Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-03-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-2935-650/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-22
Bylos Nr.
e2YT-2935-650/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00556-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Pareiškėjas
O. Š.
Suinteresuotas asmuo
A. B., VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2935-650/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00556-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja O. Š. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. B. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama J. B.. Iki savo mirties J. B. santuokos nebuvo sudariusi. Pareiškėja kartu su mama iki jos mirties gyveno J. B. nuosavybės teise priklausančiame name – (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, o palikimą ir turtą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti, nes po mirties perėmė visus mamos paliktus daiktus ir toliau liko gyventi name – (duomenys neskelbtini). Iki šiol, niekas kitas nepareiškė pretenzijų į J. B. turtą ir nebuvo užvesta paveldėjimo byla po jos mirties. Pareiškėja su broliu A. B. yra vieninteliai pirmos eilės J. B. turto paveldėtojai ir brolis neprieštarauja, kad pareiškėja priėmė palikimą po mamos mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Taip pat po J. B. mirties yra likęs ir kitas registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypai (duomenys neskelbtini) kaime, kuriais pareiškėja taip pat rūpinosi ir juos tinkamai prižiūrėjo. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas jai reikalingas siekiant įgyvendinti nuosavybės teises sudarant civilinius sandorius.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Taigi, teismui nustačius, kad O. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėja O. Š. yra jo sesuo. (duomenys neskelbtini) mirė jų mama – J. B.. Iki savo mirties mama santuokos nebuvo sudariusi ir jie (A. B. ir O. Š.) yra vieninteliai jos vaikai. Po mamos mirties liko nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame iki šios dienos gyvena jo sesuo O. Š., kuri šiuo adresu gyveno kartu su mama iki jos mirties. Sesuo paliktu turtu iki šios dienos rūpinasi kaip savo, todėl jis neturi jokių pretenzijų į mamos turtą ir sutinka su visomis pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis bei teismo prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas iš esmės remiantis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01.

6. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad pareiškėjos O. Š. motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nėra informacijos apie J. B. sutuoktinį. O. Š. ir A. B. yra velionės J. B. vaikai. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro domenų bazės išrašų matyti, kad velionės J. B. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagalbiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini); butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 186/929 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 106/532 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš notarų liudijimų matyti, kad paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir J. B. palikimas nebuvo priimtas.

7. VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad pareiškėja O. Š. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti mokėjimų pranešimai, mokėjimų išklotinės, sutartys su tiekėjais, iš kurių matyti, kad O. Š. po savo motinos J. B. mirties yra sudariusi sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais, kurie teikia paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), ji laiku moka mokesčius už paveldėtą turtą, prižiūri jį.

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš pateiktų pareiškimo priedų matyti, kad pareiškėja po J. B. mirties priėmė atsiradusį palikimą, nes liko ir toliau gyventi J. B. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, mokėjo visus komunalinius mokesčius, taip pat rūpinosi ir kitu paliktu motinos nekilnojamuoju turtu (butu ir žemės sklypais), toliau juos naudojo ir tinkamai prižiūrėjo. Pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėn. nuo palikėjos mirties. J. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 573 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-7/2001, 2003-03-31 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003).

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai O. Š. nėra galimybės gauti palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusios motinos J. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai minėtą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjai O. Š. paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Alma Jurgelienė