Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)vairuotoju, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2015-02-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nubaustas bauda 10 MGL (376,6 Eur), kurią turėjo sumokėti iki 2015-06-04, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant 57,92 Eur. 2015-12-15 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda pakeista 5 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. T. 2020 m. kovo 6 d., apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), atėjęs į nukentėjusiosios S. C. sandėliuką, išsitraukė peilį, nukreipė jį nukentėjusiajai S. C. į pilvą ir grasino ją nudurti, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 10.50 val., atėjęs į nukentėjusiosios S. C. gyvenamojo namo kiemą, paėmė peilį, pasivijo nuo jo bėgančią nukentėjusiąją ir viena ranka sugriebė už kaklo S. C., o kitą ranką su peiliu nukreipė S. C. į kairės pusės šoną, šaukė kad ją nužudys, sukėlė nukentėjusiajai S. C. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

R. T. parodymais, kad pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltę jis pripažįsta visiškai. Jis gali pasakyti, kad pareikštą įtarimą dėl to, kad 2020 m. kovo 6 d., apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), atėjo pas nukentėjusiąją sugyventine S. C. į sandėliuką, išsitraukė peilį ir su juo pagrasino S. C., pripažįsta visiškai. S. C. jis nesužeidė, nieko blogo nepadarė. Ką sakė grasindamas, pasakyti negali, nepamena. Peilį galėjo būti nukreipęs į pilvą S. C. Po to iš S. C. namų išėjo. Pas S. C. grįžo apie 10.50 val., kaip rašo įtarime. Grįžo pas S. C. į kiemą. Ten paėmė peilį ir jį buvo nukreipęs į sugyventinę S. Kur tiksliai buvo nukreipęs peilį nepasakys, nepamena. Su peiliu S. niekur neįdūrė, jos nesužalojo. Jis pilnai sutinka su pareikštu įtarimu. Dėl to ką padarė jis labai gailisi. Smulkiau nieko papasakoti negali, nes kiek prisimena, papasakojo. Kai grasino sugyventinei S. jis buvo neblaivus, pavartojęs alkoholio. Jis negali pasakyti dėl ko taip pasielgė, nežino, paaiškinti savo poelgio negali. Jis S. atsiprašė už jai sukeltus nepatogumus. Ji jam atleido. Baudą, kuri jam buvo paskirta 2003 metais, jis yra sumokėjęs. Prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu ir esant galimybei jam paskirti areštą. (b. l. 82-83, 95-96)

Nukentėjusiosios S. C. parodymais, iš kurių matyti, kad R. T. yra buvęs sugyventinis. Ji su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį. Kartu pragyveno daugiau kaip metus laiko. Su R. T. ji nebegyvena daugiau kaip mėnuo laiko. Jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini) rajone. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). R. T. pas ją į namus, kurie paminėti prieš tai, atvažiavo 2020 m. kovo 5 d. vakare, su tėvų automobiliu. Atvažiavęs jis beldėsi į jos gyvenamojo namo duris, tačiau ji jo neleido. Tada R. bandė atidaryti „sklepo“ langą, tačiau jo neatidarė, nesugadino. Jis taip pat jai skambinėjo, prašėsi įleidžiamas. Iš balso suprato, kad jis yra išgėręs, ji nenorėjo jo įsileisti, bijojo, todėl ir paskambino policijai. Atvažiavo policija pas ją į namus. R. T. neišvežė ir jis, kadangi buvo neblaivus, pasiliko sėdėti savo automobilyje. Ji policijos pareigūnams sakė, kad nenori, kad jis būtų jos kieme, tačiau policijos pareigūnai paaiškino, kad jis yra išgėręs ir jis negali važiuoti su automobiliu. R. T. pasiliko tėvų automobilyje, o ji užrakino gyvenamąjį namą ir išvažiavo miegoti pas brolį. Ji jo pas save nekvietė atvažiuoti ir apie tai, kad pjaus kiaulę nebuvo kalbos. Išvažiavo miegoti pas brolį S. B., nes bijojo būti viena namuose. Į namus ji grįžo kitos dienos ryte, valandų pasakyti negali. Jai grįžus į namus ji matė, kad R. T. tėvų automobilis „Audi“ stovi kaimynų M. kieme. Ji grįžusi į namus ėjo tvarkytis, ruoštis pjauti kiaulę, nes buvo susitarusi su žmonėmis, kad ateis jai padėti. Jai su A. S. ir M. M. darbuojantis gyvenamojo namo kieme į kiemą atėjo R. T. Jis atėjęs vaikščiojo po kiemą. Ji jo paklausė gal jam pinigų reikia. Jis atsakė, kad reikia. Ji sakė, kad neturi pinigų. R. T. yra pirkęs šaldytuvą, dujinę viryklę. Jis už tuos daiktus paprašė jos penkių šimtų eurų. Ji sutiko jam sumokėti už tuos jo pirktus daiktus jo prašomą sumą. Sumokėjo jam 500 eurų, kad jis daugiau pas ją į namus neitų. Jis išėjo iš jos kiemo. Po to ji nuėjo į sandėliuką, tvarkė kur sudėti mėsą. Sandėliuke buvo viena, o vyrai buvo kieme prie papjautos kiaulės. Jai būnant sandėliuke, atėjo R. T. Jis atėjo vienas. Tuo metu kai jis atėjo galėjo būti apie 9.30 val. Atėjus R. ji pamatė, kad jis dešinėje rankovėje yra užsikišęs peilį. Kad jis yra užsikišęs peilį suprato iš juodos plastikines rankenos, nes ji truputi matėsi iš po rūbų išlindusi. Nežino iš kur jis tą peilį gavo, gal ir jos tas peilis, nes pas ją tokių buvo. R. priėjo prie jos arti ir stovėjo per žingsnį nuo jos. R. priėjęs, išsitraukė peilį ir jai nukreipė į pilvą. Nukreipęs peilį jai į pilvą pasakė (pagrasino) nudurs ar nusmeigs. Ką tiksliai sakė, nepasakys, nepamena. Ji išsigando ir suriko. Nors ir bijojo R. T. ji jam pasakė, kad jis atiduotų peilį, „nedurniuotų“. Jis peilio neatidavė jai, tada ji su ranka, kuria nurodyti negali, paėmė kažkaip tai, kaip tiksliai pasakyti negali, iš jo peilį ir išbėgo į lauką. Peilį įdėjo į šašlykinę. Jai R. neįdūrė su peiliu, jos nemušė. Jai išėjus į lauką, išėjo ir R. Viso šio grasinimo vyrai, kurie dirbo prie kiaulės, nematė, nes viskas vyko sandėliuke. R. išėjęs iš sandėliuko į kiemą „pasisukino“ ir išėjo iš kiemo. Po to, apie 10.50 val., į kiemą vėl atėjo R. T. R. pradėjo vyrų prašyti, kad jie jam duotų peilį. Ji pasakė, kad jie jam peilio neduotų, nes jai yra R. grasinęs ir ji bijojo, kad jis jos nepapjautų. Taip sakė, nes tą pačią dieną grasino papjauti ar nusmeigti būnant sandėliuke peilį nukreipęs į ją. A. S. padėjo peilį ar peilius, pasakyti negali, sakydamas, kad „Čia – ne žaidimas“, į kažkokį indą, kokį nepasakys. Tada matė kaip R. paėmė peilį iš to indo ir ėjo link jos. Ji pamačiusi, kad jis ateina link jos, su rankoje laikomu peiliu, bėgo tolyn nuo jo. Jis ėjo link jos be žodžių, nieko nesakydamas, arba ji iš to išgąsčio nepamena. R. ją pasivijo iš priekio ir viena ranka sugriebė su ranka už kaklo ar pečių, tiksliai nepasakys, ir peilį nukreipė jai į šoną (žiūrint iš priekio į ją į kairės pusės šoną). Jis su tuo peiliu jai neįsmeigė, jos nesužalojo, tačiau peilį laikė nukreipęs jai į šoną, šaukė, kad nužudys. Ji jam sakė „Nepjauk“ ir tada ji kažkaip iš jo išsisuko. Išsisukti galėjo iš R. tuo metu kai prie jos ir R. priėjo S. Ji nematė ar R. sudavė S. ir ką darė S. priėjęs prie jos ir R., nes ji ištrūkusi iš R. nubėgo už automobilio, kuris stovėjo kieme. Būdama už automobilio, matė kaip S. išlėkė iš kiemo. R., su rankoje turėtu peiliu, ją vijosi aplink automobilį ir bandė pagauti. Ji bėgo aplink automobilį, sakė, kad jis mestų peilį, skambins policijai. Ji nepamena ar ką nors jai sakė R., kai ją gainiojo aplink automobilį. Jis jos nepagavo. Ji išsitraukė telefoną iš kišenės ir iš pradžių dar neskambino policijai, apsimetė, kad skambina ir kalba su policija. R. numetė ant kiemo peilį ir pasišalino iš kiemo. Ji tada paskambino bendruoju numeriu 112 ir išsikvietė policiją. Jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Pirmu atveju, kai jai R. grasino, ji nelabai išsigando, galvojo, kad jis nieko jai nedarys, taip gąsdina, tačiau antru atveja, kai jis ją sugriebė, laikė ir peilį laikė nukreipęs jai į šoną, ji tikrai išsigando ir galvojo, kad jis ją gali nužudyti. Jei ne A. S., nežino kaip viskas būtų pasibaigę. R. jai yra sakęs, kad jei ji su juo negyvens kartu jie bus abu lavonai, tačiau realiai niekada nėra grasinęs, tai sakydavo žodžiais. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Pas medikus dėl to įvykio nesikreipė ir nesikreips, nes jai jokių sužalojimų nebuvo padaryta. (b. l. 7-10, 33-37).

Liudytojo M. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo 6 d, ryte, jis darbavosi pas kaimynę S. C. kieme, kur A. S. padėjo išdarinėti papjautą kiaulę. Apie 9.30 val. buvo atėjęs S. buvęs sugyventinis R., kurio pavardės nežino. Jis konfliktavo su S.. Ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Po kiek laiko R. išėjo ir prieš vienuoliktą valandą vėl sugrįžo į S. kiemą. Atėjęs į kiemą R. iš jo norėjo paimti peilį, sakė, kad parodys, kaip kiaulei reikia nupjauti koją. S. liepė jam neduoti peilio, nes jis ją papjaus. Jis R. nedavė peilio. Tuomet jis tą rankoje turėtą peilį padavė A., kuris minėtą peilį įmetė į kieme stovėjusį „bliūdą“. R. iš „bliūdo“ pagriebė minėtą peilį ir su peiliu puolė ant S. S. bandė bėgti. R. ją sugriebė ir peilį pridėjo jai prie kažkurio šono. S. pradėjo išsigandusi šaukti. Tuomet A. sugriebė R. už rankos, kurioje jis laikė peilį. Tuomet R. kitą ranką, su kuria laikė S. paleido ir su rankos kumščiu smogė vieną smūgį A. S. į nosį. Tuo metu S. pabėgo nuo R. Ji bėgiojo aplink kieme buvusį automobilį, o R. su peiliu rankoje ją paskui vijosi. Jis su A. išbėgo ant gatvės. Po to, R. pabėgo. Jis įvykio metu nenukentėjo, jo rimtis nebuvo sutrikdyta. (b. l. 44-47)

