- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-12
- Bylos Nr.
- eI-3140-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02417-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos valstybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjo E. G. (E. G.) atstovo VšĮ Karių teisių gynimo centro generaliniam direktoriui Laimonui Jakui, atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovui Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyresniajam specialistui kapitonui Andriui Ūsui, atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Vincui Zaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atsakovėms Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) dėl įsakymų pakeitimo, vidutinio tarnybinio atlyginimo už viršvalandžius, butpinigių, maistpinigių ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas E. G. (E. G.) (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas VšĮ Karių teisių gynimo centro generalinio direktoriaus Laimono Jako (2015 m. balandžio 2 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. KTGC-TPS-073; 2015 m. balandžio 2 d. atstovavimo sutartis Nr. KGTC-AS-049/2015), kreipėsi į teismą su skundu, teismui išsiųstu 2015 m. balandžio 28 d., prašydamas:
1.1. pakeisti Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. PK-465 „Dėl vyr. eil. E. G. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir įsakymas Nr. PK-465): pripažinti pareiškėjo atleidimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ir pakeisti pareiškėjo atleidimo dieną į 2015 m. balandžio 21 d.;
1.2. pakeisti Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vado 2015 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. P-136 „Dėl eil. E. G. atsiskaitymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-136): papildyti, nurodant išmokėti vidutinį tarnybinį atlyginimą už viršvalandžius, už kuriuos nebuvo suteiktos laisvos dienos, ir išmokėti už atostogas papildomai butpinigius ir maistpinigius;
1.3. priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, (duomenys neskelbtini) Eur neturtinę žalą;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurioje sutarta, jog pareiškėjas priimamas į profesinę karo tarnybą iki 2016 m. rugsėjo 1 d. bei nustatomas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis; pagal Sutarties 5 punktą Sutartis įsigalioja nuo kario skyrimo į pareigas dienos, pagal Sutarties 10 punktą Sutarties įsigaliojimo data – 2012 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 1 d. ik 2015 m. kovo 31 d. su pertraukomis sirgo 179 kalendorines dienas, pagrindinė tokio nedarbingumo priežastis – stuburo išvarža. Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), ir ) vadas 2015 m. kovo 18 d. priėmė įsakymą Nr. P-121 „Dėl vyr. eil. E. G. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-121), 2015 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. P-136 nuspręsta išmokėti pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pareiškėjas po 2015 m. kovo 5 d. buvo išsiųstas į Gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – ir GKK), kuri po patikrinimo nusprendė pareiškėją siųsti į Karinės medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir KMEK) dėl tinkamumo karo tarnybai nustatymo; KMEK turėjo įvykti 2015 m. iki balandžio 15 d. Pareiškėjas 2015 m. kovo 31 d. pateikė prašymą suteikti jam nepanaudotas kasmetines atostogas, nukeliant atleidimo dieną į primą dieną po atostogų, tačiau vadovybė ne tik netenkino prašymo, bet (duomenys neskelbtini) Personalo skyriaus viršininkas atsisakė priimti ir registruoti minėtą prašymą.
2.4. Dėl atostogų nesuteikimo
2.4.1. Įstatymas, Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (toliau – ir Drausmės statutas) ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakyme Nr. V-163 patvirtintas Karo tarnybos statutas (toliau – ir Tarnybos statutas) nereglamentuoja nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo, atleidžiant iš tarnybos, todėl būtina vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – ir DK), tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinė byla Nr. A261-760/2008). Pagal DK 175 straipsnį, atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos, nukeliant atleidimo datą; tokiu atveju atleidimo iš darbo diena laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Remiantis minėta LVAT praktika, svarbu nustatyti, ar pareiškėjas buvo išreiškęs pageidavimą suteikti nepanaudotas atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl to, jog pareiškėjui nesuteiktos atostogos, nukeliant atleidimo dieną į pirmą dieną po atostogų, esant net 2 pareiškėjo prašymams, remiantis LVAT praktika, Kariuomenės vadas privalėjo panaikinti skundžiamą įsakymą ir suteikti pareiškėjui prašomas atostogas.
2.4.2. Vadovaujantis DK ir Konstitucija, kuri laiduoja lygiateisiškumą, teisingumą ir teisėtų lūkesčių įgyvendinimą, atsižvelgiant į analogiškose situacijose Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro priimtus įsakymus, kuriuose analogiški prašymai patenkinti, pareiškėjui privalėjo būti suteiktos kasmetinės atostogos, todėl įsakymas privalo būti pakeistas, nurodant, kad pareiškėjui suteikiamos 20,5 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, nukeliant jo išleidimo į atsargą dieną į pirmą darbo dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos. Dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių atostogos jam nesuteiktos, net nepriimtas prašymas, o tai pažeidė pareiškėjo teises, kurias laiduoja Konstitucija, DK ir Drausmės statutas. Kariuomenės vadas ir (duomenys neskelbtini) viršininkas pažeidė ne tik pareiškėjo teises, tačiau sudarė sąlygas, kad Kariuomenė nepagrįstai pareiškėjui neapmokėjo už atostogų laikotarpį priklausančius maistpinigius ir butpinigius. Vadinasi, viena iš priežasčių, kuri nulėmė tokio skundžiamo įsakymo priėmimą ir pareiškėjo teisių nepaisymą, yra pareiškėjo sąskaita neteisėtais būdais vykdomas lėšų taupymas už neišmokėtus atostogų metu pareiškėjui priklausančius privalomus išmokėti maistpinigius ir butpinigius.
2.5. Dėl atleidimo pagrindo ir nevisiško atsiskaitymo
2.5.1. Pareiškėjas nesutinka su įsakymu Nr. P-136, kadangi per visą tarnybą (duomenys neskelbtini) jis ištarnavo daug viršvalandžių, už kuriuos pagal Tarnybos statutą jam nesuteiktos laisvos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad laisvų dienų suteikimas šią dieną yra neįmanomas, pareiškėjui už viršvalandžius priteistinas vidutinis mėnesio tarnybinis atlyginimas.
2.5.2. Įsakyme Nr. P-136 neišmokėti butpinigiai ir maistpinigiai už nepanaudotų atostogų laikotarpį. Įprastai kiekvienas karys atostogų metu gauna butpinigius ir maistpinigius, todėl atleidimas negali pabloginti pareiškėjo situacijos, lyginant su kitais kariais, t. y. siekdamas įgyvendinti konstitucinį lygiateisiškumo principą, (duomenys neskelbtini) vadas privalėjo galutinai atsiskaitydamas išmokėti ne tik tarnybinį atlyginimą, bet ir butpinigius bei maistpingius, ką pareiškėjas būtų gavęs įprastai atostogaudamas.
2.5.3. Įsakyme Nr. PK-465 nurodytas atleidimo pagrindas – Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktas, tačiau pareiškėjas turėjo būti atleistas kitu pagrindu, t. y. pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės). Pagal Įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl invalidumo (Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo siųstas į KMEK, o atleistas skubotai, nesulaukus KMEK išvados, darytina pagrįsta prielaida, kad vadovybė stengėsi nesulaukti KMEK išvadų, kurios, matyt, dėl būtų palankios pareiškėjui, t. y. pareiškėjas būtų pripažintas netinkamu tarnybai dėl sveikatos. Taigi, siekiant tinkamai išspręsti bylą, būtina skirti teismo ekspertą, kuris atsakytų į klausimą, ar pareiškėjas pagal savo sveikatos būklę buvo tinkamas vykdyti kario pareigas ir pareigas, nustatytas pareiginėse nuostatose.
2.6. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, nurodo, kad žalos, kilusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė kilusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Remiantis LVAT praktika (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A556-526/2009, A146-320/2011, A146-1288/2014), neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos nustatymu, t. y. nebūtinai turi būti konstatuojamas turtinės žalos padarymo faktas, suteikiantis teisinę galimybę ir reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškia dviem aspektais: pareiškėjo prašymo nepriėmimu 2015 m. kovo 31 d., kai pareiškėjas buvo pažemintas kitų Personalo skyriaus darbuotojų akyse; priimant įsakymą Nr. PK-465, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nesant tam teisinio pagrindo ir neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, dėl ko pareiškėjas patyrė didelių dvasinių išgyvenimų dėl susirūpinimo dėl išsilaikymo, dėl socialinio draudimo praradimo, dėl ateityje suprastėsiančių gyvenimo sąlygų. Dėl šių atsakovių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė gilius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Pažymėtina, jog darbo netekimas vertinamas kaip vienas stipriausiai stresą sukeliančių veiksnių.
2.7. Dėl skundo padavimo termino
Pareiškėjas su skundžiamais įsakymais supažindintas 2015 m. kovo 31 d., todėl vieno mėnesio skundo padavimo terminas nepraleistas. Visgi, jeigu teismas manytų, kad skundo padavimo terminas praleistas, šis terminas atnaujintinas, kadangi VšĮ Karių teisių gynimo centro vadovas nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. balandžio 27 d. buvo išvykęs į komandiruotę, todėl anksčiau negu 2015 m. balandžio 28 d. negalėjo baigti rengti skundą. Be to, dėl vienos dienos termino skundui pateikti praleidimo LVAT ne kartą išaiškino, jog viena praleista diena nėra pagrindas nepriimti skundo.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu ir jame pateiktais motyvais nesutinka, kad skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, kad pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos, esant Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytam pagrindui, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos atleidimo tvarkos, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatyti pagrindai, dėl kurių pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Ginčas kilo dėl įsakymo Nr. PK-465, kuriame Kariuomenė nutraukė Sutartį su pareiškėju ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Įstatymo 38 straipsnyje imperatyviai nustatyti atvejai, kai profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (1 dalis), o 2 dalyje išvardytais atvejais Ministerijos ar Kariuomenės vadovybei suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje; 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai ar pareigūnai. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 8 dalį, vykdydamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms). Taigi, įsakymą Nr. PK-465 priėmė kompetentingas pareigūnas – Kariuomenės vadas, kuriam krašto apsaugos ministras 2009 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. V-649 suteikė teisę nutraukti profesinės karo tarnybos sutartis ir atleisti iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, be kita ko, pagal įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą, profesinės karo tarnybos karius iki majoro imtinai, tarnaujančius Kariuomenėje.
