Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. Ž. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. birželio 19 m. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo R. Ž. priteista 5,56 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Ž. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. spalio 14 d. apie 19.30 val., viešoje vietoje – gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli gyvenamojo namo Nr. 55, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia vieną kartą pagaliu sudavė nukentėjusiajam Z. D. į galvą, padarydamas jam muštinę dešinio momens žaizdą ir taip šiais veiksmais padarė nežymų jo sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai R. Ž. gali būti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį ir prašo jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę pakeisti į areštą.

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Apelianto teigimu, buvo pakankamas pagrindas jam skirti arešto bausmę. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino ne tik tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir tai, kad nuteistasis yra recidyvistas. Nuteistojo teigimu, baudžiamajame įstatyme numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir jame nėra numatyta tokia pirmosios instancijos teismo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, jo manymu, tik charakterizuoja jo asmenybės bruožus.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, jo gynėja, nurodžiusi, jog skundo motyvų negali teisiškai pagrįsti, prašė teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, tačiau jis nesutinka su paskirta realia laisvės atėmimo bausme – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jam paskirti arešto bausmę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis teisiamas aštuntą kartą, paskutinį kartą jis buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos kaip ir nagrinėjamoje byloje padarymą. Be to, R. Ž. šešis kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir vadovaudamasis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai sprendė apie recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, kadangi 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) papildžius BK 60 straipsnio 1 dalį, aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. BK 27 straipsnyje numatyta, jog recidyvistu yra laikomas toks asmuo, kuris, jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš bylos duomenų matyti, jog naują 2017 m. spalio 14 d. tyčinį nusikaltimą apeliantas padarė neišnykus teistumui dėl nusikaltimo, už kurio padarymą jis buvo nuteistas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu, todėl aptariama jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai ir pagrįstai. Be to, nustačius, kad nusikaltimą nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir šią dar vieną R. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

8. Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, R. Ž. baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistojo padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas nesunkiems, nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas nežymus, jis civilinio ieškinio nepareiškė. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas atsižvelgė į šias aplinkybes ir tinkamai jas įvertino skirdamas nuteistajam bausmę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ar bausmės rūšis per griežta. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nesiekia užsitikrinti legalaus pajamų šaltinio bei keisti savo gyvenimo būdo. Pažymėtina, kad R. Ž. 2017 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu 30 parų arešto bausme buvo nuteistas už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, tačiau, praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams nuo pastarojo teismo sprendimo priėmimo, nuteistasis pakartotinai viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Be to, jis 2017 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje baustas dėl neblaivaus pasirodymo viešoje vietoje, tuo įžeidžiant žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę. Po minėto 2017 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo apeliantas taip pat buvo baustas ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi skirdamas bausmę atsižvelgė į jam dar neišnagrinėtoje baudžiamojoje byloje inkriminuotą BK 180 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Tauragės apylinkės teisme R. Ž. atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 180 straipsnį, tai vertino kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančią aplinkybę, jai nesuteikdamas prioriteto prieš kitus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėtoje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis savo kaltę pripažino, šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Įvertinus aptartus argumentus, pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą R. Ž. nagrinėjamoje byloje, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nėra.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta į visas, taip pat ir nuteistojo skunde nurodytas, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nusistovėjusių normų bei įstatymų reikalavimų. Iš aptartų duomenų matyti, jog R. Ž. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam ankstesniais nuosprendžiais skiriama tiek arešto, tiek ir griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki šiol nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, todėl manyti, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – areštą, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas skyrė R. Ž. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, net ir atsižvelgus į nustatytą vieną lengvinančią bei dvi sunkinančias atsakomybę aplinkybes, nustatytas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Taigi, įvertinus aptartus argumentus, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir dėl to apeliantui buvo paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė.

11. Atsižvelgusi į visas aptartas bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus).

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kitus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį ar paskirti nuteistajam švelnesnės rūšies bausmę. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.