Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. K. ir jos įgaliotam atstovui advokatui V. Dubrovskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-58-269/2013, kurioje:

J. M. (J. M.), gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. (J. M.) tyčia nesunkiai sužalojo žmogų ir mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

1) jis 2011 m. birželio 24 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą ranka sudavė savo kaimynei K. K. į veidą, kuri nuo smūgio nukrito ant žemės, po ko jis nemažiau vieno karto spyrė nukentėjusiajai į šlaunį, ko pasėkoje K. K. buvo padarytas uždaras dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžis, t.y. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai K. K..

2) jis gi, 2012 m. sausio 28 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), savo bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, pasireiškusį tuo, kad du kartus sudavė į veidą ir vieną kartą į krūtinės sritį savo žmonai G. M., po ko sugrėbęs už plaukų tampė po butą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. M. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimus prisipažino, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad kaimynystėje gyvena K. K., kuri jo manymu nuolat girtauja. Kartais nuo karto K. kviečia pas save jo žmoną G. M. ir geria. Jam tai labai nepatinka ir dėl to dažnai kyla konfliktai. 2011-06-24 jis buvo išgėręs ir darbavosi sandėliuke. Vakare einant link savo namų, jis pamatė K. K. ir žmoną G., kurios ėjo link K. namų. Abi moterys buvo išgėrusios. Jis suprato, kad G. eina pas K. dar išgerti ir labai supyko. Jis pradėjo šaukti ant žmonos, sakyti, kad eitų namo. Žmona nuėjo namo, o jis priėjo prie K. ir atsistojo prieš ją. Šiek tiek jie apsižodžiavo ir, kadangi jis buvo išgėręs ir supykęs, kažkaip pastūmė K.. Tiksliai neatsimena kaip, nes buvo išgėręs. Matė kai K. nugriuvo ant asfaltuotos dangos. Po ko jis apsisuko ir išėjo. K. liko gulėti, tačiau nešaukė. Kas buvo toliau, nežiūrėjo (t. 1, b.l. 74-75, t. 2, b.l. 43-44, 83-84).

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė grindžiama tokiais įrodymais:

Iš nukentėjusiosios K. K. (toliau-nukentėjusioji) parodymų matyti, kad 2011-06-24 ji sutiko G. M., jie kalbėjosi ir kaltinamasis iš kažkur iššoko. Ji tą dieną buvo išgėrusi tik stiklinę alaus. Girta nebuvo. J. M. pradėjo bėgti paskui žmoną. G. nubėgo, o ji ėjo namo takeliu. Kaltinamasis pamatęs, kad jo žmona pabėgo, priėjo prie jos ir trenkė jai į veidą, ji nukrito ant nugaros. Po to jis ją pradėjo spardyti. Spyrė į dešinę šlaunį, kiek kartų nežino, bet tai buvo ne vienas smūgis. Spardė vis į tą pačią vietą. Po to jis nuėjo. Tada atėjo G. G.. Jis iš kažkur atsirado po įvykio, iškvietė greitąją, policiją. Ją išvežė ir operavo. Iki įvykio traumų neturėjo. Po įvykio ji pati negalėjo atsikelti, jai lūžo šlaunikaulis. Ji gydėsi 9 dienas ligoninėje ir 2 mėnesius reabilitaciją. Iki šiol jautėsi blogai. Jai skauda tą vietą, gali vaikščioti tik su lazdelė. Palaiko savo ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo 600 Lt už advokato pagalbą ir 75 000 litų neturtinės žalos. Į neturtinę žalą įeina visa jos sveikata, prarado daug nervų, patyrė skausmą. Dabar ji nedarbinga, gauna tik invalidumo pašalpą. Jai reikia daug pirkti vaistų, negali pati vandens atsinešti. Į 75000 litų ji įskaičiavo ir savo dukros išlaidas už kurą, maisto produktus. Čekių neturi. Kaltinamasis neatsiprašė, net nesisveikino (t. 1, b.l. 26-28, 38-39, 40, t. 2, b.l. 40, 44-47, 83).

Savo parodymus K. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir paaiškino visas įvykio aplinkybes ( 1 t., b.l. 41-47).