2. Atsižvelgiant į LVAT administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010 pateiktą Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto aiškinimą, pareiškėjo reikalavimas dėl įsakymo Nr. PK-465 panaikinimo galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis nutraukta Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu, nesant Įstatyme nustatytų sąlygų, taip pat jeigu būtų nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų. Remiantis minėta LVAT administracine byla, Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte įtvirtintos dvi jo taikymo sąlygos: susirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių; susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Faktas, kad pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių sirgo su pertraukomis ilgiau kaip 140 dienų patvirtintas rašytiniais įrodymais – laikinojo nedarbingumo pažymomis, todėl dėl šio fakto ginčo nėra, be to, ir pareiškėjas šios aplinkybės skunde neginčija. (duomenys neskelbtini) vadas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų, 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-192, pateikė duomenis pagal pavaldumą ir kompetenciją Kariuomenės Jungtiniam štabui ir Kariuomenės vadui dėl Sutarties nutraukimo ir pareiškėjo išleidimo į atsargą Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu. Kariuomenės vadas pasinaudojo įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise ir nutraukė su pareiškėju Sutartį. Pažymėtina, kad nėra įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėjas), kad susirgimai, dėl kurių per paskutinius 12 mėnesių su pertraukomis pareiškėjas buvo nedarbingas ilgiau kaip 140 kalendorinių dienų, susiję su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba. Vadinasi, Kariuomenė, priimdama įsakymą Nr. PK-465, nepažeidė Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto taikymo sąlygų.
3. Remiantis pareiškėjo prašymu „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, jis prašymą suteikti nepanaudotas kasmetines atostogas parašė 2015 m. kovo 31 d., t. y. po to, kai buvo priimtas (duomenys neskelbtini) vado 2015 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. P-121 ir Kariuomenės vado 2015 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. PK-465, kuriame pareiškėjas 2015 m. kovo 31 d. atleistas iš tarnybos. Taigi, pareiškėjas pavėlavo pateikti prašymą dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo, nukeliant atleidimo iš tarnybos dieną. Be to, pareiškėjui nepanaudotos kasmetinės atostogos buvo suteiktos piniginės kompensacijos išmokėjo būdu, todėl pareiškėjo teisės šiuo atveju nepažeistos.
4. Dėl neturtinės žalos priteisimo
4.1. Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės (duomenys neskelbtini) Eur neturtinę žalą yra išvestinis. Pareiškėjo pagrindinis reikalavimas – pakeisti įsakymo Nr. PK-465 1 punkte nurodytą atleidimo datą ir pagrindą, negali būti tenkinamas, todėl negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas. Be to, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Neturtinė žala taip pat atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, neturtinė žala gali būti atlyginama tik tada, kai ji padaryta CK tiesiogiai nustatytais atvejais, ir tik tokio dydžio arba tik tada, kai jos atlyginimas reglamentuojamas specialiame įstatyme (civilinės bylos Nr. 3K-3-88/2006, Nr. 3K-3-239/2011). Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu ir Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių atleidimo iš tarnybos santykius reglamentuoja įstatymas, kurio 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išskyrus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. Įstatyme neįtvirtintas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pažeidžiant teisės aktų nuostatas (nors, kaip minėta, pagrindų tam nėra), nebūtų teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymo 48 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos tam tikros pasekmės, kai teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš tarnybos be Įstatyme nustatyto pagrindo arba kai pažeista teisės aktuose nustatyta atleidimo tvarka. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo, kaip nurodyta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
4.2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų kilo žala. Įsakymą Nr. PK-465 ir (duomenys neskelbtini) vado įsakymą priėmė bei skundžiamus veiksmus atliko ne Ministerija ar jos darbuotojai, taigi, valstybei dėl žalos atlyginimo turėtų atstovauti Kariuomenė, kuri pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą.
III
Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad įsakymas Nr. PK-465 ir įsakymas Nr. P-136 yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai taikant teisės normas ir vertinant faktines aplinkybes, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Dėl faktinių aplinkybių
1.1. Pareiškėjas tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 2008 m. rugsėjo 1 d., nuo 2014 m. balandžio 22 d. pareiškėjas per metus su pertraukomis buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip 140 dienų: nedarbingumo laikotarpiai tęsėsi nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (39 d.) (laikinojo nedarbingumo pažyma (toliau – ir LNP) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (26 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 10 d. (19 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (28 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 30 d. (33 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (34 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso per šį laikotarpį pareiškėjas su pertraukomis laikinai nedarbingas buvo 179 dienas. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vadas 2015 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) vadą informavo apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjo nedarbingumu, ir paprašė inicijuoti pareiškėjo atleidimą iš profesinės karo tarnybos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu. (duomenys neskelbtini) vadas, atsižvelgdamas į pateiktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu, 2015 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. P-121 atleido pareiškėją tą pačią dieną iš pareigų ir taip pradėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos procedūras. Pareiškėjas su įsakymu Nr. P-121 pasirašytinai supažindintas 2015 m. kovo 25 d., kai pateikė laikinojo nedarbingumo pažymą (nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 24 d.). Kariuomenės vado 2015 m. kovo 27 d. įsakyme Nr. PK-465 pareiškėjas 2015 m. kovo 31d. išleistas į atsargą, su šiuo įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2015 m. kovo 27 d. Pareiškėjui 2015 m. kovo 27 d. buvo įteiktas profesinės karo tarnybos kario atsiskaitymo lapas ir pareiškėjas nuo šios dienos pradėjo atsiskaitymo procedūras su lape nurodytais (duomenys neskelbtini) kariais / padaliniais. (duomenys neskelbtini) vadas 2015 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. P-136, kuriame su pareiškėju atlikti galutiniai atsiskaitymai, t. y. pareiškėjui išmokėta 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinė pašalpa, 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio papildoma kompensacija, piniginė kompensacija už 20,5 dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų. Kitą dieną, t. y. kovo 31 d. (paskutinė pareiškėjo tarnybos diena), pietų pertraukos metu pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Personalo skyriaus specialistams įteikė Kariuomenės vadui adresuotą 2015 m. kovo 31 d. prašymą, kuriame pareiškėjas prašė išleisti jį kasmetinių atostogų, nukeliant atleidimo iš tarnybos dieną į pirmą darbo dieną po kasmetinių atostogų.
2. Dėl pareiškėjo atleidimo teisinio pagrindo
Pareiškėjo laikinas nedarbingumas su pertraukomis per metus iki jo atleidimo truko 198 dienas ir nedarbingumas nebuvo susijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba, taigi, įsakymo Nr. PK-465 priėmimui egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas, todėl skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Faktinis ir teisinis pagrindas atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu kilo 2015 m. sausio 30 d., kai pareiškėjui buvo išduota LNP Nr. (duomenys neskelbtini) ir kada nuo pirmosios nedarbingumo dienos (2014 m. balandžio 22 d.) pareiškėjas su pertraukomis buvo laikinai nedarbingas 145 d.
3. Dėl atostogų nesuteikimo
3.1. Pareiškėjo teiginiai, kad sprendžiant pareiškėjui nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo klausimą buvo būtina vadovautis DK ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas išreiškė pageidavimą, jog jam būtų suteiktos kasmetinės nepanaudotos atostogos, Kariuomenės vadas privalėjo panaikinti skundžiamą įsakymą ir suteikti pareiškėjui prašomas atostogas, yra nepagrįsti. Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos kasmetinės atostogos. Krašto apsaugos ministras, siekdamas tinkamai įgyvendinti DK nuostatas tiek, kiek tai susiję su socialinių garantijų, kurių taikymo tvarka nenustatyta Įstatyme, įgyvendinimu, 2006 m. spalio 10 d. įsakyme Nr. V-1011 patvirtino Kasmetinių ir nemokamų atostogų išleidimo ir atšaukimo iš jų krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 15 punktą atleidžiamas iš tarnybos (darbo) karys, tarnautojas ir darbuotojas, vadovaujantis DK 175 straipsniu (išskyrus atvejus, kai atleidžiamas dėl paties kaltės), jo pageidavimu išleidžiamas nepanaudotų kasmetinių atostogų, tokiu atveju jo atleidimo iš tarnybos (darbo) diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės nepanaudotų kasmetinių atostogų dienos. Atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos karys nepanaudotų kasmetinių atostogų išleidžiamas, jeigu prašymą dėl šių atostogų pateikia Aprašo 16–18 punktuose nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 17 punktą karys, išleidžiamas į atsargą Ministerijos ar Kariuomenės vadovybės iniciatyva ar valia nesant jo kaltei (Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 punktai) ar invalidumo ir jeigu jis teisės aktuose nustatyta tvarka apie būsimą profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą iš anksto nebuvo įspėtas, gali būti išleistas nepanaudotų kasmetinių atostogų, jeigu prašymą dėl šių atostogų pateikia ne vėliau kaip iki įsakymo dėl jo išleidimo į atsargą priėmimo dienos; iki šios dienos prašymą išleisti nepanaudotų kasmetinių atostogų turi teisę pateikti ir iš laikinojo profesinės karo tarnybos rezervo į atsargą išleidžiamas karys, šiuo atveju prašymas turi būti pateiktas karinio vieneto, iš kurio į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą buvo perkeltas į atsargą išleidžiamas karys, personalą administruojančiam padaliniui.
