- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- I-4196-473/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02356-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, (toliau – Vilniaus PN) 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). Pareiškėjas teigia, kad jam nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2019 m. sausio 1 d. būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (Lukiškių TI-K), nebuvo išduodami higienos reikmenys (dantų pasta ir šepetėlis, tualetinis popierius, muilas, skutimosi peiliukas, apatinis trikotažas, dezodorantas). Dėl šių priemonių išdavimo pareiškėjas žodžiu kreipėsi į auklėtoją, kuris pareiškėjui paaiškino, jog pareiškėjui šios priemonės neišduodamos, nes pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių. Pareiškėjas dėl nurodytų priemonių neišdavimo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, orumo pažeminimą, nes sugedo daugumo dantų, pastoviai turėjo kęsti prakaito kvapą, turėjo vaikščioti su vienais apatiniais ir kt. Taip pat pareiškėjas turėjo kęsti patyčias dėl to, kad buvo nesiskutęs.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–15). Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – Buitinio aprūpinimo normos) nuostatomis, Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6) nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 g. skalbiamojo muilo, 100 g. tualetinio muilo ir 1 vnt. tualetinio popieriaus. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, kartą per mėnesį suimtiesiems buvo išduodami skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.) dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas (1 vnt.). Pažymi, kad iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį (t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas). Vadovaujantis Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatomis, Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduotų skalbimo miltelių (400 g.) ir dezodoranto arba antiperspiranto (75 ml) naudojimo laikas yra 3 mėn., dantų pastos (75 ml) - 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai), tualetinio muilo (100 g), dantų šepetėlio (1 vnt.) ir skutimosi peiliukų (4 vnt.) - 1 mėn. higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis ir nuteistasis laikomas mokiu tuo atveju, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti. Atkreipia dėmesį, kad skunde minimu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2017 m. liepos 13 d. pareiškėjas Vilniaus PN yra išbuvęs labai trumpą laiką (dažniausiai – vos po 1 parą), kadangi per Vilniaus PN vykdavo tranzitu į kitas įkalinimo įstaigas. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. pareiškėjas su prašymais išduoti jam higienos priemonių į Vilniaus PN administraciją nesikreipė. Vadovaujantis iki 2017 m. galiojusiomis Materialinio buitinio aprūpinimo normomis, kiekvienam nuteistajam ir suimtajam, einančiam praustis į dušą, kiekvieną kartą buvo išduodama po 30 g muilo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, dušinėse patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų neišduodant jam higienos priemonių.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011).
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).
Pareiškėjas šio ieškinio senaties termino neprašo atnaujinti. Pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2019 m. birželio 25 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą, b. l. 4).
Atsižvelgiant į tai, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl higienos priemonių neišdavimo, apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų pareiškėjui neišduodant higienos priemonių 2015 m. kovo 14 d. iki 2016 m. birželio 24 d. Byloje nėra duomenų, įrodančių svarbias priežastis, sutrukdžiusios jam kreiptis į teismą anksčiau, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (liet. iš pareigos) nėra pagrindo. Taigi ši skundo dalis atmestina.
Toliau sprendžiama dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 25 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas neturinės žalos atsiradimą kildina iš to, jog jam nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2019 m. sausio 1 d. būnant Lukiškių TI-K, nebuvo išduodami higienos reikmenys (dantų pasta ir šepetėlis, tualetinis popierius, muilas, skutimosi peiliukas, apatinis trikotažas, dezodorantas).
Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Buitinio aprūpinimo normose.
Buitinio aprūpinimo normų redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. nustatė, kad vienam nuteistajam išduodama per mėnesį skalbiamojo muilo – 200 g., tualetinio muilo – 100 g. ir 1 rulonas tualetinio popieriaus.
Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos mėnesio pranešime „Dėl A. S. skundo“ pažymėta, kad iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį (t. y. mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) (b. l. 19–20).
Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Buitinio aprūpinimo normų pakeitimus, nuteistieji aprūpinami šiais higienos reikmenimis: skalbimo milteliais – 400 g. 3 mėn.; tualetiniu muilu - 100 g. 1 mėn.; tualetiniu popieriumi (ritinėlis) – 3 vnt. 1 mėn.; dantų šepetėliu – 1 vnt. 1 mėn.; dantų pasta – 75 ml 2 mėn.; skutimosi peiliukais – 4 vnt. 1 mėn.; dezodorantu arba antiperspirantu – 75 ml 3 mėn. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., vadovaujantis Buitinio aprūpinimo normomis, higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pagal Buitinio aprūpinimo normų 13 punktą laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Įvertinus Buitinio aprūpinimo normų nuostatas, darytina išvada, kad jos įpareigoja pataisos įstaigą nemokamai visomis išvardintomis priemonėmis aprūpinti tik pirmą kartą į šią įstaigą atvykusį nuteistąjį, jeigu jis neturi jokių asmens higienos reikmenų. Kitais atvejais trūkstamais higienos reikmenimis aprūpinami nemokūs, t. y. atitinkantys Buitinio aprūpinimo normų 13 punkte pateiktą nemokumo apibrėžimą, nuteistieji, esant jų rašytiniam prašymui.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir dėl to teismui abejonių nekyla, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo etapuojamas dėl jo judėjimo iš Kybartų pataisos namų, kur jis nuolat atliko paskirtą bausmę, į kitas suėmimo (Šiaulių tardymo izoliatorių) įstaigas. Todėl teigti, kad jis į Lukiškių TI-K, kaip į pataisos įstaigą, atvyko pirmą kartą, nėra faktinio pagrindo. Pareiškėjas skunde vardija, jo įsitikinimu, privalomus išduoti reikmenis, tačiau nenurodo, kokiais laikotarpiais jų visų (ar dalies iš jų) su savimi neturėjo, negalėjo įgyti dėl nemokumo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57¹ punktą, laikinai išvykstantiems iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių nuteistiesiems leidžiama pasiimti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, o laikinai išvykstantiems į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą – greitai gendančių maisto produktų ir šių taisyklių 18 priedo (juo patvirtintas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas) 3 punkte (šiame punkte išvardintas higienos priemonių sąrašas) bei kituose punktuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Laikinai išvykstančio iš pataisos įstaigos nuteistojo pasiimamų daiktų bendroji masė neturi viršyti 10 kilogramų. Vadinasi, pareiškėjui buvo nedraudžiama su savimi turėti ir vežiotis pagrindinius higienos reikmenis ir priemones, kuriomis jis buvo aprūpintas ar įsigijęs Kybartų pataisos namuose.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal Buitinio aprūpinimo normose įtvirtintus reikalavimus, kiekvienu atveju pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, jo neprivalėjo nemokamai aprūpinti higienos reikmenimis, nes pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvykdavo trumpiems laikotarpiams iš kitų kalinimo įstaigų. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K raštu dėl reikalingų priemonių, būtinų asmens švarai ir higienai palaikyti, suteikimo. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės atstovo į bylą pateiktas Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. liepos mėnesio pranešimas „Dėl A. S. skundo“ (b. l. 19–20). Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl higienos priemonių išdavimo į Lukiškių TI-K pareigūną kreipėsi tik žodžiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir nustačius, kad pareiškėjas Buitinio aprūpinimo normų 4–5 punktų nustatyta tvarka nesikreipė į Lukiškių TI-K dėl higienos priemonių, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neaprūpinant pareiškėjo skunde nurodytomis higienos priemonėmis ir reikmenimis, todėl pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.