Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-221-903/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-24
Bylos Nr.
A5.-221-903/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00079-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-221-903/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00079-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.9.10. (S)
Registro objektas ROIK: 21127715122KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui T. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. S. (J. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. (J. S.), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio nuostatas, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. 8.00 val. iki 2020 m. lapkričio 17 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, leido dirbti Latvijos Respublikos gyventojams (neturintiems Europos Sąjungos valstybės pilietybės) O. K. (O. K.), A. P. (A. P.) projektų vadybininkais, O. P. sąmatininke, A. M. (A. M.) suvirintoju bei neužtikrino, kad jie būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, t. y. O. K., A. P., O. P. bei A. M. Lietuvos Respublikoje per 180 dienų laikotarpį buvo ilgiau negu 90 dienų neturėdami leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos, o O. K., A. P., O. P. dar ir neturėdami leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

J. S. savo rašytiniuose paaiškinimuose (59-62 b. l.) nurodė, kad jo veiksmuose yra ne administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, o galimai administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje, požymių, kita vertus, jei teismas laikytų, kad jo veiksmuose yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, prašo skirti mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta minimali bauda, nurodydamas, kad tam yra visos sąlygos, o būtent: 1) nusižengimą padarė netyčia, jo padaryti nenorėjo, dėl pažeidimo padarymo apgailestauja bei atsiprašo; 2) nėra anksčiau baustas administracine tvarka, taigi situacija yra visiškai atsitiktinė; 3) bendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija bei dėjo pastangas, siekdamas sudaryti sąlygas visapusiškai ir išsamiai nustatyti galimam nusižengimui reikalingą informaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas T. L. paaiškino, kad A. M. dirbo suvirintoju, o ši specialybė buvo įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, todėl jis yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. A. M. Lietuvos Respublikoje per 180 dienų laikotarpį buvo ilgiau negu 90 dienų neturėdami leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos, t. y. jis Lietuvoje dirbo 113 darbo dienas. A. M. dirbo nelegaliai, nes jis buvo įdarbintas jam neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos. Tai, kad minėti asmenys Lietuvos Respublikoje per 180 dienų laikotarpį buvo ilgiau negu 90 dienų, patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) darbo žiniaraščiai. Migracijos tarnyba 2020 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku UAB (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad asmuo iš Latvijos, neturintis Latvijos piliečio statuso, teisėtam gyvenimui Lietuvoje turės gauti leidimą gyventi ne kaip Europos Sąjungos, o kaip kitų šalių pilietis. Ar bus reikalingas leidimas dirbti priklausys nuo to, ar užsieniečio profesija bus trūkstamų profesijų sąraše. Visi minėti asmenys galėjo atvykti į Lietuvą, tačiau norint dirbti visi, išskyrus A. M., turėjo gauti leidimus dirbti. Įmonė nurodė, kad minėti asmenys visą laiką Lietuvoje nedirbo, tačiau jis žiniaraščiuose rado pakankamai daug netikslumų, t. y. darbo sutartyse asmenų darbo vieta nurodyta Klaipėdoje, ir jei išvyksta 1 dienai turi būti atžymėtos komandiruotės, tačiau to nebuvo atžymėta (išskyrus A. P. lapkričio mėn.), taip pat nurodyta, kad O. P. 2020 m. vasario mėnesį dirbo 31 darbo dieną, nors vasarį buvo 29 d. Jo nuomone, minėtais žiniaraščiais vadovautis netikslinga. J. S. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir prašo skirti jam sankcijoje numatytą baudą.