3.2. Minėta, kad pareiškėjas iš pareigų atleistas 2015 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. P-121, su kuriuo pasirašytinai susipažino 2015 m. kovo 25 d., kai personalą administruojančiam padaliniui pateikė tą pačią dieną išduotą LNP Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, apie būsimą išleidimą į atsargą pareiškėjas sužinojo 2015 m. kovo 25 d. Kariuomenės vado įsakymas, kuriame pareiškėjas išleistas į atsargą, priimtas 2015 m. kovo 27 d., todėl pareiškėjas turėjo 2 dienas apsispręsti, ar pageidauja būti išleistas nepanaudotų kasmetinių atostogų, atleidžiant pareiškėją iš profesinės karo tarnybos. Prašymą suteikti nepanaudotas kasmetines atostogas pareiškėjas pateikė paskutinę savo tarnybos dieną per pietus, kai su pareiškėju jau buvo galutinai atsiskaityta (2015 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. P-136). Be to, teisės aktų nuostatos nenustato, kad atleidžiamiems iš profesinės karo tarnybos kariams už tą patį laikotarpį būtų suteikiamos ir nepanaudotos kasmetinės atostogos, ir sumokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, o pareiškėjas tiek prašymo suteikti nepanaudotas kasmetines atostogas, tiek ir kreipimosi į teismą metu nepateikė įrodymų, kad teikdamas prašymą suteikti jam nepanaudotas kasmetines atostogas būtų grąžinęs jam išmokėtą atitinkamą kompensaciją.
4. Dėl nevisiško atsiskaitymo
4.1. Pareiškėjo teiginiai, kad Kariuomenė nepagrįstai neapmokėjo už atostogų laikotarpį pareiškėjui priklausančius maistpinigius ir butpinigius, maistpinigiai ir butpinigiai už nepanaudotų atostogų laikotarpį nėra išmokėti ir įsakyme P-136, yra nepagrįsti. Įstatyme neįtvirtinta galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu iš profesinės karo tarnybos kariu tvarka. Galutinis atsiskaitymas laikytinas socialine garantija, todėl, vadovaujantis Įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, tokiam atsiskaitymui taikytina DK 141 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kituose įstatymuose ar darbdavio ir darbuotojo susitarime nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalies); jeigu dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jeigu darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija (DK 177 straipsnio 1 dalis).
4.2. Įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punkte nustatyta, kad į kario vidutinį atlyginimą įskaičiuojami kario tarnybinis atlyginimas, priedai prie tarnybinio atlyginimo už pareigas, susijusias su didesne vadų atsakomybe, už pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, ir už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas, premijos. Pagal Tvarkos aprašo 4.4 ir 4.7 punktus į kario vidutinį atlyginimą neįskaičiuojami kompensacija maitinimosi išlaidoms padengti (maistpinigiai) ir butpinigiai. Pareiškėjui už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip ir už įprastas kasmetines atostogas, turėjo būti ir buvo mokamas vidutinis pareiškėjo atlyginimas, į kurį maistpinigiai ir butpinigiai neįtraukti. Be to, Įstatymo 63 straipsnio 6 ir 8 dalyse butpinigiai ir maistpinigiai įvardyti kaip profesinės karo tarnybos kariui mokama piniginė kompensacija kario tarnybos metu patirtoms išlaidoms, susijusioms su gyvenamosios patalpos išlaikymu ir maitinimusi, kompensuoti. Pareiškėją 2015 m. kovo 31 d. išleidus iš profesinės karo tarnybos į atsargą ir šią dieną išmokėjus jam piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, jis po šios datos, nebūdamas profesinės karo tarnybos kariu, negalėjo patirti ir jokių profesinės karo tarnybos kario išlaidų, susijusių su gyvenamosios patalpos išlaikymu ir maitinimusi, dėl ko taip pat negalėjo būti mokamos kompensacijos už nepatirtas išlaidas.
5. Dėl atleidimo pagrindo
5.1. Pareiškėjo teiginiai, kad dar neatleidus pareiškėjo iš profesinės karo tarnybos jis buvo siųstas į KMEK, tačiau Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu jis atleistas nesulaukus KMEK išvados, dėl ko galimai jis būtų atleistas Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, yra nepagrįsti. Remiantis administracinių teismų praktika, atleidimo metu egzistuojant keliems atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindams, karys atleidžiamas tuo pagrindu, kuris kilo pirmiau. (duomenys neskelbtini) vado 2015 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. P-121 neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad 2015 m. kovo 18 d. buvo pradėta pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu procedūra (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalis), kai pati atleidimo procedūra inicijuota 2015 m. kovo 13 d., (duomenys neskelbtini) GSK vadui tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) vadą informavus apie aplinkybes, susijusias su pareiškėjo besitęsiančiu nedarbingumu, ir paprašius inicijuoti pareiškėjo atleidimą iš profesinės karo tarnybos Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkto pagrindu.
