- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2-807-589/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00118-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- T. Š.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl trukdymų pašalinimo ir nuostolių atlyginimo pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui T. Š., trečiajam asmeniui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pašalinti jo, kaip savininko, teisės pažeidimą ir įpareigoti atsakovą T. Š. netrukdyti servituto teise naudotis jam sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, 1724 kv.m., pažymėta plane C4,- įvažiuoti transporto priemone į nuosavybės teise priklausantį pastatą – automobilių aptaravimo servisą , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą sutvarkyti servitutinį įvažiavimą, naudojantis 1724 kv.m, sklypo dalimi, ir atlaisvinti įvažiavimą į jam priklausantį pastatą, taip pat priteisti iš atsakovo 812 nuostolių, atsiradusių dėl jo kaltės, trukdant jam naudotis pastatu ir automobiliu bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis žemės sklypo ir pastato - automobilių aptarnavimo centro savininkas. Minėti pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini) A. S. paskirtis yra paslaugų teikimas, jame įrengti garažų boksai. Vienintelis įvažiavimas į šiuos garažus yra įmanomas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Todėl įvažiavimo kelias į jam priklausančią žemę – atsakovui nuosavybės teise priklausantis gretimas sklypas. Užtikrinant galimybę naudotis pastatu pagal paskirtį ir privažiavimą prie jo 2001 m. sausio 25 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 2672 buvo nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudojantis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1724 kv.m, plane pažymėta C4. 2013 m. gruodžio 5 d., atvykęs prie savo garažo pasiimti jame stovinčio automobilio Chrysler Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovas negalėjo į jį patekti. Įvažiavimas į ieškovui priklausantį garažą buvo užtvertas gelžbetoniniais blokais, iškastas griovys, sustumta žemių krūva, išardytas privažiavimas. Šie blokai priklauso ieškovui ir gulėjo iki to laiko tvarkingai sukrauti šalia įvažiavimo atsakovui T. Š. priklausančiame žemės sklype. Konfliktas kilo dar 2013 metų vasarą, kai T. Š. savo automobiliu AUDI užstatė jam įvažiavimą į garažą. Lapkričio mėnesį atsakovas vėl trukdę jam įvažiuoti į ieškovui priklausantį garažą, užtvėrė įvažiavimą. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovas kreipėsi į Panevėžio apskrities Policijos komisariatą. Atsakovas įvažiavimą į pastatą užvertė, vykdydamas savo sklype žemės darbus: jis iškasė apie dviejų metrų ilgio griovį, užtverdamas įvažiavimą į jo garažą ir perkeldamas gelžbetoninius blokus bei suardydamas paviršinį žemės sluoksnį. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau konflikto išspręsti nepavyko. Nepavykus surasti su atsakovu bendros kalbos ir neturėdamas kitos išeities, ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Policijos komisariatą, tačiau 2013-12-11 gavo Panevėžio m. PK nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojant, jog tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai. Šiame nutarime, nors T. Š. ir neprisipažino suvertęs blokus ir užtvėręs kelią žemėmis, tačiau teigė, kad pretenzijų dėl blokų, iškastų iš jo sklypo ir suverstų ant įvažiavimo, niekam neturintis. Akivaizdu, jog asmuo, kuriam yra padaryta žala, sugadintas žemės sklypas ir iškasti gelžbetoniniai blokai bei suversti ant įvažiavimo, turėtų pagrįstų pretenzijų asmeniui, atlikusiam šiuos neteisėtus veiksmus, išskyrus – kai asmuo yra pats atlikęs šiuos veiksmus. 2014-03-17 ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo į Panevėžio VPK Viešosios policijos skyrių. 2014-04-08 nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl trukdymų naudotis servitutiniu įvažiavimu pašalinimo, motyvuojant tuo, kad yra iškelta civilinė byla. Atsakovas, apklausiant jį tyrėjui policijos komisariate, aiškiai patvirtino, kad jis iškasė apie dviejų metrų ilgio ir 30 cm gylio griovį, kuriuo užtvėrė įvažiavimą į ieškovo garažą. Ieškovo nuomone šis prisipažinimas, kurį patvirtino policijoje atsakovas, yra reikšmingas, nagrinėjant ieškovo pateiktą ieškinį.