Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-76-230/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-07
Bylos Nr.
2A-76-230/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Antanas Burdulis, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Trečiasis asmuo
N. B., UAB „Jonavos paslaugos“
Ieškovas
S. S.
Advokatai
Ramūnas Širvys
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 211.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-76-230/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Bučmienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2, 44.2.4.1,129.19.2, 73.2.6.4.3, 211.18,121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,atsakovei antstolei Ramunei Mikliušienei, jos atstovui advokatui Ramūnui Širviui,atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Renatai Meškauskienei,trečiajam asmeniui N. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-70-559/2007 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovams antstolei Ramunei Mikliušienei, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims N. B. ir UAB „Jonavos paslaugos“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. S. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 112-113) prašė priteisti iš antstolės R.Mikliušienės 1000 Lt, o iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 14 800 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad antstolė R.Mikliušienė 2004 m. gegužės 24 d. vykdė ieškovui priklausančio vieno kambario buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, viešąsias varžytines. Pradinė parduodamo buto kaina nustatyta 4000 Lt, varžytynėse butas parduotas už 4200 Lt sumą. Antstolė turtą areštavo ir įvertino neteisėtai, pažeidžiant CPK 681 straipsnio 1 dalį, nes turto apraše nurodyta žymiai mažesnė buto kaina. Be to, turtą aprašė skolininkui ir jo šeimos nariams nedalyvaujant, turto arešto aktas neįteiktas skolininkui. Pagal ieškovo užsakymu 2006 m. kovo 17 d. atliktą turto įvertinimą buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, rinkos vertė yra 20 000 Lt. Atsakovė ieškovui priklausantį butą pardavė už žymiai mažesnę, nei reali šio turto vertė, kainą, tuo padarė ieškovui 15 800 Lt žalą. Antstolė neatsižvelgė į VĮ Registrų centro viešus duomenis, pagal kuriuos buto vidutinė rinkos vertė 2000 m. kovo 28 d. buvo 19 144 Lt. Ieškovas kaip skolininkas negalėjo dalyvauti vykdymo veiksmuose ir apskųsti antstolio veiksmus, nes buvo užsienyje, apie vykdymo veiksmus nebuvo informuotas, antstolis nesikreipė į teismą dėl kuratoriaus paskyrimo. Ieškovui taip pat nebuvo žinoma apie civilines bylas dėl skolų priteisimo. Be to, antstolė pažeidė išieškojimo eiliškumą, nukreipdama išieškojimą ne į ieškovo darbo užmokestį, o į nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo S. S. priteisė 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei antstolei R.Mikliušienei, 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“, 62 Lt procesinių dokumentų įteikimo valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad antstolė 2004 m. gegužės 24 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0064/04/00176 pardavė ieškovo S. S. vieno kambario butą už 4200 Lt N. B.. Ieškovas teigė, kad jam nebuvo pranešta apie pradėtus vykdymo veiksmus, išieškant įsiskolinimą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, nes jis šį butą 1994 m. rugsėjo 14 d. pardavė G. Z.. Tačiau buto pirkimo-pardavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka (1964 m. CK 255 str.) nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl tapo niekine, o ieškovas S. S. išliko buto savininku ir atsakingu už visas su tuo butu susijusias prievoles. Teismas nustatė, kad ieškovui dviem adresais siųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju CPK 657 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo įteiktas, o antstolė pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktą. Teismas taip pat padarė išvadą, kad turto arešto aktas bei pranešimas apie varžytynes skolininkui buvo išsiųsti CPK 679 straipsnio ir 706 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka registruotais laiškais, ir varžytinių paskelbimo tvarka