- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- P-444-84-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V. prašymą atnaujinti procesą Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2.8-589-214/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N502-2484/2009).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 20 d. Ž. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Ž. V. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 1 000 Lt baudą su iš neteisėtos veiklos gautų 38 854 Lt pajamų konfiskavimu.
II.
Ž. V. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimą, nutariant netaikyti papildomos administracinės nuobaudos – gautų pajamų konfiskavimo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi Ž. V. apeliacinį skundą atmetė. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Teismas nusprendė, kad pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį, administracinio teisės pažeidimo įrankių ir iš neteisėtos veiklos gautų pajamų konfiskavimas nėra alternatyvi administracinė nuobauda, tai yra papildoma administracinė nuobauda (ATPK 22 straipsnis), kuri tokio administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju privalo būti skiriama, išskyrus tuos atvejus, kai teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nusprendžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kaip kad atsitiko nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtomis nuostatomis, netaikė administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimo, ir laikėsi nuomonės, jog, nekonfiskavus ir iš neteisėtos veiklos gautų pajamų, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis), dėl ko nenustatė pagrindo keisti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą.
IV.
Ž. V. 2009 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2.8-589-214/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N502-2484/2009).
Šalies argumentai
Ž. V. nurodo, kad laikotarpiu tarp Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties jis, negalėdamas žinoti galutinio sprendimo, vedė įmonės apskaitą, buhalterijoje apskaitydamas 38 854 Lt sumą kaip savo pajamas, nes jos pripažintos konfiskuotinomis tik galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi. Nurodo, jog nuo 2007 metų spalio iki 2008 metų balandžio iš viso yra sumokėjęs 7922 Lt PVM mokesčio, t. y. už konfiskuotinas lėšas, kurios nebebus jo pajamomis, yra sumokėjęs minėtą mokestį kaip už deklaruotas pajamas, šio mokesčio suma įtakojo ir metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenis. Dėl šių priežasčių jis privalo atiduoti valstybei pajamas, nuo kurių sumokėti minėti mokesčiai, t. y. bus atidavęs valstybei daugiau nei uždirbo. Tai neatitinka jam inkriminuoto pažeidimo sankcijos, tokia situacija yra neteisėta. Mano, kad iš konfiskuotinos sumos turėtų būti minusuota sumokėto PVM suma, nes PVM nėra uždirbtos pajamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atnaujinti atsisakytina.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Ž. V. prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) ir šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes sieja su tuo, kad jis yra sumokėjęs 7922 Lt PVM mokesčio už konfiskuotinas lėšas, kurios nebebus jo pajamomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomos aplinkybės neturi tiesioginės reikšmės nei sprendžiant Ž. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, nei skiriant ar individualizuojant nuobaudą. Nurodomos aplinkybės yra iš esmės nesusijusios su išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, net ir žinant apie šias aplinkybes negalėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios pagrindą atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą pagal Ž. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2.8-589-214/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N502-2484/2009).
Nutartis neskundžiama.