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu ( tarnaujančiu daiktu), siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas ( viešpataujančio daikto ) tinkamą naudojimą ( CK 4.111 str.). Ieškovas yra pastato savininkas. Šis statinys yra žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Siekiant sudaryti galimybę naudotis statiniu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre įvažiavimo servitutas per šį žemės sklypą, kuris priklauso atsakovui. Todėl atsakovas privalo netrukdyti jam naudotis teise privažiuoti prie savo pastato bei neapsunkinti šio privažiavimo. Išardydamas žemės gruntą ir užtverdamas kelią, atsakovas pažeidė savo pareigą, nustatytą servituto, atėmė iš ieškovo galimybę naudotis jam priklausančiu pastatu. Be to, dėl atsakovo elgesio ieškovas negali naudotis savo automobiliu Chrysler Voyager, esančiu garaže, į kurį įvažiavimas yra užverstas žemėmis ir gelžbetoniais blokais. Kadangi su atsakovu nepavyko susitarti, ieškovas buvo priverstas išsinuomoti automobilį Lancia Kappa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį ieškovas išsinuomavo nuo 2013-12-05, paros nuomos kainą yra 7 Lt. Šias ieškovo patiriamas išlaidas privalo atlyginti atsakovas, nes jos atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Už laikotarpį nuo nuomos sutarties sudarymo iki 2014-04-10, ieškovas patyrė 812 Lt išlaidų. Ši išlaidų suma – netiesioginiai ieškovo nuostoliai, kilę dėl atsakovo kaltės, kuriuos jis turi atlyginti.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo, jog ieškovo teisės naudotis jam priklausančiu statiniais, jis neribojo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent jis blokais ir žemėmis tariamai užtvėrė įvažiavimą į ieškovo garažą. Kadangi ieškovas jo kaltę tik preziumuoja, tam neturėdamas neginčijamų ir patvirtintų įrodymų, todėl ieškovo reikalavimai turėtų būti atmesti. Atsakovas nurodė, jog 2013 m. lapkričio mėnesį su ieškovu buvo žodžiu sutaręs, kad ieškovas nupirks iš jo servitutinio žemės sklypo 304 kv.m.dalį, kuria ieškovas naudojasi eksploatuodamas savo garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai servitutinio žemės sklypo atidalinimo projektas jau buvo paruoštas, ieškovas neatvyko pas notarą ir pirkimo pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. Gavęs ieškovo pranešimą, atsakovas kvietė ieškovą tartis dėl tolesnio naudojimosi servitutiniu plotu. Kadangi nesulaukė ieškovo skambučio, nei vizito, todėl 2013-12-17 registruotu laišku papildomai paprašė ieškovo informuoti jį apie ieškovo apsisprendimą dėl tolesnio servitutinio žemės ploto naudojimo. Atsakymo atsakovas nesulaukė, bet gavo ieškovo ieškinį. Ieškovo teisė naudotis jam priklausančiais statiniais nėra ribojama ir žemės su blokais nuo įvažiavimo į ieškovo pastatus buvo pašalinta dar iki ieškovo ieškinio teismui surašymo dienos. Mano, jog ieškovas piktnaudžiauja savo procesine teise, siekdamas ginti nepažeistą jo teisę. Dėl to ieškinys yra atmestinas. Nors ieškovas naudojasi atsakovo žemės sklypu, kuriam nustatytas servitutas, bet už naudojimąsi jo nuosavybe , ieškovas nėra niekaip atlyginęs. Atsakovas kasmet moka valstybinį žemės mokestį ir už žemės plotą, kuriuo naudojasi ieškovas. Ieškovo reikalavimai dėl užtikrinimo naudotis servituto žemės dalimi gali būti teisėti, jei ieškovas įrodytų, jog tinkamai yra atlyginęs už naudojimąsi servitutiniu 304kv.m. atsakovo žemės sklypu.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog detalusis planas buvo rengiamas atsakovo iniciatyva, kuriame buvo neatlygintinas kelio servitutas. Kelio servituto klausimo sprendimas turėjo būti spręstinas parduodant žemės sklypus. Atsakovui, parduodant sklypus nebuvo aptartas klausimas dėl servituto apmokėjimo, todėl susitarė tokia situacija. Sprendimo dėl trukdymų pašalinimo priėmimo klausimą palieka spręsti pagal bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo, kaip automobilių aptarnavimo serviso savininko nuosavybės teisių įgyvendinimo, siekiant privažiuoti prie jam priklausančių patalpų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui, A. M. nuosavybės teise priklauso 0,0481 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilių aptarnavimo centras, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys Panevėžio m. sav. Panevėžio m. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 27-28).