ir terminai nebuvo pažeisti. Teismo nuomone, byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog antstolė, nustatydama parduodamo iš varžytinių turto rinkos vertę, pažeidė įstatymo reikalavimus ir butą pardavė už kelis kartus mažesnę negu vidutinė rinkos vertė kainą. Teismas nesirėmė ieškovo nurodyta buto vidutine rinkos kaina 20 000 Lt, kadangi ji buvo nustatyta 2006 m. kovo 17 d., t.y. praėjus dviems metams po turto arešto akto surašymo ir įvykusių varžytynių. Be to, neatsižvelgta į blogą buto su rūsiu būklę paradavimo metu (užkalti langai ir durys, nebuvo dujų, dalies kanalizacijos įrenginių, šilumos sistema sugadinta), kuri turi reikšmės pardavimo kainai ir negali būti lyginama su kitais tos vietovės geros ar vidutinės būklės butais. Parduodant turtą varžytynėse, svarbu nustatyti realią pradinę jo kainą. Teismas nurodė, kad UAB „Geomatas“ turto vertintojo A. B. 2007 m. vasario 8 d. atliktoje turto vertinimo ir ekspertizės ataskaitoje, yra nustatyta, kad buto, esančio Mokyklos g.14-2, Jonavoje, rinkos vertė turto arešto akto surašymo dieną (2004 m. kovo 6 d.) ir turto pardavimo iš varžytinių dieną (2004 m. gegužės 24 d.) buvo 4000 Lt. Kadangi butas buvo parduodamas priverstinai varžytynių procedūros nustatyta tvarka, jo rinkos kaina galėjo būti ir žemesnė. Teismas darė išvadą, kad 2007 m. vasario 8 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 2004 m. gegužės 24 d. parduoto iš varžytynių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, rinkos vertė (4000 Lt) labiau atitinka realią turto vertę. Todėl, teismo nuomone, antstolė R. Mikliušienė nepažeidė CPK 681 straipsnyje ir 718 straipsnyje nustatytos areštuoto turto įkainojimo ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymo tvarkos.

Šalies argumentai

Ieškovas S. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės antstolės R.Mikliušienės 1000 Lt, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 14 800 Lt žalos. Nurodo, kad antstolė ieškovui priklausantį butą pardavė už mažesnę, nei reali šio turto vertė, kainą, ir turtą įkainojo pažeisdama CPK 681 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus. Antstolė turtą aprašė nedalyvaujant nei skolininkui, nei jo šeimos nariams, nustatė žymiai mažesnę rinkos kainą ir turto arešto akto neįteikė skolininkui. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje raginimas įvykdyti sprendimą geruoju ieškovui buvo siųstas dviems adresais. Nors nei vienu iš nurodytų adresų raginimas nebuvo įteiktas, antstolė ir toliau visus pranešimus ir sprendimus siuntė būtent šiais adresais, tačiau apylinkės teismas to nelaikė pažeidimu. Be to, byloje buvo įrodymai, kad antstolė žinojo ir kitą apelianto adresą, kuris yra užrašytas ant į bylą pateikto vykdomojo rašto, tačiau šiuo adresu antstolė nesiuntė nei vieno pranešimo. Taip pat byloje yra įrodymai, kad antstolė žinojo ir žino ieškovo darbovietę (UAB „Hoptransa“). Antstolė taip pat pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punkto reikalavimus, kadangi nebuvo atlikta skolininko paieškos procedūra. Jonavos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į parduodamo buto vidutinę rinkos vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše (19 144 Lt). Nuo 2000 metų nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje tik augo, tačiau teismas laikė visiškai pagrįstu UAB „Geomatas" turto vertinimą, kuriuo turto pardavimo dieną butas buvo įvertintas 4000 Lt. Turtas, kylant jo kainoms, negalėjo nuvertėti nuo 19 000 Lt iki 4000 Lt. Sprendimo motyvai prieštarauja vieni kitiems, be to, prieštarauja rašytiniams įrodymams - antstolio turto arešto aktui, kuriame jokių buto trūkumų nenurodyta. Ieškovas ilgą laiką buvo užsienyje, apie vykdymo veiksmus nebuvo informuotas, todėl ieškovui pagal CPK 39 straipsnį turėjo būti paskirtas kuratorius. Be to, UAB „Geomatas“ eksperto A.P. B. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas teismo nutartimi buvo sustabdytas dėl akivaizdžiai per mažų vertintų objektų kainų nustatymo. Teismas buvo šališkas, nes atmetė ieškovo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, nors prieš tai atsakovų prašymas skirti ekspertizę buvo patenkintas.