Iš 2020 m. lapkričio 16 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnybos) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Užimtumo tarnyba iš UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo gavusi prašymų išduoti leidimus dirbti Latvijos Respublikos gyventojams (neturintiems Europos Sąjungos pilietybės) O. K., A. P., O. P., A. M. (42 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 16 d. elektroninio susirašinėjimo tarp R. Š. (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniame laiške nurodyta „jei Latvijos gyventojai tyri nuolatinį Latvijos gyventojo statusą, tada jiems leidimų dirbti nereikia, pranešti turite migracijai“ (44 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 17 d. elektroninio susirašinėjimo tarp Migracijos departamento informacijos centro (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) matyti, kad elektroniniame laiške nurodyta „Informuojame, kad toks pilietis, norėdamas darbo pagrindu gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, turėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar nacionalinę vizą darbo pagrindu. Asmuo iš Latvijos, neturintis Latvijos piliečio statuso, teisėtam gyvenimui Lietuvoje turės gauti leidimą gyventi ne kaip Europos Sąjungos, o kaip kitų šalių pilietis. Ar bus reikalingas leidimas dirbti priklausys nuo to, ar užsieniečio profesija yra trūkstamų profesijų sąraše. Jei profesija nėra trūkstamų profesijų sąraše - leidimui laikinai gyventi gauti bus reikalingas sprendimas dėl atitikimo Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Norint kreiptis dėl nacionalinės vizos gavimo darbo pagrindu, kai profesija nėra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, turėtų būti gautas leidimas dirbti“ (45 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. gruodžio 22 d. VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. P. dirbo nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. (49 b. l.), O. K. dirbo nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. (50 b. l.)., O. P. dirbo nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (51 b. l.), A. M. dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 11 iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (nedraudiminis laikotarpis buvo nuo 2020 m. rugsėjo 19 iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) (52 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

į 2020 m. vasario 10 d. 10.30 val. teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S.. Jam apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, jis pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias nelegalaus darbo sampratą.

P. U. įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso (priimta 1954 m. rugsėjo 28 d. įgaliotųjų atstovų Konferencijos, sušauktos pagal Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos 1954 m. balandžio 26 d. 526 A(XVII) rezoliucija) 17 straipsnio 1 dalyje (Samdomas darbas) numatyta, kad teisei dirbti samdomą darbą įgyvendinti Susitariančiosios Valstybės nustato teisėtai jų teritorijoje gyvenantiems asmenims be pilietybės kuo palankesnį režimą ir kiekvienu atveju ne mažiau palankų nei režimas, kuris paprastai nustatomas užsieniečiams tomis pačiomis aplinkybėmis.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad Latvijos Respublikos gyventojai (neturintys Europos Sąjungos pilietybės) O. K., A. P., O. P. būtų atleisti pareigos įsigyti leidimą dirbti (išskyrus A. M., kurio specialybė buvo įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis) bei kad O. K., A. P., O. P., A. M. turėjo teisėtą pagrindą būti per 180 dienų laikotarpį ilgiau negu 90 dienų neturėdami leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos.

Nors J. S. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, teismo nuomone, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodyta 2021 m. sausio 18 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-35-2021, 2020 m. gruodžio 22 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0959–0993 bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog J. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. atsakingu asmeniu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2 dalies, 57 straipsnio nuostatas, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. 8.00 val. iki 2020 m. lapkričio 17 d. 17.00 val. Baltijos pr. 123-4, Klaipėdoje, leido dirbti Latvijos Respublikos gyventojams (neturintiems Europos Sąjungos valstybės pilietybės) O. K., A. P. projektų vadybininkais, O. P. sąmatininke, A. M. suvirintoju bei neužtikrino, kad jie būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, t. y. O. K., A. P., O. P. bei A. M. Lietuvos Respublikoje per 180 dienų laikotarpį buvo ilgiau negu 90 dienų neturėdami leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinės vizos, o O. K., A. P., O. P. dar ir neturėdami leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – nelegalus darbas.

J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, šis administracinis nusižengimas truko pakankamai ilgą laiko tarpą, dėl tokio nusižengimo išreiškė tik apgailestavimą, iš esmės manydamas, kad tokio nusižengimo nepadarė, anksčiau administracine tvarka nebaustas, minėti asmenys nebedirba. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad J. S. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalyje sankcijos minimumą atitinkančią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti J. S. (J. S.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 21127715122 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus