alia grindžia ir procesinių teisių pažeidimu, nes jam nebuvo įteikta protokolo kopija ir nepraneštas bylos nagrinėjimo laikas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnis, reglamentuojantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Administracinės teisės pažeidimų bylų procese dalyvauja įvairūs subjektai, turintys skirtingas teises ir pareigas. Asmuo, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti ją nagrinėjant; 3) duoti paaiškinimus; 4) teikti įrodymus; 5) pareikšti prašymus; 6) nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginimą išsilavinimą, pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis; 8) gauti dėl jo priimto nutarimo nuorašą; 9) apskųsti nutarimą.
Nepaneigtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad byla institucijoje buvo išnagrinėta jam tinkamai nepranešus. Priešingai, administracinio teisės pažeidimo protokole V.S. parašo ties grafa „Bylos nagrinėjimo data“ nėra. Pažymėtina tai, kad liudytojo L.Z. parodymais nustatyta, jog pažeidimo padarymo vietoje administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas paaiškino, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką V.S. informuos Klaipėdos rajono policijos komisariatas (b.l. 30). Nors institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikta.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo protokolo esmė ir prasmė apibūdinta ATPK 259 straipsnyje. ATPK 259 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais, vienas jų nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; pagal ATPK 260 straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole (ATPK 260 straipsnio 3 dalis). Pagal ATPK 260 straipsnio 4 dalį, surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, jog pažeidimo padarymo vietoje jis atsisakė nuo paaiškinimo, tačiau jam nebuvo įteikta administracinio teisės pažeidimo kopija, nebuvo išaiškintos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, nepranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Šią aplinkybę patvirtina ir pats procesinis dokumentas – administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašų bei nepažymėta apie atsisakymą nuo parašo.
Akivaizdu, jog V.S. neišaiškintos teisės ir pareigos pagal ATPK 272 straipsnį, taip nepagrįstai suvaržant jo procesines teises nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant nutarimą. Nurodyti pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėjama atsakomybėn patrauktam asmeniui tinkamai nepranešus bei jam nedalyvaujant, vertina kaip ATPK 272 straipsnyje reglamentuotų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. vasario 11 d. nutartyje (Administracinių teismų praktika, Nr. 4, b.l. 64-67) pabrėžė, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilyginama kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos teisės.
Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, bylą grąžina protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina tinkamai pagrįsti kaltinimą faktiniais duomenimis, t..y. būtina nustatyti, ar V.S. važiavo Birutės gatve, ar tik apsisuko sankryžoje. Šiai faktinei aplinkybei nustatyti būtina apskausti policijos pareigūną, patruliavusį kartu su L.Z. (jo pavardė tarnybiniame pranešime nėra nurodyta). Taip pat būtina sudaryti schemą, kurioje matytųsi kelio ženklai „Eismas draudžiamas“ ir „Vienpusis eismas“, pagal kurią būtų galima nustatyti apie šių ženklų galiojimo zoną. Papildomai nustatytų aplinkybių pagrindu spręsti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nepažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, kuriuo V.S. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Skuodo rajono policijos komisariatui, įpareigojant surinkti papildomus įrodymus.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.