Savo parodymus nukentėjusioji K. K. patvirtino akistatos metu su įtariamuoju J. M., tačiau prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t. b.l. 76).

Iš liudytojos Z. K. parodymų matyti, kad 2011- 06-24 jai paskambino G. ir pasakė, kad J. M. muša jos kaimynę. Ji išėjo pažiūrėti ir pamatė, kad K. K. gulėjo ant takelio. K. pradėjo šaukti, kad skauda. Buvo daug žmonių, apie 20 žmonių. Kai ji atėjo kaltinamojo nebuvo. Po ligoninės ji prižiūrėjo K., nes ji negalėjo vaikščioti. Ji pati padėdavo kaip kaimynė, be atlygio. K. dar ir dabar reikia prižiūrėti, vandens atnešti, šiukšles išnešti. Po įvykio pati ji niekur negali nueiti, kažko atsinešti (t. 2, b.l. 40, 48).

Iš liudytojo G. G. (G.) parodymų matyti, kad įvykis buvo praeitais metais 2011 vasara. Atbėgo jo sesuo ir pasakė, kad kaltinamasis už sandėliukų muša K. K.. Jis nubėgo už sandėliukų. K. K. gulėjo ant smėlio takelio. Jis paskambino K. dukrai. Kažkas iškvietė greitąją. Jis bandė su Z. K. kelti ir ji pradėjo šaukti, kad jai skauda šoną. K. pasakė, kad J. M. ją primušė (t. 2, b.l. 39, 48-49).

Iš Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK VTS PP (duomenys neskelbtini) K. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-06-24 apie 20.05 gautas centro ligoninės med. slaugytojos pranešimas, kad 19.55 val. į ligoninę dėl dešinės kojos šlaunikaulio lūžimo ir girtumo buvo pristatyta ir paguldyta į ortopedijos chirurgijos skyrių K. K., kuri medikams paaiškino, kad ją gatvėje sumušė kaimynas (1 t. b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nuotraukų matyti, kad nusikaltimo vieta yra namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b .l. 22-25).

Pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. nustatytas uždaras dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, kuris kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nuo tiesioginio smūgio į klubo sritį sudavimo, tiek ir griuvimo metu atsitrenkiant į kietą, buką paviršių ( t. 1, b.l. 34-35).

Teismo posėdyje buvo apklausta specialistė teismo medicinos ekspertė N. J., kuri savo surašytą išvadą patvirtino iš dalies, pataisė savo išvadą dėl sužalojimo sunkumo laipsnio, nes surašant pirminę išvadą ji suklydo. Toks sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus kūno sužalojimas. Kitoje dalyje savo išvadą palaiko ir papildomai paaiškino, kad pertrochanterinis lūžis yra šlaunikaulio kaklo lūžis. Pergumburinis lūžis yra tas pats. Išvadą surašė ir tyrimą atliko vertindama gydymo stacionare ligonės ligos istoriją. Pačios nukentėjusiosios ji neapžiūrinėjo. Jei paaiškėtų, kad nukentėjusioji gydėsi po išvados surašymo, tai nekeistų kvalifikacijos, kaip nesunkaus kūno sužalojimo. Kūno sužalojimo priežastį palaiko, labiau tikėtina, kad tokie sužalojimai atsirado griuvimo metu, atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. Kietas bukas paviršius gali būti bet koks bukas paviršius, žemės danga. Ligos istorijoje nebuvo parašyta, kad kitų sužalojimų nukentėjusioji būtų turėjusi. Ligos istorijoje buvo parašyta klinikinė diagnozė – girtumas, kas tai buvo sunku pasakyti. Mano, kad teismo medicinos ekspertizės netikslinga skirti. Dabar yra kvalifikuojamas sužalojimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei osteoporoze serga asmuo, tai jos kaulai trupa lengvai, bet sveikatos sutrikdymo mastas bus tas pats. Šiai ligai būdinga lengvas kaulų lūžimas. Galvos skausmai neturėjo ryšio su sužalojimu, gal moteris sirgo aukšto kraujospūdžio liga ir dėl to jai skaudėjo galvą, nes buvo ligos istorijoje pažymėtas moters kraujospūdis (t. 1, b.l. 36-37, t. 2, b.l. 81-82).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 31, 61-62, 64-65, t. 2, b.l. 58-61, 74-76, 79, 82-83).

