Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-95-1053/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-09
Bylos Nr.
1S-95-1053/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Nuteistasis
A. Z.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-95-1053/2025
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. LK-N-149.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-208-594/2019, A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi A. Z. apeliacinis skundas atmestas.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. balandžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. spalio 21 d. Nuteistasis 1/2 paskirtos bausmės atliko 2025 m. sausio 21 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. LK-N-149 nutarė netaikyti nuteistajam A. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistojo gynėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi šį skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistojo gynėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Šiuo skundu gynėjas prašo panaikinti minėtą teismo nutartį komisijos 2025 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. LK-N-149 panaikinti ir priimti naują sprendimą - taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, jog dalis nuteistojo A. Z. skundo motyvų yra teisingi, o kai kurie komisijos nutarime išdėstyti argumentai dėl lygtinio paleidimo netaikymo gali būti kvestionuojami, tačiau asmens byloje nėra informacijos, patvirtinančios nuteistojo aiškią pažangą, kuri yra būtina šio išskirtinio valstybės pasitikėjimo (lygtinai paleidžiant iš pataisos įstaigos) taikymui. Aiški pažanga turėtų būti vertinama kaip nuteistojo pastangų rezultatas, t. y. akivaizdus rizikos (kriminogeninių) veiksnių sumažinimas rodantis, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą. Remiantis formuojama teismų praktika, manytina, kad šiuo metu pakankamo pagrindo lygtinai paleisti nuteistąjį A. Z. nėra, todėl jo skundas netenkinamas, o komisijos nutarimas paliekamas galioti nepakeistu.

5.2. Skunde teigiama, kad nuteistajam A. Z. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo atveju tai yra labai reikšminga aplinkybė, rodanti teigiamą resocializacijos eigą. Nuteistasis neturi jokios ankstesnės kriminalinės praeities. Komisija nustatė nepagrįstą ir neteisingą aplinkybę, kad A. Z. praeityje yra teistas ir pirmosios instancijos teismas skundo argumentui pritarė – iš tiesų jis nėra teistas, kas konstatuota ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje.

5.3. Gynėjo teigimu, be jokių motyvų komisijos nutarime buvo nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis „galimai laikosi kriminalinės subkultūros“. Tai visiškai neatitinka tikrovės. Nuteistasis nepalaiko jokių kriminalinės subkultūros elementų – jis nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas, kad dalyvavo kokioje nors organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, nebuvo jokių jo nusikalstamos veikos bendrininkų, nepriskiriamas jokiai nusikalstamai grupuotei. Teismas taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam ženkliai švelnesnę bausmę, prokuroras neteikė apeliacinio skundo. Iš esmės su tuo skundo argumentu buvo sutikta ir skundžiamoje teismo nutartyje.

5.4. Skunde teigiama, kad komisijos nutarime nurodoma, jog „prielaidą sutvirtina faktas, jog asmuo vykdo galimai fiktyvią individualią veiklą (bižuterija)“. Tokie nutarimo teiginiai dėl asmens pasirinkto darbo pobūdžio yra ydingi. Nuteistasis pasirenka darbą pagal savo galimybes, pomėgius ir esamą sveikatos būklę, kadangi įkalinimo įstaiga jam darbo nepasiūlo. Nuteistasis yra neįgalus, jam esant įkalinimo įstaigoje buvo nustatytas 40 procentų dalyvumo lygis – jis persirgo širdies infarktą, jam buvo atlikta klubo sąnario protezavimo operacija. Todėl pagal savo sveikatos ir neįgalumo būklę nuteistasis iš viso turi teisę nedirbti. Dėl esamų nutarimo motyvų dalyje dėl darbo vertintina, jog komisijos nutarimas yra diskriminuojantis neįgalų nuteistąjį, pažymėtina, jog komisijos nutarime visiškai nepažymėta, jog nuteistasis turi negalią dėl savo sveikatos būklės.

5.5. Gynėjas skunde akcentuoja, kad jokių įsiskolinimų valstybės biudžetui ar kitiems asmenims nuteistasis neturi. Buvusias pingines baudas už KET pažeidimus, padarytus iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, A. Z. sumokėjo. Jokios reikšmės, kas fiziškai perdavė pinigus išieškotojui ar antstoliui, neturi būti, nes A. Z. turėjo ir turi savo asmeninių lėšų, kuriomis disponuoja jo artimieji. Jokios turtinės, neturtinės žalos savo įvykdytu nusikaltimu A. Z. nepadarė. Nuteistasis neturi jokių galiojančių drausminių nuobaudų, keturis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse. Skundžiamame nutarime visiškai nėra jokių neigiamų nuteistąjį apibūdinančių duomenų, o pats komisijos nutarimas grindžiamas prielaidomis ir deklaratyviais, niekuo nepagrįstais, teiginiais, kad „nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals“.

5.6. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis kalėjimo 2025 m. kovo 20 d. sprendimu pervestas į lengvąją grupę, kas tik patvirtina skundo argumentus apie nuteistojo tinkamą resocializaciją, ženklią ir akivaizdžiai daromą pažangą. Įvertinus visumą nurodomų duomenų, apibūdinančių nuteistąjį A. Z. jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, aiškiai teigiamą poveikį, žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, netgi jo perkėlimą į lengvąją grupę, tai, kad neturi jokios kriminalinės praeities, yra pakankamas pagrindas vertinimui, kad jis toliau gali atlikti likusią bausmės dalį probuojamas.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: nuteistasis atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

13. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad A. Z. praeityje neteistas, tačiau praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kontrabandinių cigarečių vežimą, pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, o anksčiau aptartos aplinkybės parodo tam tikrą neigiamą nuteistojo vertybių orientaciją ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

14. Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi A. Z. dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra nestabili oficiali nuteistojo darbinė patirtis, silpni lėšų paskirstymo įgūdžiai, nepakankami problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžiai, tikslų siekimas neteisėtais būdais, tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę.

15. Nuteistasis dirba pagal individualią veiklą, byloje yra pateikta pažyma, kad nuteistasis būdamas laisvėje bus įdarbintas UAB „U“ betonuotojo pareigoms. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nusikalstama veika, kurią yra padaręs nuteistasis, yra susijusi su nuteistojo siekiu gauti finansinės naudos, taigi aplinkybė, jog išleistas į laisvę nuteistasis turės darbą yra laikoma apsauginiu kriminogeniniu veiksniu. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistajam yra išduotas asmens su negalia pažymėjimas, kuriame nurodomas dalyvumo lygis yra 40 proc. Ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių nuteistojo galimybėmis atlikti betonuotojo pareigas, tuo pačiu ir išlaikyti darbą.

16. Gynėjas skunde teigia, kad nuteistasis neturi jokių galiojančių drausminių nuobaudų, keturis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis 2021 metais vykdė socialinės reabilitacijos priemones, už aktyvų dalyvavimą buvo skatintas. Tačiau pažymėtina, kad 2023 m. birželio 1 d. nuteistajam buvo skirta nuobauda mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės laikymą. Skunde gynėjas taip pat pažymi, kad nuteistasis kalėjimo 2025 m. kovo 20 d. sprendimu pervestas į lengvąją grupę. Įvertindamas šias aplinkybes aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje pasižymi nenuoseklumu, o aplinkybė, jog nuteistajam 2023 metais buvo paskirta drausminė nuobauda, leidžia pagrįstai abejoti jo dalyvavimo elgesio pataisos programose efektyvumu ir jų poveikio ilgalaikiškumu.

17. Pažymėtina ir tai, kad ne visos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės pasiekė esminių teigiamų rezultatų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad A. Z. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, savo vaidmens nemenkina, už nusikaltimo padarymą atsakomybę prisiima. Tačiau taip pat pažymima, kad nuteistojo savivaizdis nekritiškas, savianalizei trūksta gilumo, nuteistasis nesugeba sau priskirti neigiamų savybių, todėl išlieka svarbus nuteistojo savikritiškumo didinimas. Stebimas ir tam tikro lygio nesugebėjimas atpažinti problemų, nuteistasis neišskiria jokių problemų, su kuriomis susiduria šiuo metu.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis pakartotinai nenusikals. Sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu yra motyvuotas save realizuoti socialiai priimtinais būdais, tačiau vertinant nuteistojo padaryto nusikaltimo ir jo elgesio nepastovumo kontekste, šiuo metu nuteistojo motyvacija ir teigiamas elgesys dar nesireiškia pakankamai ilgą laiką, jog būtų galima daryti išvadą, kad išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals. Šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų kiekis sudaro pagrindą manyti, kad A. Z. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

19. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad A. Z. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals taigi nėra pagrindo tenkinti gynėjo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti A. Z. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė