- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-724-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- V. K.
Teisėja R.Bražinskienė Proc. sprendimo kategorijos:34.4.10;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. birželio 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Rasos Gudžiūnienės
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 metų kovo 25 dienos nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo civilinėje byloje Nr. 2-717-545/2009.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino ir prašė pripažinti palikimo, atsiradusį mirus J. K., perėjimo valstybei liudijimą reg. Nr.RS-11061, išduotą 2007 metų spalio 19 dieną Ukmergės rajono pirmojo notarų biuro notarės R. S., negaliojančiu, tačiau netaikyti restitucijos.
Ieškinyje nurodoma, kad 2007-04-02 mirė ieškovo V. K. tėvas P. K. gyvenęs bute adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklausė vienintelei pastarojo seseriai J. K., kuri buvo netekėjusi, palikuonių neturėjo. Sesuo sirgo šizofrenija ir ieškovo tėvas, kaip vienintelis jos brolis, pas seserį apsigyveno aplinkybių verčiamas, o ją pripažinus neveiksnia, buvo paskirtas jos globėju. J. K. 2002-11-26 mirus, ieškovo tėvas P. K. atsiradusį po sesers mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti mirusiajai seseriai priklausantį turtą. Tėvui mirus ieškovas kreipėsi į Vilniaus 4-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, kad J. K. nebuvo atlikusi buto teisinės registracijos, to nepadarė ir ieškovo tėvas, nors po sesers mirties faktiškai priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti ir valdė jį iki mirties. Dėl minėtų priežasčių ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į dalį palikimo, tėvo turėtas pinigines santaupas banke.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovo tėvas P. K. palikimą po sesers J. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjai priklausantį turtą. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ieškovas, kaip tėvo P. K. teisių perėmėjas įgijo teisę atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją mirusios J. K. vardu. Vilniaus miesto 4 notarų biurui pateikus teismo sprendimą bei Registrų centro pažymą, paaiškėjo, kad J. K., kaip neveiksnus asmuo, paskutiniais savo gyvenimo metais buvo apgyvendinta Jasiuliškių pensionate Ukmergės rajone, kur jai 2002-11-26 mirus, jos depozitinėje sąskaitoje buvusi 234,38 Lt suma, Ukmergės rajono 1 notaro biuro notarės R. S. 2007-10-19 išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo reg. Nr.RS-11061, pagrindu, perėjo valstybei. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas be pakankamo teisinio pagrindo, neįsigilinus į visas palikimo atsiradimo ir su juo susijusias aplinkybes. Pensionato administracijai buvo gerai žinoma, kad J. K. apgyvendinta pensionate savo pirminio globėjo-brolio P. K. sutikimu. Pastarojo įgaliojimai globoti seserį buvo panaikinti tik po to, kai ji buvo apgyvendinta pensionate. Ieškovo tėvas P. K. lankėsi pensionate, pasiėmė iš jo sesers J. K. mirties liudijimą. Ieškovo nuomone administracijos nerūpestingumą nulėmė tai, kad paveldėjimui buvo paliktas menkavertis turtas. Ieškovas nurodė, kad apie šią teisę ir ginčą su valstybe dėl tetos J. K. palikimo perėjimo valstybei jis sužinojo tik iš nurodyto 2008-08-14 d. Vilniaus m. 4 notarų biuro rašto Nr.S 549, todėl termino palikimui priimti ir ginčyti jau išduotą valstybei paveldėjimo teisės liudijimą nepraleido (LR CK 5.8).
Šalies argumentai
Atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu duomenų apie J. K. įpėdinius nebuvo, niekas nesikreipė į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo, taip pat nebuvo žinomi duomenis, kad palikėjos turtą faktiškai pradėjo valdyti įpėdiniai, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes nurodytu momentu paminėto buto teisinė registracija nebuvo atlikta, o atlikta tik 2008-06-28 d., todėl atsakovė atstovei Ukmergės rajono 1-jo notaro biuro 2007-10-19 palikimo parėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas teisėtai. Nė vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo bei nesant duomenų apie paveldėtojus, J. K. tuo metu žinimas turtas, t.y. piniginės lėšos, VMI naudai perėjo teisėtai.
Atsakovė Ukmergės rajono pirmojo notarų biuro notarė R. S. su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti.
Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities VMI 2007-10-01 prašymą Nr. (14.10)-46-32531, remiantis antstolės N. J. 2007-09-26 sudarytu palikėjos J. K. turto apyrašu, 2007-10-19 buvo išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. RS-11061. Pagal 2006-06-29 Gyventojų registro tarnybos pažymą Nr. (29)9R-2216 J. K. gyvenamąją vietą deklaravo 2004-04-19 adresu (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis-netekėjusi, duomenų apie nepilnamečius vaikus nėra. Pastaroji 2002-11-26 mirė, pagal LR CK 5.3 str. 1 d. tą dieną atsirado palikimas, o paveldėtojai šaukiami paveldėti tą dieną, kai atsiranda teisė paveldėti-priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu paveldėtojas palikimo atsisako arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti palikimo, atsiradusį mirus J. K., perėjimo valstybei liudijimą reg. Nr.RS-11061, išduotą 2007 m. spalio mėn.19 d. Ukmergės rajono pirmojo notarų biuro notarės R. S., negaliojančiu turi būti atmestas, nes Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-08-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1573-161/2007 nenuginčyta, ieškovas palikimo perėjimo valstybei teisėtumo fakto taip pat neginčija.
Atsakovė nurodė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1648-541/2008, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-10 sprendimu pakartotinai įteisintas palikimo priėmimas jau įregistruotas testamentų registrų duomenų bazėje pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-08-28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1573-161/2007.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-18 sprendimu ieškinys buvo atmestas.