5.2. Kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos karinė gydytojų konsultacinė komisija sprendimą siųsti pareiškėją atlikti karinę medicinos ekspertizę priėmė 2015 m. kovo 26 d., šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir KMEN) 32.1 punktu, tačiau GKK 2015 m. kovo 26 d. priėmusi sprendimą siųsti Pareiškėją į KMEK, siekiant nustatyti jo tinkamumą tolesnei karo tarnybai po stacionarinio ar ambulatorinio gydymo, nebuvo informuota, jog sprendimo priėmimo metu dėl pareiškėjo buvo pradėtos atleidimo iš profesinės karo tarnybos procedūros, taigi, nebuvo informuota, jog pareiškėjo tolesnė karo tarnyba neplanuojama, dėl ko šiuo pagrindu nebuvo poreikio ir pagrindo siųsti pareiškėją į KMEK. Kita vertus, KMEK apie būsimą profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimą (susipažino su įsakymu Nr. PK-465) buvo informuota, todėl nesant poreikio nustatyti pareiškėjo tinkamumą tolesnei tarnybai, karinė medicinos ekspertizė KMEN 32.1 punkto pagrindu pareiškėjui neatlikta. Be to, įsakymų Nr. P-121 ir Nr. PK-465 priėmimo metu galiojo pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 3 d. išduota ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 4342, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai ir tarnybai tarptautinėse operacijose pagal B sveikatos grupę. Duomenų, kad pareiškėjo laikinas nedarbingumas, buvęs faktiniu pagrindu pareiškėjo atleidimui pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą, būtų susijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybinės pareigas ar su tarnyba, Kariuomenės vadovybė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu neturėjo, tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir su skundu.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjo E. G. atstovas Laimonas Jakas rėmėsi skunde pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos kariuomenės atstovas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas Andrius Ūsas (2015 m. rugpjūčio 21 d. įgaliojimas Nr. KVS-352) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas šios institucijos Teisės departamento Teisės taikymo ir atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vincas Zaliauskas (2015 m. gruodžio 17 d. įgaliojimas Nr. 12-01-2454) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakyme Nr. PKT-376 „Dėl E. G. (E. G.) priėmimo į profesinę karo tarnybą“ pareiškėjas priimtas į profesinę karo tarnybą nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. ir buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) vado žinion. (duomenys neskelbtini) vado 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakyme Nr. P-504 „Dėl eil. E. G. priėmimo“ pareiškėjas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. paskirtas (duomenys neskelbtini).
2. Profesinės karo tarnybos sutartyje, įsigaliojusioje 2012 m. rugsėjo 2 d., sudarytoje tarp Ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) vado, ir pareiškėjo, nurodyta, kad pareiškėjas į profesinę karo tarnybas priimtas iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (2008 m. rugsėjo 1 d. sutarties Nr. 496 tęsinys). Pagal Sutarties 6 punktą Įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka Sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus joje nustatytam terminui (2016 m. rugsėjo 1 d.).
3. Remiantis Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2013 m. rugsėjo 3 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 4342, pareiškėjas tinkamas profesinei karo tarnybai ir tarnybai tarptautinėse operacijose pagal B sveikatos grupę; pažymos galiojimo terminas – iki 2019 m. rugsėjo 3 d.
Remiantis Pažyma dėl tęstinės karių sveiktos priežiūros, pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 26 d. lankėsi Tęstinės karių sveikatos priežiūros Pirminės karių sveikatos priežiūros centre Vilniuje, kitas apsilankymas – 2015 m. rugpjūčio 25 d.
4. Pareiškėjas buvo laikinai nedarbingas periodiškai nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. kovo 5 d., t. y. 179 dienas: nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (39 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (26 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 10 d. (19 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (28 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 30 d. (33 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (34 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)) (galutinės diagnozės – atitinkamai M 54.1, M51.1, M54.17, M54.1, M51.1, M51.1). Pareiškėjas taip pat buvo nedarbingas nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 24 d. (19 d.) (LNP Nr. (duomenys neskelbtini)).
5. (duomenys neskelbtini) vadas 2015 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) vadą ((duomenys neskelbtini)viršininką, l. e. (duomenys neskelbtini) vado pareigas) informavo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2015 m. kovo 13 d. buvo laikinai nedarbingas 179 kalendorines dienas, prašė pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą inicijuoti Sutarties su pareiškėju nutraukimą, pateikė 6 laikinojo nedarbingumo pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas.
