Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Kauno teritorinės muitinės atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitą. Patikrinus ataskaitą nustatyta neįtrauktas prekių išdavimas iš muitinės sandėlio pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-12-23) prekė ,,Poliuretaninis hermetikas Urgerm-202 (256 talpos) KN kodas 32141010. Tyrimo metu dėl muitinės eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-12-23) neįtraukimo į muitinės sandėlio prekių apskaitą, nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 58 V-01 paskirta eiti muitinės sandėlio vedėjos pareigas A. P., būdama atsakinga už muitinės sandėlio prekių apskaitos tvarkymą, 2016-12-23 išduodama prekes iš sandėlio pagal deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2016-12-23) neįtraukė į prekių apskaitos ataskaitą.

Tuo A. P., būdama atsakinga už muitinės sandėlio apskaitos tvarkymą ir muitinės sandėlio prekių apskaitoje nurodydama neteisingą muitinės sandėlyje saugomų prekių aprašymą (prekių pavadinimą ir KN kodą) pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą 214 str. 1 d., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 23 p., 26 p., 2016-05-06 Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-37 2.6 p., ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad muitinės sandėlyje sandėlio vedėja dirba dvidešimt šešis metus, jokių nuobaudų nėra turėjusi. Klaida buvo padaryta per skubėjimą, viskas įvykio gruodžio 23 d., vakare, vedant deklaraciją rankiniu būdu į elektroninę apskaitą įvyko klaida, todėl deklaracija nebuvo įtraukta į apskaitą. Dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti kuo mažesnę baudą, atlyginimas nėra didelis, vyras bedarbis.

Institucijos atstovė paaiškino, kad protokole išdėstyta visa esmė, ginčų nėra. A. P. turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn, mano, kad teismas įvertins atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsižvelgs į jai skiriamą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

A. P. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 1-2), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), A. P. paaiškinimas (b. l. 6), UAB (duomenys neskelbtini) įsakymas dėl atsakingų asmenų skyrimo ir įgaliojimų suteikimo (b. l. 7-8, 9-10), darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnalas (b. l. 12-13), UAB (duomenys neskelbtini) muitinės sandėlio vadovo pareiginiai nuostatai, vedėjo pareiginiai nuostatai (b. l. 14-16, 17-19), deklaracija (b. l. 22), tyrimo išvada (b. l. 23), muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitos lydraštis (b. l. 24), muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaita (b. l. 25, 27), UAB (duomenys neskelbtini) atsakymas dėl atsakingo asmens (b. l. 31), muitinės sandėlio aptarnavimo sutartis (b. l. 32-38).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. P., būdama atsakinga už muitinės sandėlio apskaitos tvarkymą ir muitinės sandėlio prekių apskaitoje nurodydama neteisingą muitinės sandėlyje saugomų prekių aprašymą (prekių pavadinimą ir KN kodą) pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą 214 str. 1 d., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 23 p., 26 p., 2016-05-06 Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-37 2.6 p., ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje.

A. P. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-4/2013).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta, darbdavio charakterizuojama teigiamai, UAB (duomenys neskelbtini) dirba dvidešimt šešerius metus, jokių drausminių nuobaudų neturėjo), į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog A. P. paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimali, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17067668230.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.