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė R.Mikliušienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Antstolė atsiliepime nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas 1994 m. rugsėjo 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė G. Z. jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje. G.Zizienė nurodytame bute gyveno iki mirties, tačiau paminėta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir tapo niekine, dėl ko ieškovas S. S. išliko nurodyto buto savininku. Civilinės bylos Nr. 2⁶ - 1078/2000 medžiaga patvirtina, jog ieškovui dar 2000 metais buvo žinoma apie pradėtą procesą dėl susidariusios skolos priteisimo. Ieškovas privalėjo domėtis ne tik skolos priteisimo, bet ir jos išieškojimo procedūra, tačiau to nedarė ir antstolės neinformavo apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį teisę kreiptis į teismą dėl kuratoriaus paskyrimo turi ne antstolis, bet kita ginčo šalis, šiuo atveju išieškotojas - UAB „Jonavos paslaugos“, tačiau pastaroji tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Įstatymų leidėjas suteikia antstoliui teisę pasirinkti: arba siųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju registruotu laišku, arba bandyti jį įteikti asmeniškai. Šiuo atveju antstolė pasirinko pirmąjį variantą ir raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju ieškovui (skolininkui) išsiuntė registruotais laiškais abiem žinomais jo gyvenamosios vietos adresais. Abu raginimai ieškovui nebuvo įteikti ne dėl antstolės, bet dėl ieškovo kaltės. Pagal CPK 620 straipsnio 1 dalį tik bylose dėl išlaikymo išieškojimo, dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojant sveikatą, taip pat atimant maitintojo gyvybę, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, antstolis privalo paskelbti skolininko paiešką per policiją. Todėl antstolė šiuo atveju neprivalėjo skelbti skolininko paiešką. Pagal CPK 660 straipsnio 1 dalį antstolė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju galėjo paskelbti spaudoje tik išieškotojo prašymu, bet išieškotojas tokio prašymo vykdymo eigoje nepateikė. Antstolė įkainojo nurodytą nekilnojamąjį turtą rinkos kaina, nes pagal įvykdytus analogiško turto pardavimo iš varžytynių sandorius ir turimą informaciją apie nekilnojamojo turto rinkos kainas Jonavoje, Mokyklos gatvėje nekilo jokių abejonių dėl areštuojamo turto rinkos vertės. Todėl kreiptis į ekspertus areštuojamo turto kainai nustatyti nebuvo jokios būtinybės. Kadangi nebuvo galimybės ieškovui įteikti turto arešto aktą pasirašytinai, tai vadovaujantis CPK 679 straipsniu, turto arešto aktas jam buvo išsiųstas registruotu laišku. Be to, turto arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre, todėl laikytina, kad nuo tos dienos ieškovui turėjo būti žinoma apie areštą. Arešto akte nustatyta vertė - 5000 Lt yra net didesnė už vidutinę analogiško turto rinkos vertę, ką patvirtino teismo paskirta ir atlikta ekspertizė, nes ekspertas nustatė, jog vieno kambario buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, rinkos vertė turto arešto akto surašymo metu (2004 m. kovo 23 d.) buvo 4000 Lt, jo rinkos vertė turto pardavimo iš varžytynių metu (2004 m. gegužės 24 d.) taip pat buvo 4000 Lt. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, nurodyta eksperto ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta teismine tvarka.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad antstolės R.Mikliušienės atlikti veiksmai yra teisėti bei atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas. 2004 m. kovo 23 d. turto arešto aktas registruotu laišku buvo išsiųstas skolininkui vykdomajame rašte nurodytu adresu, skolininkas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, be to, arešto aktas buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre. Todėl skolininkui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl atlikto turto įkainojimo, tačiau apeliantas šia teise nepasinaudojo. Apeliantas visiškai nepagrįstai remiasi CPK 39 straipsniu, teigdamas, kad antstolis turėjo inicijuoti kuratoriaus paskyrimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, kuratorius skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu, tačiau šiuo atveju tokio prašymo niekas nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vertės dėsnis reikalauja, kad nustatant prekės kainą būtų atsižvelgiama į jos tuo metu buvusią vertę vietinėje rinkoje. Turto vertinimo ir ekspertizės ataskaitoje, atliktoje UAB „Geomatas“ turto vertintojo A. B., nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, rinkos vertė, turto arešto akto surašymo dieną ir turto pardavimo iš varžytynių dieną buvo 4000 Lt. Todėl apelianto argumentas, jog ginčo butas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, neatitinka tikrovės. Areštuoto turto įvertinimas buvo atliktas objektyviai bei nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ patvirtina, jog su atsakove antstole R.Mikliušiene 2003 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. buvo apdrausta antstolio profesinė civilinė atsakomybė. Apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra draudiminis, kadangi ieškovo ieškinys pareikštas 2006 m. birželio mėnesį, be to, nenustatyta ir neįrodyta antstolės R.Mikliušienės civilinė atsakomybė dėl ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos.

Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (t.2, b.l. 238-244) buvo panaikinta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta šioje byloje išnagrinėjus ieškovo S. S. apeliacinį skundą, ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Todėl apeliacinio skundo pagrįstumas svarstytinas, laikantis LR Aukščiausiojo Teismo nutarties išaiškinimų, nes kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovas neteisėtais antstolio veiksmais laiko netinkamą, t.y. per mažą areštuoto turto, kuris vėliau buvo parduotas varžytinėse, kainą, todėl tinkamos areštuoto turto pardavimo iš varžytinių kainos nustatytas šiuo atveju yra pagrindinė varžytinių teisėtumo sąlyga. LR Aukščiausiasis Teismas nurodytoje nutartyje akcentavo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, kokia buvo buto Jonavoje, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė jo areštavimo ir pardavimo metu, bei iš to spręsti, ar antstolis teisingai įkainojo butą. Šių aplinkybių nustatymas neabejotinai yra susijęs su byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis). LR Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad buvo pažeistos teisės normų nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi buvo nenustatytos kainų skirtumo priežastys. Kolegija, vykdydama LR Aukščiausiojo Teismo nutarties nurodymus ir siekdama nustatyti parduoto iš varžytinių buto tikrąją rinkos kainą, išaiškino šalims teisę ir pareigą teikti papildomus įrodymus šiai aplinkybei patvirtinti (t.2, b.l. 256-257). Sekančiame teismo posėdyje ieškovo atstovas, vykdydamas įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), pareiškė prašymą iškviesti į teismo posėdį ekspertizę atlikusį ekspertą A. B. ir jį apklausti. Kolegija šį prašymą patenkino (t.3, b.l. 9-10), tačiau įteikti ekspertui šaukimą nepavyko net du kartus (t.3, b.l. 16-17), o ieškovo atstovas paaiškino, kad ekspertas šiuo metu sunkiai serga, todėl ieškovo atstovas paskutiniame teismo posėdyje atsisakė savo prašymo apklausti ekspertą ir prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus. Todėl kolegija pasisako tik dėl byloje jau anksčiau pateiktų įrodymų, reikšmingų nustatant parduoto iš varžytinių buto rinkos vertę. Buto rinkos vertė turėtų būti nustatyta buto arešto ir jo pardavimo iš varžytinių metu. Tokią vertę patvirtina tik arešto akte nurodyta areštuoto buto vertė (t.1, b.l. 86-87), turto pardavimo iš varžytinių aktas (t.1, 75) ir UAB „Geomatas“ atliktos ekspertizės išvada. Turto arešto akte 2004 m. kovo 23 d. nustatyta buto vertė – 5000 Lt, butas iš varžytinių parduotas už 4200, o ekspertas buto vertę tiek arešto, tiek pardavimo iš varžytinių metu nustatė 4000 Lt. Tai reiškia, kad ekspertizės išvada patvirtina antstolės tinkamai atliktus veiksmus, jai areštuojant turtą ir jį parduodant iš varžytinių. Nors ekspertizės išvada neprivaloma teismui ir įvertinama, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsnis), tačiau nėra nustatytos jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti šios išvados patikimumu. Ieškovas šiuo atveju neįvykdė pareigos pateikti įrodymus neteisėtiems antstolės veiksmams, nustatant areštuoto ir parduoto iš varžytinių turto kainą, patvirtinti ir juos pagrįsti (CPK 178 straipsni). Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų kitokią buto rinkos kainą jo arešto ir pardavimo iš varžytinių metu, kas šiuo atveju beje sudaro ieškinio pagrindą. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė ir išaiškinus jam pareigą teikti papildomus įrodymus. (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas pats savo iniciatyva rinkti įrodymus negali (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai (CPK 12, 17 straipsnis). Ieškovas taip pat neįrodė ir priežasčių, dėl kurių eksperto išvadą būtų galima laikyti nepatikimu įrodymu. Ekspertizės išvada padaryta, atlikus vertinimą lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu, palyginus 5 panašių objektų - vieno kambario butų su rūsiu kainas Jonavoje, Mokyklos g. 2004 metais. Ekspertizės išvadoje išdėstyta analogiškų butų pardavimo kainų analizė, kuri nesudaro pagrindo abejoti eksperto išvados pagrįstumu. Ieškovas ir jo atstovas taip pat nenurodė jokių ekspertizės išvados, kaip rašytinio įrodymo, nepatikimumo aplinkybių ir ekspertizės išvadų nuginčijimui nepateikė jokių įrodymų. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog UAB „Geomatas“ atliktos ekspertizės išvadoje nustatyta ginčo buto vertė labiau atitinka realią šio turto vertę jo pardavimo metu, nei ieškovo pateiktas turto vertės nustatymo aktas (t.1, b.l. 6-27), kuriame buto rinkos vertė (20 000 Lt) nustatyta 2006 m. kovo 17 d. Tuo laiku butas jau priklausė trečiajam asmeniui N. B., todėl tikėtina, kad butas buvo geresnės būklės, nei ji jį įsigijo varžytinių metu. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad butas jo pardavimo iš varžytinių metu faktiškai neturėjo buto savininko, kuris juo rūpintųsi, todėl laikytini pagrįstais ir trečiojo asmens N. B. paaiškinimai apie tai, kad buto būklė pardavimo metu buvo itin bloga: užkalti langai, durys, nebuvo dujų, dalies kanalizacijos įrengimų, radiatorių ir pan. (t.2, b.l. 97-99). Nors turto arešto akte tokie turto trūkumai nenurodyti, tačiau, atsižvelgiant į trečiojo asmens paaiškinimus ir nustatytą buto vertę, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad butas iš tikrųjų buvo prastos būklės.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas prašo buto vertę pardavimo metu nustatyti, remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodyta buto vidutine rinkos verte – 19 144 Lt (t., b.l. 17). LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodytoje nutartyje dėl šio įrodymo yra pasisakiusi, kad juo remtis besąlygiškai negalima, be to, reikia atsižvelgti į tai, ar viešajame registre užfiksuota turto rinkos vertė atitinka šio turto vertę turto arešto akto surašymo metu. Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutinė rinkos vertė 2000 m. kovo 28 d., t.y. prieš 2 metus iki varžytinių, todėl negali patvirtinti pardavimo metu buvusios ginčo buto rinkos vertės.

Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl kitų vykdymo proceso taisyklių pažeidimų (neįteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, neįteiktas turto arešto aktas, turtas areštuotas nedalyvaujant skolininkui ir pan.) neanalizuotini. LR Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ieškovui pasirinkus nuostolių atlyginimą, kaip pažeistų teisių gynimo būdą, ir pripažinus, kad antstolis turtą įkainojo tinkamai ir ieškovui žala nebuvo padaryta, nurodyti kiti vykdymo proceso taisyklių pažeidimai nebeturi esminės reikšmės.

Kadangi apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, o kolegija, atsižvelgdama į virš paminėtus motyvus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl buto vidutinės rinkos vertės nustatymo, todėl ieškovo apeliacinį skundą laiko nepagrįstu ir atmestinu, o sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 - 326 straipsniais,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei antstolei Ramunei Mikliušienei 2000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Antanas BurdulisLeonas Jachimavičius