Teismas konstatavo, kad ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas notarės išduotas LR CK 5.62 str. pagrindu, nes palikėjo gavėjui –valstybei paveldimas turtas perėjo, nes nebuvo žinomi J. K. įpėdiniai bei nė vienas J. K. įpėdinis nepriėmė palikimo (LR CK 5.62 str. 1 d. 2 p., 3 p.) įstatymo nustatytais terminais (LR CK 5.50 str. 3 d.) bei nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (b.l. 97-98).
Teismas sprendė, kad pripažinti Ukmergės rajono 1-jo notarų biuro notarės R. S. išduoto palikimo perėjimo valstybei 2007-10-19 liudijimo negaliojančiu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nėra pagrindo (CK 1.5 str.), nes P. K. nebuvo priėmęs J. K. palikimo šio liudijimo išdavimo dieną ir jo įpėdinis, ieškovas V. K., neturi reikalavimo teisės, nes asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialinių teisių pagrindu.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos CPK 303 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacija negalima smulkiuose ginčuose, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 250 Lt, todėl sprendimas dėl palikimo perėjimo valstybės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kuriuo kaina yra 234,38 Lt yra neskundžiamas apeliacine tvarka.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2009-03-20 buvo gautas ieškovo V. K. prašymas dėl apeliacinio skundo priėmimo.
Prašyme nurodoma, kad teismo nagrinėtas ginčas nėra turtinis. Ginčas byloje kilo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vadovaujantis paveldėjimo teisės normomis ir priimtas sprendimas turės esminės įtakos ieškovo teisėms ir galimybėms paveldint daug didesnės vertės turtą (butą). Teismas užkirto ieškovui kelią pasinaudoti apskundimo teise, todėl prašė priimti apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-25 nutartimi prašymas buvo atmestas ir atsisakyta priimti ieškovo apeliacinį skundą.
Teismas pažymėjo, kad apeliacija turtiniuose ginčuose, kai ginčijama suma yra mažesnė kaip 250 Lt yra negalima (CPK 303 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo suma 234,38 Lt ir sprendimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra neskundžiamas apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį ir priimti apeliacinį skundą.
Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas neatsižvelgė į tai, kad įstatymas riboja apeliacijos galimybę turtiniuose ginčuose, tačiau byloje kilo ginčas dėl sandorio (liudijimo) pripažinimo negaliojančiu, kuris nagrinėjamas vadovaujantis ir paveldėjimo teisės nuostatomis (CK 5 knyga). Teismo priimtas sprendimas turės esminės įtakos ieškovo teisėms ir galimybėms paveldint daug didesnės vertės turtą (butą). Teismas nepagrįstai užkirto kelią ieškovui pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise. Pažymėjo, kad ieškinyje nebuvo prašoma taikyti restituciją ir priteisti ieškovui 234,38 Lt.
Atsiliepimas
Ukmergės rajono 1 notarų biuro notarė R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad apeliacija negalima ginčuose, jei ginčijama suma mažesnė kaip 250 Lt. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad ginčas nėra turtinis, nes palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra sandoris ir ginčyti nedideles sumas galima tik išimtiniais atvejais, siekiant apsaugoti labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupes.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai neleido pareiškėjui pasinaudoti apeliacijos teise įvertindamas, jog ginčijama pinigų suma yra nedidelė, 234 Lt, o apeliacija smulkiuose turtiniuose ginčuose kai suma neviršija 250 Lt yra negalima.
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl teismo priimta nutartis negali būti laikoma pagrįsta (CPK 263 str.).
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeidžiama ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Paveldėjimas tai mirusio fizinio asmens tutinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams padal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs ir nematerialūs daiktai, palikėjo turtinės teisės bei turtinės reikalavimo teisės, daiktai (CK 5.1 str. 1 d., 2 d.). Pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę turtinės teisės perduodamos ir paveldimos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. K. slaugė savo neįgalią seserį J. K., pas kurią ir gyveno. 2006-06-09 potvarkiu Nr. 357 P. K. buvo atleistas nuo globėjo pareigų ir J. K. globa pavesta Jasiuliškių psichoneurologinio pensionato administracijai. Po J. K. mirties pareiškėjo tėvas priėmė palikimą, butą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nekilnojamojo turto registre jo neįregistravo. 2007-04-02 P. K. mirus, pareiškėjas kaip vienintelis palikėjo teisių perėmėjas kreipėsi į notarų biurą kuriame jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas tik į dalį palikimo, tėvo turėtas santaupas banke. Norėdamamas priimti palikimą 2007-11-14 kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jo tėvas P. K. po sesers J. K. mirties priėmė turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teismas minėtą juridinę reikšmę turintį faktą nustatė ir pareiškėjas įgijo teisę butą adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoti mirusios J. K. vardu. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kilęs ginčas vertintinas kaip ginčas dėl paveldėjimo teisės, o ne kaip turtinis ginčas kuriame ginčijama tik 234,38 Lt suma.
Pažymėtina, kad tinkamo proceso, šalies teisės būti išklausytai ir kiti civilinio proceso principai reikalauja nepatenkintai šaliai suteikti teisę skųsti priimtą teismo sprendimą ir šitaip sudaryti jai dar vieną galimybę įrodyti savo tiesą. Teismo sprendimo nepagrįstumą gali lemti įvairios priežastys, todėl galimybė analizuoti bylos faktus du kartus, pirmos ir apeliacinės instancijos teisme sumažina faktų nustatymo ir jų vertinimo klaidos galimybę. Teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas reikalauja, kad teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tikrintų ne įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji valdžia, o aukštesnioji teismo instancija. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą naikintina ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. p., kolegija
nutarė:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą patenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-717-545/2009 ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.