Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-8272-848/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-18
Bylos Nr.
2-8272-848/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04673-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Pareiškėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
G. Š., V. J., D. T.
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8272-848/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04673-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1.; 116.1.; 128.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, suinteresuotiems asmenims G. Š., V. J., D. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Š., V. J., D. T., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės - E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti (b. l. 3-5).

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė testamento nepaliko. Iki mirties sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 48,26 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas turtą valdyti. Po palikimo atsiradimo ir toliau juo rūpinosi kaip savu. Pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties ir toliau gyveno paveldėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išvykęs niekur nebuvo, mokėjo mokesčius už sutuoktinės turto dalį. Naudojosi namų apyvokos reikmenimis - indais, baldais, buitine technika ir kitu paveldėtu turtu. Aplinkybes, kad pareiškėjas visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo už buto komunalinius patarnavimus, patvirtina pateikiami išrašai iš banko sąskaitos (iš kurių matyti, kad mokėjimai buvo atlikti per tris mėnesius nuo sutuoktinės mirties) bei 2014-01-28 išduota pažyma Nr. (2014-47743-PS)-15. Aktyvus pareiškėjo veiksmai pasireiškė ir tuo, kad priėmęs palikimą jo dalį t.y. knygas, staltieses bei sutuoktinės drabužius jis atidavė "Caritas" labdaros organizacijai. Po sutuoktinės E. Š. mirties pareiškėjas per įstatymų nustatytą terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo nesikreipė, nes palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Šioje byloje suinteresuoti asmenys yra pareiškėjo vaikai: G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. (mergautinė pavardė – Š.), gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T. (mergautinė pavardė – Š.), gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškėju gyvena tik duktė V. J., kiti vaikai sudarę santuokas gyvena atskirai nuo pareiškėjo. Kiek pareiškėjui yra žinoma, sutuoktinė testamento surašiusi nebuvo, įstatyminiai įpėdinai jų vaikai įstatymų nustatyta tvarka dėl paveldėjimo į notaro kontorą nesikreipė. Pareiškėjas yra paveldėtojas po savo sutuoktinės E. Š. mirties. Kiti asmenys dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. O. Inokatienės raštas.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. J., D. T. nustatytu terminu pateikė atsiliepimus, nurodydamos, kad sutinka, jog pareiškėjui būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (b. l. 32, 33).

Suinteresuoti asmenys G. Š., V. J., D. T. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka su pareiškimu, po mamos mirties bute liko gyventi tėvas, kuris perėmė visus daiktus, moka mokesčius už butą.

Liudytojas V. S. teismo posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėjas yra mirusios E. Š. sutuoktinis (b. l. 8). Suinteresuoti asmenys G. Š., V. J., D. T. yra pareiškėjo ir mirusiosios E. Š. vaikai (b. l. 10, 11-12, 13-14). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui A. Š. (b. l. 15). Pareiškėjas, nuo 1968-08-08 savo gyvenamąją vietą deklaravęs minėtame bute (b. l. 18). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi ir toliau naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), moka buto mokesčius (b. l. 16-17). Pareiškėjo vaikai – G. Š., V. J., D. T. neprieštarauja juridinio fakto nustatymui (b. l. 32, 33), duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į E. Š. turtą, nėra. Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarės R. O. Inokatienės liudijimas patvirtina, kad kiti asmenys dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b.l. 21).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuotų asmenų, liudytojo paaiškinimai, pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po E. Š. mirties jos sutuoktinis A. Š. perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė E. Š. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į E. Š. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Š. po savo sutuoktinės E. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė