- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-881-498/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 513 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2015-09-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 1 d. , veiką perkvalifikuojant iš LR BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams 7 mėnesiams, pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujanti LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė iš dalies sudėta ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Pagal 2015-12-07 Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeista 2015-09-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis ir pagal LR BK 284 str. 1 d., bausmė sumažinta iki 1 metų. Be to panaikinta 2015-09-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirtų bausmių subendrinimas ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2015-09-17 nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 138 str. 1 d., iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžia 2015-05-18, bausmės pabaiga 2017-03-16.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 513 priimtas sprendimas nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
R. M. dėl Komisijos nutarimo pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui ir prašė taikyti jam lygtinį paleidimą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime prašė nuteistojo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo R. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016-05-04 nutarimo Nr. 513 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmetė.
Nuteistasis R. M. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį, prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį; panaikinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos
2015-05-04 nutarimą Nr. 513 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo; taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 straipsnio 2 dalies l punktą nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir/ar pareigas.
Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į susiformavusią teismų praktiką, kurioje nurodoma, jog klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu (o ne vien į tai, kas buvo praeityje), požiūrį į darbą, taikytas socialines reabilitacijos priemones ir kt.
R. M. mano, kad priimdamas nutartį teismas neįvertino daugelio komisijos itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių, kuri teigia, kad esu įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, įvykdęs socialinės reabilitacijos darbo planą lankė socialinės reabilitacijos programas „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas", „Anoniminiai alkoholikai". Nurodo, kad bausmės atlikimo metu buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis, siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, yra motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme.
Šalies argumentai
R. M. nurodo, kad nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirbo VĮ “Mūsų amatai“ siuvėjo pareigose. Iš gaunamo atlyginimo jau padengė visus turėtus antstolių ieškinius. Bausmės atlikimo metu paskatintas vieną kartą. Turi mamą, sesę, močiutę. Santykiai geri, palaiko labai glaudžius ryšius telefonu, rašo laiškus, atvyksta į pasimatymus, gauna pinigines perlaidas. Paleistas lygtinai, iškarto dirbs Kupiškio autotransporto įmonėje pagalbiniu darbininku. Beje ši įmonė patvirtina ir sutinka jį įdarbinti.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas privalėjo suvokti, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi – vadovautis, ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat skunde nurodoma, kad bausmės paskyrimo pats faktas ir jos realus dalinis atlikimas, padarė nuteistajam poveikį visam gyvenimui, o ne korekcijos požymių. R. M. padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals.
R. M. nurodo, kad Europos Tarybos Komisijos Komiteto 1992 m. spalio 19d. rekomendacija INT. R (92)16 "Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių" Europos Tarybos Ministro Komiteto 1999m. rugsėjo 30d. rekomendacijoje Nr. R (99)22 "Dėl kalėjimo perpildymo bei kalimų skaičiaus augimo“, pažymima, kad taikant visuomenines sankcijas ir priemones vietoje laisves atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymą. Šių priemonių taikymą galėtu skirti teismas, pradėti naują gyvenimo būdą. Taip pat nurodo, kad teismas privalėjo, atsižvelgti į visas nuteistojo nurodytas aplinkybes integruotis į gyvenimą laisvėje. Tuo labiau, kad teismas neįvardino kokių kriterijų jis neatitinka. Skunde nuteistasis teigia, kad jo bausmės atlikimo aplinkybės rodo, kad ši bausmės dalis yra jį paveikusi, kad aš ateityje laikyčiausi įstatymų ir vėl nenusikalsiu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis R. M. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (50 balų pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja socialinio ir teisinio švietimo programoje, „Suvalkijos anoniminių alkoholikų“ programoje, dirba VĮ „Mūsų amatai“. Nuteistasis nuobaudų neturi, 1 kartą skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriama alkoholio vartojimas, netinkamas draugų ratas. Nustatyta ir nemažai apsauginių veiksnių, kurie galėtų padėti nuteistajam adaptuotis visuomenėje, tačiau šiuo metu, teismo vertinimu, jų vis dar nepakanka. Laisvėje nuteistasis turėjęs problemų su alkoholio vartojimu ir pagrindinis R. M. nusikalstamą elgesį sąlygojantis veiksnys yra alkoholio vartojimas. Nors nuteistasis bando įveikti šią priklausomybę, lankė anoniminių alkoholikų draugijos programą, tačiau vis dar lieka abejonė, kad netinkamai susiklosčius aplinkybėms, nuteistasis gali nepajėgti susidoroti su priklausomybe ir grįžti prie nusikalstamo elgesio. Juolab tokias abejones stiprina ir tai, kad pagal HCR-20 metodiką nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio tikimybė yra aukšta bei praeityje jam atidėjus bausmės vykdymą, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tuo laikotarpiu ne kartą baustas už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Įvertinus R. M. asmenybę, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, darbas, socialiniai ryšiai, teigiama elgesio korekcija, nėra absoliutus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, smurtiniu elgesiu, požiūriu ir mąstymu, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Nors skunde kritikuojama skundžiamą nutartį priėmusio teismo argumentacija dėl praeityje padarytų nusikaltimų, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdžio tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Taip pat pažymėtina, kad skunde nurodomos Europos Tarybos Komisijos Komiteto rekomendacijos Nr. R(03) dėl lygtinio paleidimo, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą R. M. atžvilgiu.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog R. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pakankamą pagrindą tikėtis nuteistojo teigiamo ir pozityvaus elgesio lygtinio paleidimo laikotarpiu. Todėl skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis, paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.