Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS10-294/2006 pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui 305 – ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalį ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Teismas konstatavo, kad visus veiksmus, su kuriais pareiškėja sieja žalos atsiradimą, atsakovas atliko, realizuodamas ne viešojo administravimo įgaliojimus, o įgyvendindamas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininko teises bei veikdamas kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Teismo nuomone, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti leisti jai toliau remontuoti savo lėšomis pastatus Vilniaus miesto savivaldybei keliamas taip pat kaip minėtų patalpų savininko teises įgyvendinančiam asmeniui, o ne kaip viešojo administravimo subjektui. Todėl ginčas yra civilinės teisės prigimties ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

III.

IV.

Pareiškėja 2006 m. gruodžio 12 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS10-294/2006 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Analogiško turinio ir reikalavimų bylas Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nagrinėję iš esmės ir jiems neiškilo bylos teismingumo klausimas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. I3-52/2001, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-291/2002). Siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 13 str.), procesas gali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

2. Teismai padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, turėjusį esminės įtakos priimant neteisėtas abiejų instancijų teismų nutartis (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), nes vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 2 dalimi ir CPK 36 straipsnio 2 dalimi privalėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

3. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 9 p.), nes teisėjas S. Gudynas negalėjo dalyvauti nagrinėjant šią bylą, kadangi jis nagrinėjo civilinę bylą, kurios pasekmė yra jai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teisėjas yra suinteresuotas, kad byla nebūtų nagrinėjama administraciniame teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 159 straipsnį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tokiu atveju, jeigu paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktus.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 46, 47 str.). Pareiškėja abejoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo S. Gudyno nešališkumu, kadangi jis dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus apygardos teisme, kurią išsprendus jai buvo padaryta šioje byloje prašoma atlyginti žala. Iš pareiškėjos prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridėtų dokumentų matyti, kad sprendimą išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės priėmė ne teisėjas S. Gudynas, o kita teisėja (S. Gudynas sprendė ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo klausimą). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti teisėjo S. Gudyno nešališkumu, todėl prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tačiau šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėja grindžia ne materialinės teisės normų, o procesinės teisės normų (ABTĮ 21 str., 37 str. 2 d. 2 p.) pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydama atnaujinti procesą šiuo pagrindu, pareiškėja remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-52/2002 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birželio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-291/2002 (apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo). Kaip matyti, šie procesiniai sprendimai yra priimti 2002 m. Pastaruoju metu tokio pobūdžio bylos, atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti suformuotą praktiką (pvz., 2006 m. vasario 10 d. nutartis byloje Z. S. vs Panevėžio miesto savivaldybės administracija, 2006 m. kovo 31 d. nutartis byloje A. Š. vs Kauno miesto savivaldybė ir kt. ir pan.), nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo nagrinėti ne kartą yra pažymėjusi, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama ne tik pagal ginčo subjektą, bet ir pagal teisinio santykio teisinę prigimtį ir pobūdį. Šiuo atveju žala pareiškėjai buvo padaryta dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės veiklos civilinių teisinių santykių srityje, t. y. nekilnojamojo turto valdymo, o ne viešojo administravimo srityje (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Esant tokioms aplinkybėms, prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. M. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS10-294/2006 pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui 305 – ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.