Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-12-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A14.-3573-540/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
A14.-3573-540/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02280-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
Ž. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-3573-540/2017 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02280-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 15.1.3., 21.9.10.....(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Aurelijai Genienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. N.,institutcijos, surašiusios protokolą, atstovei Elenai Gudavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1984-11-06, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kauno m., Partizanų 208A-46, duomenų apie administracines nuobaudas nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. 5247/0007:601) be statybą leidžiančio dokumento statomi du vieno buto gyvenamieji namai, kurių matmenys apie 11,05 m x apie 8,57 m, statinio aukštis apie 5,65 m ir apie 11,37 m x apie 8,56 m. Tuo statytojas Ž. N. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. N. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jis su architektu sudarė sutartį dėl statybos dokumentacijos paruošimo bei statybos leidimo gavimo. Architektui patikinus, kad statybos leidimas jau gautas, pradėjo statybą. Planavo statyti du gyvenamus namus. Pradėjus statybos darbus ir nesusikalbėjus su architektu, pasiskambino į savivaldybę, kur Ž. N. buvo pasakyta, kad jo statybai nėra pateikti jokie dokumentai ir joks leidimas neišduotas. Po to jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Jis sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Ne kartą kreipėsi į architektą, bandydamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, tačiau architektas vis aiškino, kad dokumentai yra ruošiami, tačiau vėl pasiteiravęs, Ž. N. sužinojo, kad vėl jokie dokumentai dėl jo statybos įteisinimo nėra paduoti. Šiuo metu architektas iš viso nebeatsiliepia į jo telefono skambučius, tačiau ketina imtis visų įmanomų priemonių išspręsti susidariusią situaciją.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė Elena Gudavičienė paaiškino, kad buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, nes buvo statomi du namai neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl prašo statytojui Ž. N. skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 4-5), Ž. N. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jis kaltę pilnai pripažino, tačiau nurodė, jog buvo suklaidintas architekto (b. l. 6, 22), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 8-18), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Ž. N. (b. l. 19-21), situacijos schema (b. l. 23), fotolentelės, iš kurių matyti statybų situacija (b. l. 25-26, 29, 32), savavališkos statybos aktai (b. l. 27-28, 30-31).

ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą.

Statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. N. pripažino, jog jis pradėjo gyvenamųjų statybą neįsitikinęs, jog yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai-savavališkos statybos aktai patvirtina, jog dviejų gyvenamųjų namų statyba buvo vykdoma be statybą leidžiančių dokumentų. Iš Ž. N. paaiškinimo matyti, kad prieš pradėdamas vykdyti statybą, neįsitikino ar yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir savavališkai pradėjo vykdyti statybos darbus, nors minėtus veiksmus privalėjo atlikti prieš pradedant darbus, todėl daroma išvada, kad jis tyčia pažeidė statinio statybos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. 5247/0007:601), kuris nuosavybės teise priklauso Ž. N., be statybą leidžiančio dokumento pradėti statyti du vieno buto gyvenamieji namai, kurių matmenys apie 11,05 m x apie 8,57 m, statinio aukštis apie 5,65 m ir apie 11,37 m x apie 8,56 m. Tuo statytojas Ž. N. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 351 straipsnio 5 dalį.

Duomenų apie Ž. N. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant nuobaudą Ž. N., atsižvelgiama į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nėra duomenų apie Ž. N. baustumus, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes bei jo veiksmus, nustačius savavališkos statybos faktą, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos minimalios administracinės nuobaudos skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir mano, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Ž. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jam skirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17075582266.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė