- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- II-345-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00074-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, pensininko, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-953-2019 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-953-2019 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 800 eurų bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. J. S. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 08 val. 07 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas (0,48 promilių) neblaivumo laipsnis.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jam paskirta nuobauda, J. S. pateikė teismui skundą (b. l. 1), kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą, sumažinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. J. S. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dėl to labai gailisi. Skunde J. S. nurodė, kad teisę vairuoti turi nuo 1973 m., nebuvo baustas dėl kelių eismo taisyklių. Taip pat nurodė, kad yra pensininkas (b. l. 4), serga II tipo diabetu (b. l. 5), turi problemų su kojų pėdomis, jam sunku vaikščioti. Gyvena kartu su žmona, kuri taip pat yra pensininkė, ligota. Dėl sveikatos būklės dažnai tenka važiuoti į aukštesnio lygio respublikines klinikas. J. S. skunde pažymi, kad teisė vairuoti jam yra labai svarbi, nes automobilis, atsižvelgiant į šeimos poreikius, yra ne prabanga, o būtinybė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pripažįstą padarytą administracinį nusižengimą, t. y. labai gailisi, kad nepagalvojo, jog iš vakaro išgėrus alkoholio galėjo būti apsvaigęs iki kitos dienos. Jautėsi gerai, todėl nė nenumanė, kad galėtų būti neblaivus. Kitu atveju, tikrai nebūtų vairavęs. Jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,48 promilės), dėl padaryto administracinio nusižengimo labai gailisi, nes nėra linkęs per lengvabūdiškumą prarasti reputaciją, nuskriausti šeimą, dabar jo nusižengimo pasekmes pajuto visa šeima. Per beveik 50 metų vairavimo stažą nebuvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. J. S. parodė, kad nevengia atsakomybės, dėl savo elgesio labai gailisi ir mano, jog bausmės poveikis būtų pasiektas paskiriant trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, kadangi jau dabar yra pajutęs nuobaudos poveikį. Taip pat sutinka su jam paskirta bauda.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 12) pažymėjo, kad J. S. skunde išdėstyti motyvai – jo pasirinktos gynybos būdas, siekiant sušvelninti atsakomybę už padarytus pažeidimus. Mano, kad J. S. atžvilgiu buvo pritaikytos visos lengvinančios aplinkybės ir padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta adekvati nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Institucijos atstovas prašė J. S. skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šiuo atveju, J. S. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. J. S. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo paskirti trumpesnį nei įstatyme nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminą.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Kaip nustatyta iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos, J. S. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (ROIK: 19100211929, b. l. 1) ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad J. S. penkerių metų laikotarpiu nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 6). J. S. turi 46 metus vairuotojo stažo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. S. yra pensininkas (b. l. 4), jam nustatytas II tipo diabetas (b. l. 5).
Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, pažymi, kad J. S. nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi jam nustatytas II tipo diabetas, jis yra pensininkas, gyvena kartu su pensinio amžiaus žmona, kuri taip pat serga įvairiomis ligomis, jiems dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose, kurios yra kituose miestuose, nėra pakankamas pagrindas netaikyti administracinio poveikio priemonės. Manytina, kad J. S., siekdamas nuvykti į kituose miestuose esančias gydymo įstaigas, galėtų naudotis viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamu metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei institucijos atstovo pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, jog J. S. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Teismas, vadovaudamasis J. S. prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažadu nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad J. S. iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 6), į jo sveikatos būklę, ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad J. S. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-953-2019 ir J. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 1 dalimi transporto priemonių vairuotojams, orlaivio įgulos nariams, orlaivių techninę priežiūrą atliekantiems asmenims, medžioklės taisykles pažeidusiems asmenims, laivų vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 2 dalį, asmenims, kurie laiku įvykdė administracinį nurodymą grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat asmenims, kurie nelaukdami priimto nutarimo atimti specialiąją teisę įsiteisėjimo dienos grąžino institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ar atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o kai nutarimas priimtas ne teismo tvarka, – nutarimą priėmusiai institucijai specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą arba šio kodekso 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išduotą laikinąjį dokumentą ar kitą specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo grąžinto dokumento gavimo institucijoje dienos. Nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalis).
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 646 straipsniai).