Liudytojo A. S. parodymais, iš kurių matyti, kad 2020 m. kovo 6 d., ryte, jis nuvažiavo pas pažįstamą S., į (duomenys neskelbtini) kaimą, kurios pavardės nežino, papjauti kiaulę. Pjaunant kiaulę jam padėjo S. kaimynas M. M. Ryte apie 9.30 val. pas S į kiemą atėjo išgėręs jos buvęs sugyventinis, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Jis jį matė gal antrą kartą, šiaip jo nepažinojo. Pirmą kartą jam atėjus jis dirbo prie kiaulės ir kas vyko kieme nematė ir negirdėjo. S. sugyventinis į kiemą grįžo prieš vienuoliktą valandą. Atėjęs į kiemą jis ginčijosi su S. S. jį varė iš kiemo. Jis iš kiemo nėjo. S. sugyventinis iš puodo pasiėmė peilį ir su peiliu puolė ant S. Jis ranka sugriebė S., o kita ranka su peiliu pridėjo S. prie šono. Jis suprato, kad jis ją gali padurti, todėl puolė ją gelbėti. Jis griebė jam už rankos ar už peilio, tiksliai nebepamena ir traukė ant savęs. Tada jis paleido S. ir vieną kartą kažkurios rankos kumščiu smogė vieną smūgį jam į nosį. Tuomet jis pasitraukė, S. nuo jo pabėgo. Po to jis S. vaikė aplink mašiną. Ar jis rankoje turėjo peilį, negali pasakyti. Jam iš nosies bėgo kraujas. Po to, S. sugyventinis pabėgo. Jam sumuštą nosį skaudėjo apie penkias minutes. Dėl jam sukelto fizinio skausmo jis policijai pareiškimo nerašys, pas teismo medicinos specialistą nevažiuos, į medikus nesikreips. (b. l. 50-53)

2020 m. kovo 6 d. S. C. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedais, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji S. C. parašė pareiškimą, nes 2020 m. kovo 6 d., apie 9.30 val. ir apie 10.50 val., pas ją į kiemą, (duomenys neskelbtini), atėjo jos buvęs neblaivus sugyventinis R. T., kuris pridėjęs peilį prie kažkurio šono jai grasino, kad nužudys. Grasinimas buvo realus. Ji labai išsigando. Prašo buvusį sugyventinį nubausti įstatymų numatyta tvarka. Jai įvykio metu skausmas sukeltas nebuvo. Įvykio vietos apžiūros metu iš metalinės šašlykinės paimtas peilis juoda plastikine rankena. Peilio bendras ilgis apie 28 cm, peilio ašmenų ilgis apie 15 cm ilgio. Peilis nufotografuotas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 1. Be to, paimtas peilis medine rankena. Peilio rankena apsukta juoda izoliacija. Peilio bendras ilgis apie 28 cm. Peilio ašmenų ilgis apie 15 cm. Peilis nufotografuotas ir supakuotas į popierinį voką Nr. 2. Teritorija nefilmuojama. Daugiau pėdsakų turinčių reikšmės įvykio tyrimui nerasta. (b. l. 7-10, 15-20).

2020 m. kovo 6 d. vyriausios patrulės A. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2020 m. kovo 6 d., dirbant ekipaže 5045 kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu J. N., 2020 m. kovo 6 d., 10.59 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik į pranešėjos kiemą atėjęs pažįstamas jaunuolis puolė su peiliu, grasino, asmenų nesužeidė. Nuvykus nurodytu adresu 15.10 val., įtariamasis T buvo rastas (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas. Alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFL-0103, patikros Nr. 1203266, patikra galioja nuo 2019-12-30 iki 2020-06-30, R. T. nustatytas 1,78 promilės girtumas. (b. l. 26-27)

Kaltinamojo R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. T. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y., jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį R. T. siūlė nubausti 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. T. laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs (b. l. 60-64, 65-67, 68-69, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b. l. 58-59), dirba (b. l. 70-71). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) R. T. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – 30 parų arešto (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nuo 2020 m. kovo 6 d., 15.10 val., iki 2020 m. kovo 7 d., 12.44 val., t. y. viena para, kuri prilyginama vienai arešto parai. (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis)

R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peiliai, grąžinti nukentėjusiajai S. C., paliktini jos nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. T. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2020 m. kovo 6 d., 15.10 val., iki 2020 m. kovo 7 d., 12.44 val., t. y., vieną parą, kuri prilyginama vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam R. T., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis R. T. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du peilius, grąžintus nukentėjusiajai S. C., palikti jos nuosavybei.

Kaltinamasis, nesutikdamas arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.