Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas G. A. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. balandžio 20 d., apie 17.30 val., Vilniuje, Pylimo g. 52, atėjo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato laukiamąjį būdamas girtas, nustatytas 2,42 prom. girtumas, nesiorientavo aplinkoje, savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio (toliau – Institucija) 2013 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) G. A. pagal ATPK 178 str. 1 d. nubaustas 50 Lt bauda.

Nesutikdamas su Institucijos nutarimu G. A. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti 2013-04-30 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Apylinkės teismui nesukėlė abejonių tai, kad nebuvo pateikta visa vaizdo-garso medžiaga, kuri turi esminę reikšmę byloje, t.y. kaip jis bendrauja su budėtoju. Be to, policijos pateikta dalinė vaizdinė-garsinė medžiaga posėdžio metu nebuvo tinkamai ištirta dėl netinkamos kompiuterinės technikos. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai atmetė jo paaiškinimą dėl dingusios asmens tapatybės kortelės, jis apie pavogtą asmens tapatybės kortelę pranešė Migracijos tarnybai, kreipėsi į policiją, be to, jam buvo išduota nauja asmens tapatybės kortelė, kurios teismas neapžiūrėjo. Jis neturi pagrindo vengti jam gresiančios atsakomybės, nes pažeidimas yra mažareikšmis, sunkių pasekmių nesukėlė.

Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Institucija priimdama nutarimą pažeidė ATPK nuostatas, prie bylos nebuvo prijungtas jo 2013-04-22 informacinis pranešimas Vilniaus miesto 3-ajam policijos komisariatui. Esant pastarajam nurodytam pažeidimui, teismas nepagrįstai nesivadovavo ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. Policijos pareigūnai taip pat pažeidė ATPK reikalavimą užkirsti kelią daromiems pažeidimams, kadangi nubaudę jį už neblaivaus pasirodymą vėl paleido. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad policijos pareigūnai net nebandė išsiaiškinti jo apsilankymo policijos komisariate tikslo. Į policijos komisariatą jis atėjo dėl vagystės, o ne norėdamas kažką įžeisti ar pažeminti, be to, komisariate buvo dar kartą apvogtas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog jis sutiko su pažeidimu, jis pripažįsta, jog buvo neblaivus, tačiau aplinkoje orientavosi puikiai, iš policijos pateiktos dalinės vaizdo-garso medžiagos matyti, kad jis elgėsi normaliai, prašomas pateikė asmens tapatybės kortelę, atsakinėjo į klausimus, bendravo pagal aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

G. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir Institucijos nutarimu jis buvo nubaustas už vieną iš alternatyvių ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų – girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, jog apylinkės teismas visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad G. A. nuobauda paskirta už jo veiksmus Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato budėtojo patalpoje, o ne tarnybinėse patalpose, kurių vaizdinė-garsinė medžiaga yra pridėta prie bylos, todėl sprendžiant dėl G. A. kaltės pažeidėjo veiksmai policijos komisariato tarnybinėse patalpose esminės reikšmės neturi. Tokiu būdu, byloje esantis vaizdo-garso įrašas laikytinas tik netiesioginiu įrodymu. G. A. nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtas vaizdo-garso įrašas teismo posėdžio metu nebuvo tirtas, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad vaizdo-garso įrašas buvo peržiūrėtas, tik dėl techninių kliūčių nebuvo girdėti garso, tačiau teismo vertinimu tokio įrašo ištyrimo pakako bylos aplinkybėms patvirtinti arba paneigti. Kadangi byloje nėra Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato budėtojo dalies patalpų vaizdo-garso įrašo, todėl sprendžiant dėl G. A. kaltės pirmiausia remtinasi tiesiogiai įvykį mačiusiais policijos pareigūnų parodymais. Pažeidėjo reiškiamos abejonės dėl budėtojo dalies patalpų vaizdo-garso įrašo nepateikimo yra nepagrįstos, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtas įrašas nebuvo išsaugotas dėl pasibaigusio saugojimo termino, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą policijos suinteresuotumą nepagrįstai inkriminuoti G. A. pažeidimus ir jį nubausti, dėl ko vaizdo-garso įrašas galėjo būti tyčia neišsaugotas. Į teismo posėdį buvo iškviesti ir jame apklausti policijos pareigūnai A. S., E. A. ir K. B., kurie nuosekliai parodė, jog į Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato budėtojų dalį atėjęs G. A. atrodė girtas, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, negalėjo paaiškinti, kokiu klausimu atėjo, elgėsi neadekvačiai – kišo galvą per langelį, skirtą budėtojui bendrauti su piliečiais, vis klausinėjo, ar gali filmuoti ir fotografuoti, elgėsi iššaukiančiai ir taip trukdė budėtojui dirbti. Policijos pareigūnų parodymai vienas kitam neprieštarauja, jie atitinka tyrimo metu jų surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, duomenų, leidžiančių suabejoti policijos pareigūnų objektyvumu, nėra. G. A. neblaivumą patvirtina alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ kvitas, kuriame užfiksuota, jog G. A. nustatytas 2,42 prom. girtumas. Pats G. A. taip pat neneigia įvykio metu buvęs neblaivus. Be kita ko, iš bylos nagrinėjimo metu peržiūrėto Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tarnybinių patalpų vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, jog G. A. koridoriumi eina netiesiai, stovėdamas svirduliuoja, kas atitinka liudytojų parodymus. Policijos komisariatas yra įstaiga, kurioje lankosi kiti asmenys, tai atitinka viešos vietos sampratą. Neblaivaus G. A. pasirodymas tokioje vietoje ir netinkamas elgesys pareigūnų atžvilgiu neabejotinai laikytinas įžeidžiančiu žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Paties G. A. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir vertintini kritiškai. Iš pradžių G. A. nurodė, kad į policijos komisariatą atvyko pranešti apie jo piniginės vagystę, tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, jog asmens tapatybės kortelę G. A. ištraukė iš piniginės, paskui piniginę įsidėjo į galinę džinsų kišenę. Pažymėtina, kad piniginė tiek ištraukta, tiek įdėta atgal buvo į tą pačią galinę dešinę džinsų kišenę, kuri, anot G. A., jam buvo suplėšyta. Tik susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu, G. A. savo įvykių versiją pakeitė, nurodydamas, kad susipainiojo ir iš tikrųjų į policijos komisariatą jis atėjo dėl įdedamos piniginės dalies vagystės, o džinsų kišenė jam buvo suplėšyta ir pati piniginė pavogta jau policijos komisariate. Be to, pats pažeidėjas pripažino, kad įvykiai jam galėjo susimaišyti dėl neblaivumo, kas tik patvirtina, kad įvykio metu G. A. nesiorientavo aplinkoje ir nėra aišku, ar jo nurodytos įvykio aplinkybės yra teisingos. Kita vertus, bandymu pranešti apie galimai padarytą vagystę negali būti pateisinamas aukščiau nurodytas netinkamas pažeidėjo elgesys.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. A. pakeitus savo paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, Institucijai pateiktame informaciniame pranešime nurodytos aplinkybės nebeatitinka pažeidėjo paaiškinimų, todėl vadovautis šiuo informaciniu pranešimu nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, pažeidimas inkriminuotas už veiksmus budėtojų dalyje, kur pažeidėjas dar turėjo savo asmens tapatybės kortelę ir kurios pažeidėjas neteko vėliau, todėl bylai nėra reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens tapatybės kortelės dingimu bei naujos išsiėmimu, dėl to apylinkės teismas pagrįstai šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

Pažeidėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, nes administracinių teisės pažeidimų bylos bendrosios kompetencijos teismuose yra nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (ATPK 249 str. 2 d.). Policijos pareigūnai, surašę G. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį paleidę, ATPK nuostatų nepažeidė, kadangi pažeidėjas buvo paleistas ne iš karto, o praėjus 2 valandoms nuo patalpinimo į laikino sulaikymo patalpas.

Bauda G. A. buvo paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje nustatytų taisyklių ir įvertinus ATPK 30² straipsnyje nurodytas aplinkybes, paskirta bauda neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.