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, žemės servitutas yra nustatytas administraciniu aktu, t.y. Panevėžio apskrities viršininko 2001 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2672, nustatytas servitutas, kuriuo leidžiama 481 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo savininkui servituto teise naudotis sklypo dalimi ( 1724 kv.m., plane pažymėta C4) privažiavimui ir inžinierinės tinklams įrengti.
Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK4.111 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų.
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti jam naudotis jam priklausančia sklypo dalimi, t.y. įvažiuoti transporto priemone į jam priklausantį pastatą ir įpareigoti atsakovą sutvarkyti servitutinį įvažiavimą ir atlaisvinti įvažiavimą į ieškovui priklausantį pastatą. Šalys neginčija to fakto, jog yra nustatytas servitutas privažiuoti prie ieškovui priklausančio automobilių aptarnavimo centro. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą išlyginti žemes ir sukrauti atgal betoninius blokus. Betoniniai blokai, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, priklauso ieškovui. Betoniniai blokai buvo sukrauti atsakovui priklausančiame žemės sklype. Tą ieškovas nurodė ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikia antstolio Egidijaus Smagurausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ( b.l. 14-24). Atkreiptinas dėmesys, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma yra vykdomas A. M. prašymas konstatuoti faktines aplinkybes apie T. Š. priklausančiame žemės sklype sudėtus betoninius luitus, kurie trukdo transporto priemonei išvažiuoti iš A. M. nuosavybės teise priklausančio pastato – automobilių aptarnavimo centro.
Savo pozicijai pagrįsti ieškovas taip pat pateikia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2013-12-11 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2014-04-08 nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. 50-47-1-AT1-223. Atkreiptinas dėmesys, jog abiejuose nutarimuose nurodoma, jog A. M. rado iškąstus keturis betoninius blokus. Ieškovo nuomone šie jo pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas iškasė betoninius blokus ir išardė įvažiavimą, kadangi atsakovas apie prisipažino policijos pareigūnams.
Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.
Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S., I. S., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus pagal aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, darytina išvada, jog betoniniai blokai priklauso ieškovui A. M.. Teigti, jog įvažiavimą išardė atsakovas, kadangi apie tai jis prisipažino policijos pareigūnams, nėra jokio pagrindo. Paaiškinimai ar prisipažinimas policijos pareigūnams dėl įvykių, neturi prejudicinės reikšmės civilinėje byloje. Ieškovas, reikalaudamas įpareigoti atsakovą atlaisvinti įvažiavimą ir sudėti jam priklausančius betoninius blokus, pažeidžia atsakovo interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog betoniniai blokai buvo sudėti atsakovui priklausančiame žemės sklype. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas trukdo ieškovui naudotis privažiavimu prie automobilių aptarnavimo centro. Įstatymas nenumato pareigos šiuo atveju atsakovui, tvarkyti privažiavimą prie ieškovui priklausančio pastato. Nustačius servitutą, abi šalys, turi bendradarbiauti, veikti teisėtai, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir nepažeisti vienas kitų teisių bei teisėtų interesų. Vertinant byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus darytina išvada, jog abi šalys nebendradarbiauja tarpusavyje. Servituto nustatymas suteikia ne tik teisę privažiuoti prie ieškovui priklausančių pastatų, bet ir įpareigoja šį privažiavimą tvarkyti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas pašalinti teisės pažeidimą, atmestinas.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 812 Lt patirtų nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo kaltės. Kadangi ieškovas reikalavimas pašalinti teisės pažeidimą, atmetamas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog nuostoliai atsirado dėl atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013-12-05 automobilio nuomos sutartyje nurodoma, jog automobilio nuomos kaina yra 7 Lt parai, tačiau nenumatytas mokėjimo terminas. Mokėjimą pagrindžiantį dokumentą, ieškovas pateikė tik kartu su patikslintu ieškiniu. Šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas.
Iš ieškovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88,92,93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24 ( dvidešimt keturis ) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.