Vertinant kaltinimo pagrįstumą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas mano, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo J. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d. neteisingai. Kaltinamasis neneigė, kad tą dieną jis su K. K. barėsi dėl to, kad ji ėjo su jo žmona gerti. Žmona išėjo namo, o jis K. K. pastūmė, ji nugriuvo ar ne jis nepamena nes buvo girtas. Konfliktą, kurio pasėkoje nukentėjo K. K., patvirtina ir nukentėjusiosios K. K., liudytojų G. G., Z. K. parodymai. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialiste teismo medicinos ekspertė N. J. paaiškino, kad tokie sužalojimai atsirado griuvimo metu, atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. K. K. sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus kūno sužalojimas. Surašant pirminę išvadą buvo suklysta, prašo sužalojimą kvalifikuoti kaip nesunkų kūno sužalojimą. Dėl to teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. M. veiksmai perkvalifikuotini iš LR BK 135 str. 1 d. į LR BK 138 str. 1 d.

Nukentėjusioji K. K. prašo priteisti jai 75 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu. Savo neturtinę žalą įvertina, kaip neigiamų dvasinių išgyvenimų patyrimą, laikiną emocinį sutrikimą, darbingumo sumažėjimą.

Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ar asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimas nusikaltimo atveju nustatytas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šios žalos buvimo fakto ieškovui įrodinėti nereikia, jis yra preziumuojamas. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Neturtinės žalos atlyginimo atveju šis principas negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: t. y. atsižvelgti į dėl nusikaltimo padarymo atsiradusias pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam rimtus ir pavojingus sužalojimus ar net suluošinimą, žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas žalos dydį nustatyti didesnį.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis CK 6.283 straipsniu, kaltinamasis J. M., sumušęs K. K. yra už žalą atsakingas asmuo, todėl privalo nukentėjusiajai atlyginti žalą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš teismui bylos nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų matyti, kad K. K. buvo hospitalizuota į ortopedijos chirurgijos skyrių, kur buvo atlikta operacija. Nuo 2012-01-26 iki 2012-06-12 jai buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Po ligoninės buvo gydyta Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Liudytoja S. P.- nukentėjusiosios dukra, patvirtino, kad motinai buvo padaryta operacija, ji ilgai gulėjo ligoninėje, negalėjo ilgai keltis iš lovos, vaikščioti, tapo nervinga, nuolat verkia. Teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji pakankamai įrodė (CPK 178 str.), kad dėl sužalojimo, kuris padarytas neteisėtais kaltinamojo veiksmais, fakto jai tenka rūpestis dėl neigiamų pasekmių jos sveikatos atžvilgiu. Kitas ieškovo nurodytas aplinkybes (dvasinius išgyvenimus, laikiną emocinį sutrikimą ir pan.) teismas taip pat vertina, kaip pagrįstus. Tačiau nukentėjusiosios sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, kaltinamasis nedirba, todėl laikantis nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teismų praktika bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, pripažintina, kad prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti prieštarauja protingumo kriterijams, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir priteisto žalos dydis mažintinas iki 9000 Lt (BPK 115 str. 1 d.). Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta, kaip nepagrįstai didelį (t. 1, b.l. 48-50, t. 2, b.l. 32-36, 79-80, 82-83).

Iš kaltinamojo J. M. priteistinas ir nukentėjusiosios K. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos, ką sudaro advokato darbo apmokėjimui turėtos išlaidos, pagal pridėtą dokumentą – 600 Lt (BPK 106 str. 2 d.), (t. 2, b.l. 32-33, 37).

Įrodyta, kad nukentėjusiosios K. K. gydymas kainavo 8894,93 Lt, kaltinamoji ieškinį pripažįsta, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas (BPK 115 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 53-56, 67-68, 181-184, t. 2, b.l. 71-73).

Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-01-27, savo bute, virtuvėje jis gėrė su kaimynu G. G.. Jo žmona G. miegojo kitame kambaryje. Naktį G. atsikėlė ir atėjusi į virtuvę pradėjo juos vyti dėl to, kad garsiai kalba. Du kartus žmonai sudavė į veidą ir krūtinę. Dėl padaryto labai gailisi. Paskutiniu metu pakankamai dažnai vartoja alkoholį, po to konfliktuoja su savo žmona G. (t. 1, b.l. 115-116, 120, t. 2, b.l. 43-44).