6. (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas, l. e. (duomenys neskelbtini) vado pareigas, vadovaudamasis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakyme patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 23.7 punktu, 2015 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. P-121 „Dėl vyr. eil. E. G. atleidimo iš pareigų“ 2015 m. kovo 18 d. atleido pareiškėją, (duomenys neskelbtini), iš užimamų pareigų.
7. (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas, l. e. (duomenys neskelbtini) vado pareigas, 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-192 „Dėl vyr. eil. E. G. (E. G.)“ Kariuomenės Jungtinio Štabo Personalo ir administravimo valdybai J1, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų, t. y. turėjo nedarbingumo pažymas nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (39 d.), nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (26 d.), nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 10 d. (19 d.), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (28 d.), nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 30 d., nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (34 d.), nuo 2015 m. kovo 6 d. iki šios dienos serga, todėl pasiūlė su pareiškėju nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti jį į atsargą, vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu; su raštu pateikė, be kita ko, įsakymą Nr. P-121, laikinojo nedarbingumo pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas.
8. Remiantis Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos 2015 m. kovo 26 d. siuntimu KMEK (reg. Nr. 1611), Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos Karinės gydytojų konsultacinės komisijos 2015 m. kovo 26 d. pranešimu Nr. SKK-31 „Dėl siuntimo į Karinę medicinos ekspertizės komisiją“ pareiškėjas siųstas į KMEK sveikatos grupės dėl tinkamumo tolesnei tarnybai nustatymui, kai gali pasikeisti sveikatos grupė.
9. Lietuvos kariuomenės vadas, vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 8 dalimi, 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu (sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis (nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (39 d.), nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (26 d.), nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 10 d. (19 d.), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (28 d.), nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (67 d.)), Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m, liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo“ 1.2.2 punktu, 2015 m. kovo 27 d. įsakyme Nr. PK-465 „Dėl vyr. eil. E. G. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“:
– nutraukė 2015 m. kovo 31 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju, (duomenys neskelbtini) vado 2015 m. kovo 18 d. įsakyme Nr. P-121 atleistu iš (duomenys neskelbtini) pareigų, ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą;
– skyrė pareiškėją po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atlikti tarnybą rezerve, atliekant ją Kariuomenės parengtojo rezervo kariniuose vienetuose;
– įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas po atleidimo iš profesinės karo tarnybos atvykti į Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių pagal gyvenamąją vietą;
– pavedė Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadui įrašyti pareiškėją į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su pareiškėjo tarnyba rezerve.
Pareiškėjas su įsakymu Nr. PK-465 pasirašytinai supažindintas 2015 m. kovo 27 d.
10. Remiantis 2015 m. kovo 27 d. Profesinės karo tarnybos kario atsiskaitymo lapu, pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. kovo 31 d. atsiskaitė su (duomenys neskelbtini) padaliniais / pareigūnais.
11. (duomenys neskelbtini) viršininkas, l. e. (duomenys neskelbtini) vado pareigas, vadovaudamasis įsakymu Nr. PK-465, 2015 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. P-136 „Dėl eil. E. G. atsiskaitymo“: įsakė pareiškėjui visiškai atsiskaityti su (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka iki 2015 m. kovo 31 d., taip pat nustatė pareiškėjui: 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio išeitinę pašalpą, 2 mėnesių tarnybinio atlyginimo dydžio papildomą kompensaciją, piniginę kompensaciją už 3 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų už tarnybos laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. bei už 17,5 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų už tarnybos laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.
12. Pareiškėjas 2015 m. kovo 31 d. Kariuomenės vadui adresuotame prašyme „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ prašė išleisti jį kasmetinių atostogų, nukeliant atleidimo dieną į pirmą darbo dieną po atostogų (DK 175 straipsnis).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą, be kita ko, sprendžiama, ar pareiškėjas buvo atleistas teisėtai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą, kuriame nustatyta, jog profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.
Šioje administracinėje byloje nustatyta ir ginčo nėra, kad (duomenys neskelbtini) viršininkas, l. e. (duomenys neskelbtini) vado pareigas, 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. S-192 „Dėl vyr. eil. E. G. (E. G.)“ Kariuomenės Jungtinio Štabo Personalo ir administravimo valdybai J1, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo nedarbingas daugiau kaip 140 kalendorinių dienų, t. y. turėjo nedarbingumo pažymas nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. (39 d.), nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (26 d.), nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki 2014 m. spalio 10 d. (19 d.), nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. (28 d.), nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 30 d., nuo 2015 m. sausio 31 d. iki 2015 m. kovo 5 d. (34 d.), nuo 2015 m. kovo 6 d. iki šios dienos serga, todėl pasiūlė su pareiškėju nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti jį į atsargą, vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktu; su raštu pateikė, be kita ko, įsakymą Nr. P-121, laikinojo nedarbingumo pažymų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Vadinasi, faktinės aplinkybės atitiko Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punktą, todėl pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas pagal minėtą teisinį pagrindą. Pareiškėjo argumentai, kad jis turėjo būti atleistas pagal krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriame nustatyta, jog profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės, nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, o grįsti tik prielaidomis bei sąlygomis, nes pareiškėjo atleidimo momentu egzistavo tik Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 13 punkte nurodytos faktinės aplinkybės, o minėto įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos aplinkybės neegzistavo.
2. Pareiškėjas E. G. (E. G.) Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. PK-465 „Dėl vyr. eil. E. G. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ kvestionuoja dar ir tuo aspektu, jog, esą, pareiškėjo atleidimo diena turi būti pakeista į 2015 m. balandžio 21 d., nes pareiškėjas paskutinę savo tarnybos dieną, t. y. 2015 m. kovo 31 d., pateikė prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“ prašė išleisti jį kasmetinių atostogų, nukeliant atleidimo dieną į pirmą darbo dieną po atostogų (DK 175 straipsnis). Teismas akcentuoja, kad skundžiamas Lietuvos kariuomenės vado įsakymas buvo priimtas 2015 m. kovo 27 d., pareiškėjas pats jau buvo pasirašytinai atsiskaitęs su darbdaviu, jo padaliniais (remiantis 2015 m. kovo 27 d. Profesinės karo tarnybos kario atsiskaitymo lapu, pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2015 m. kovo 31 d. atsiskaitė su (duomenys neskelbtini) padaliniais / pareigūnais), Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vadas 2015 m. kovo 30 d. buvo priėmęs įsakymą Nr. P-136 „Dėl eil. E. G. atsiskaitymo“, todėl šis pareiškėjo prašymas neturėjo būti ir pagrįstai nebuvo patenkintas kaip visiškai nesavalaikis. Vadinasi, Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. PK-465 „Dėl vyr. eil. E. G. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ nėra teisinio pagrindo pakeisti.
3. Pareiškėjas E. G. (E. G.) taip pat prašo pakeisti Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) vado 2015 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. P-136 „Dėl eil. E. G. atsiskaitymo“: papildyti, nurodant išmokėti vidutinį tarnybinį atlyginimą už viršvalandžius, už kuriuos nebuvo suteiktos laisvos dienos, ir išmokėti už atostogas papildomai butpinigius ir maistpinigius. Šiame teismo sprendime minėta, kad nėra jokio teisinio pagrindo keisti Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. PK-465 „Dėl vyr. eil. E. G. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, todėl šis išvestinis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad, išanalizavus pareiškėjo 2012 m. – 2015 m. tarnybos laiko apskaitos žiniaraščius, nustatyta, jog pareiškėjui buvo teikiamos laisvos dienos, todėl pareiškėjo reikalavimas papildyti įsakymą Nr. P-136, nurodant išmokėti vidutinį tarnybinį atlyginimą už viršvalandžius, už kuriuos nebuvo suteiktos laisvos dienos, yra visiškai nepagrįstas. Dar daugiau, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo 4.4 ir 4.7 punktus į kario vidutinį atlyginimą neįskaičiuojami kompensacija maitinimosi išlaidoms padengti (maistpinigiai) ir butpinigiai. Pareiškėjui už nepanaudotas kasmetines atostogas, kaip ir už įprastas kasmetines atostogas, turėjo būti ir buvo mokamas vidutinis pareiškėjo atlyginimas, į kurį maistpinigiai ir butpinigiai neįtraukti. Be to, Įstatymo 63 straipsnio 6 ir 8 dalyse butpinigiai ir maistpinigiai įvardyti kaip profesinės karo tarnybos kariui mokama piniginė kompensacija kario tarnybos metu patirtoms išlaidoms, susijusioms su gyvenamosios patalpos išlaikymu ir maitinimusi, kompensuoti. Pareiškėją 2015 m. kovo 31 d. išleidus iš profesinės karo tarnybos į atsargą ir šią dieną išmokėjus jam piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, jis po šios datos, nebūdamas profesinės karo tarnybos kariu, negalėjo patirti ir jokių profesinės karo tarnybos kario išlaidų, susijusių su gyvenamosios patalpos išlaikymu ir maitinimusi, dėl ko taip pat negalėjo būti mokamos kompensacijos už nepatirtas išlaidas.
4. Pareiškėjas E. G. (E. G.) taip pat prašo teismą priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, (duomenys neskelbtini) Eur neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Šioje administracinėje byloje nenustatyti viešojo administravimo institucijų neteisėti veiksmai, taip pat nėra pagrįsta, esą, patirta pareiškėjo neturtinė žala, todėl ir šioje apimtyje skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
5. Pareiškėjas E. G. (E. G.) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl tenkinti šį jo prašymą nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. G. (E. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.