Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario medis“ administratoriaus ir kreditorės Z. B. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, civilinėje byloje Nr. B2-1079-622/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Medžio konstrukcijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pamario medis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirieji skundai netenkinami.

Įmonių bankroto procedūras, tarp jų ir jų pripažinimo bankrutavusiomis bei paskelbimo likviduojamomis dėl bankroto, jų likvidavimo tvarką reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau-ĮBĮ). Minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos pripažinti UAB „Pamario medis“ bankrutavusiu ir likviduotinu dėl bankroto, kadangi kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti 2009 m. birželio 3 d. nutartimi, 2009 m. liepos 15 d. įvykęs BUAB „Pamario medis“ kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą įpareigojantį administratorių iki 2009 m. liepos 31 d. negavus UAB „Pamario medis“ akcininkų pasiūlymo sudaryti taikos sutartį su BUAB „Pamario medis“ kreditoriais kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu BUAB „Pamario medis“ taikyti likvidavimo procedūrą. Duomenų apie taikos sutarties sudarymą byloje nėra. Prašyme pripažinti įmonę bankrutavusia kreditorius AB bankas SNORAS nurodė, kad taikos sutarties su bendrove nusprendė nesudaryti (b. l. 139-140).

Bankrutuojančios įmonės administratorius ir įmonės kreditorė su teismo sprendimu nesutinka teigia, kad 2009 m. liepos 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime, kurio metu administratorius buvo įpareigotas kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, dalyvavo kreditoriai AB bankas SNORAS ir UAB ,,SNORO lizingas“, kuriuos atstovavo A. Lukša ir kurie turėjo 51,92 proc. balsų. Apeliantai taip pat nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi patikslino kreditinius reikalavimus – UAB ,,SNORO lizingas“ reikalavimą sumažino. Šiuo metu AB bankas SNORAS ir UAB ,,SNORO lizingas“ reikalavimai sudaro 49,99 procentus balsų, šie kreditoriai neturi daugumos balsų, o kiti bendrovės kreditoriai inicijuoja pakartotinį kreditorių susirinkimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios apeliantų nurodytos aplinkybės skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

Įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius, kiek įmanoma operatyviau ir objektyviau spręsti tarpusavyje susijusių ūkio subjektų turtinius ginčus. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nuo nutarties patvirtinti kreditinius reikalavimus įsiteisėjimo praėjo trys mėnesiai iki skundžiamos nutarties priėmimo, kreditorius AB bankas SNORAS teismui pateiktame prašyme nurodė, kad taikos sutarties nesudarys, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia, taikė ĮBĮ numatytą procedūrą (ĮBĮ 30 str. 2 d.) ir, kreditoriaus AB bankas SNORAS iniciatyva (b. l. 139-140), nusprendė pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Esant šioms Įmonių bankroto įstatymo 30 straipsnio 2 dalies sąlygoms aišku, kad įmonės veikla neatnaujinta, kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). ĮBĮ normose nenustatyta draudimo tikslinti kreditorių reikalavimus po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto priėmimo. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas - kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Apeliantai atskiruosiuose skunduose remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, kuria teismas patikslino bankrutuojančios įmonės kreditinius reikalavimus, tame tarpe sumažindamas UAB ,,Snoro lizingas“ kreditinį reikalavimą nuo 390 762,24 Lt iki 38 993,10 Lt. Daugiau nei 10 kartų mažinimo motyvu, teismas nurodė aplinkybę, kad ginčo dėl kreditinių reikalavimų pakeitimo nėra (b. l. 118). Nesutikdamas su minėtą nutartimi kreditorius UAB ,,SNORO lizingas“ padavė atskirąjį skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Iš šių aplinkybių matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl apeliantai ja remiasi nepagrįstai.

Atskiruosiuose skunduose, apeliantai nurodo, kad visi 2009 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkime svarstyti klausimai buvo išspręsti dviejų kreditorių – AB bankas SNORAS ir UAB ,,SNORO lizingas“ balsų dauguma. Tačiau pažymėtina, kad po kreditorių susirinkimo atliktas kreditorių reikalavimų (balsų susirinkime) patikslinimas, pats savaime, nedaro kreditorių susirinkimo negaliojančiu ir nereiškia, kad susirinkime priimti sprendimai yra neteisėti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutartį, kuri gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo, turi pasirašyti visi įmonės kreditoriai (ĮBĮ 28 str. 2, 3 d.).

Kitų argumentų apeliantai nenurodė, todėl nėra pagrindo keisti arba naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Atskirieji skundai atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.