Nukentėjusiosios G. M. parodymais, kad vyras girtauja ir smurtauja. 2012-01-27, apie 17.30 val., J. kažkur išėjo ir sugrįžo po valandos jau išgėręs. Nuo 21.00 val. iki 01.30 val. virtuvėje gėrė su kaimynu. Ji atsikėlė ir paprašė netriukšmauti. Tada J. pradėjo keiktis necenzūriniai žodžiais, tempti už plaukų, 2 kartus trenkė per veidą ir vieną kartą į krutinę. Kol G. jį laikė, ji apsirengė ir pabėgo. Iš G. telefono iškvietė policiją. Jokių sužalojimų jai nebuvo padaryta, ji patyrė tik fizinį skausmą. Prašo bylą nutraukti nes jie susitaikė, jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (t. 1, b.l. 63, 93, 95-96, t. 2, b.l. 39, 47-48).

Savo parodymus nukentėjusioji G. M. patvirtino akistatos metu su įtariamuoju J. M., tačiau prieštaravimų pašalinti nepavyko ( 1 t., b.l. 116).

Liudytojo G. G. parodymais, kad 2012-01-27, apie 21 val. jis atėjo pas J. M. į namus išgerti. Jie dviese gėrė virtuvėje, o tuo metu namuose buvusi G. M. miegojo kitame kambaryje. Ji atsikėlė ir paprašė netriukšmauti. Tada J. pradėjo keiktis necenzūriniai žodžiais, tempti už plaukų, 2 kartus trenkė per veidą ir vieną kartą į krutinę. Kol G. jį laikė, ji apsirengė ir pabėjo. Iš G. telefono iškvietė policiją. Jokių sužalojimų jai nebuvo padaryta, ji patyrė tik fizinį skausmą (t. 1, b.l. 117, t. 2, b.l. 39).

Įvykių vietų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta ( b.l. 88-92).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 16, 18-19, 82-85, 98, 109-110).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami nesunkiems (BK 11 str.), į jų padarymo aplinkybes (konflikto pobūdį, kad buvo smurtauta prieš du asmenys ir vienam sukeltas fizinis skausmas), motyvus, kaltės formą – tyčią, nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, neteistas, nedirba, kad yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, todėl jam skirtinos didesnė nei vidurkis sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos arešto bausmės, kurios bendrintinos tarpusavyje visiškai sudedant (t. 1, b.l. 66, 124-135).

Kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas išbūtas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-01-28 iki 2012-01-29, nuo 2012-10-01 iki 2013-02-01 ir laikytina, kad jis atliko bausmę (t. 1, b.l. 97, 106, 198-199, t. 2, b.l. 15-16, 53-54, 90-91).

Namų areštas paskirtas kaltinamajam paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinas (t. 1, b.l. 78-81, 107-108).

Nuosprendžiui įsiteisėjus laikytina, kad bylos nagrinėjimas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-29 nutartimi paskirtas kaltinamojo įpareigojimas laikinas išsikelti iš gyvenamosios vietos-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)baigiasi galioti (t.1, b.l. 103-104).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 140 str. 1 d. – 80 parų areštu.

Vadovaujantis BK 49 str., 63 str. 1, 3, 7, 8 d. J. M. (J. M.) subendrinti paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 65 str. 1 d. 1) p. a) p.p., 66 str. J. M. (J. M.) į bausmės laiką įskaityti išbūtą sulaikymo nuo 2012-01-28 iki 2012-01-29 ir suėmimo laiką nuo 2012-10-01 iki 2013-02-01 ir laikyti, kad jis atliko bausmę.

Kardomąją priemonę- namų areštą, - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. M. (J. M.) 8 894,93 Lt nukentėjusiosios K. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš J. M. civilinei ieškovei K. K. 9000 Lt litų neturtinei žalai atlyginti ir 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, kad bylos nagrinėjimas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-29 nutartimi paskirtas kaltinamojo įpareigojimas laikinas išsikelti iš gyvenamosios vietos-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) baigiasi galioti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.