- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-254-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00887-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- A. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo būtų savininkų bendrijos ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-844/2022 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovui A. D. dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrija, atstovaujama bendrijos pirmininko A. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 15163,44 Eur dydžio žalą 5 proc., metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki visiško sprendimo įvykdymo šioje byloje, taip pat įpareigoti atsakovą A. D. per 3 (tris) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei namo laiptinėse įrengto apšvietimo įjungimo – atjungimo daviklius 100 vnt. bei nustatyti 15 Eur dydžio baudą, išieškomą iš atsakovo A. D. už kiekvieną materialinių vertybių perdavimo neįvykdymo dieną jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per 3 (tris) kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo arba kitą teismo nustatytą terminą. Kartu prašė priteisti iš atsakovo A. D. 2250,00 Eur bylinėjimo išlaidų, kurias sudaro 40,00 Eur už konsultaciją, 550,00 Eur už ieškinio paruošimą, 150,00 Eur už atsiliepimo į 2019-10-30 atskirąjį skundą paruošimą, 100,00 Eur už atsiliepimo į 2019-12-17 atskirąjį skundą paruošimą, 120,00 Eur už klausimų ekspertizei paruošimą, 1290,00 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme. Priteisti iš atsakovo A. D. 76,57 Eur už byloje pateiktų procesinių dokumentų vertimą ir 2000,00 Eur už buhalterinės ekspertizės atlikimą – iš viso 4326,57 Eur bylinėjimo išlaidų.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija. Šį juridinį asmenį vienasmeniškai atstovauja ir jo vardu, kaip juridinio asmens vardu, veikia vadovas. Bendrijos vadovė yra V. N.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija buvo įsteigta reorganizavimo būdu: (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendriją reorganizavus padalijimo būdu, atidalinant esamos bendrijos dalyvį (duomenys neskelbtini) daugiabutį namą ir jos pagrindu steigiant naują bendriją - (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją. Iki reorganizavimo veikusios (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos pirmininku buvo atsakovas A. D.. 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 6 punkte buvo nutarta, jog pasibaigus reorganizavimui esamos bendrijos ((duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrija) sąskaitos: 1) (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 2) (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 3) (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ yra uždaromos, o jose esančios piniginės lėšos pervedamos į Naujos bendrijos atidarytas sąskaitas. 2019 m. birželio 5 d. raštu atsakovas A. D. buvo informuotas apie ieškovės vardu atidarytas sąskaitas, taip pat buvo nurodyta, kad nepervedant lėšų bendrijos darbuotojai negali atlikti savo pareigų.
3. Kadangi atsakovas A. D. nevykdė 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 6 punkto reikalavimų, 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl lėšų pervedimo. 2019 m. liepos 1 d. einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank buvo 974,89 Eur, einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank buvo 3581,67 Eur, kaupiamojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB Swedbank buvo 7038,63 eurai. Einamojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas buvo 66,80 Eur. Bendra lėšų suma yra 11661,99 Eur.
4. Atsakovas A. D. kaip iki reorganizavimo veikusios bendrijos ir po reorganizavimo veikiančios (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos pirmininkas privalėjo visas lėšas, sukauptas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų, pervesti naujai įsteigtai bendrijai, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl privalo atlyginti ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos patirtą žalą - 11661,99 Eur. Būtent tokio dydžio suma turėjo būti pervesta ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir būtent tokio dydžio nuostolį patyrė ieškovė atsakovui nepervedus šių lėšų.
5. Be to, 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 2 punkte numatyta, kad trumpalaikio naudojimo turtas: namo laiptinėse įrengto apšvietimo įjungimo – atjungimo davikliai - 100 vnt., bus perduoti pagal trumpalaikio turto priėmimo - perdavimo aktą. Tačiau atsakovas A. D. neįgyvendino 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 2 punkto reikalavimų, nes namo laiptinėse įrengto apšvietimo įjungimo – atjungimo davikliai - 100 vnt., ieškovei nebuvo perduoti.
6. Ieškovė tvirtino, kad atsakovas A. D. kaip tuometinis (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas 2019 m. balandžio 15 d. iš bendrijos sąskaitos pervedė 380 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki šios dienos bendrijos buhalterei nėra pateikti jokie šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Taip pat 2018 m. kovo 11 d. vyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės butų savininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta, kad durų pirmame aukšte įrengimas yra nereikalingas. Su šiuo butų savininkų sprendimu atsakovas A. D. buvo supažindintas 2018 m. kovo 12 d. Tačiau nepaisant butų savininkų valios atsakovas įrengė duris, panaudodamas bendrijos lėšas, o taip pat iki šios dienos nėra pateikti oficialūs rašytiniai/buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys, kad įrengtos durys kainavo būtent 380 Eur.
7. Kartu ieškovė nurodė, jog už piniginių lėšų pervedimą paslaugų neteikusiems asmenims atsakovas nepagrįstai pervedė iš viso 1850 Eur, kas yra ieškovės patirta turtinė žala, tačiau ieškovė neprieštarauja, kad teismas atsižvelgęs į ekspertizės išvadas šią prašomą priteisti sumą sumažintų iki 1800,00 Eur. Be to, byloje pateikta 2019 m. spalio 15 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas A. D. iš einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ 2019 m. liepos 3 d. pervedė įvairiems asmenims bei VMI ir Socialinio draudimo fondo valdybai 1271,45 Eur, kas patvirtina, kad ieškovei buvo padaryta turtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 14733,44 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14733,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y., nuo 2019 m. spalio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2163,28 Eur už apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimą, advokato pagalbai apmokėti ir už procesinių dokumentų vertimą. Likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 1000,00 Eur už apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimą bei iš atsakovo priteisė 184,32 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio valstybei.
9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalaujamų 100 vnt. apšvietimo įjungimo – išjungimo daviklių nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad šių daviklių nėra arba kad jie buvo panaudoti ne name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir kad jie ieškovei nebuvo perduoti. Teismo vertinimu, byloje, esanti 2017-03-30, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad 100 vnt. jutiklių buvo įsigyta, (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos 2019-03-27 reorganizavimo sąlygų (toliau – ir Sąlygos) nuostatose nurodytos aplinkybės tiksliai patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėse yra įrengti apšvietimo įjungimo – atjungimo davikliai, kurių yra 100 vnt., o kad šie davikliai yra įrengti minimo namo laiptinėje, pasirašydama šias Sąlygas Nr. 1 patvirtino ir pirmininkė V. N..
10. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 1850 Eur turtinę žalą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog A. D. nepervedė 1800 Eur S. K. ir 1920 Eur V. B., nors Bendrijos Nr. 1 buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodė priešingai. Dėl tokių A. D. teisiškai nepagrįstų veiksmų bendrijai buvo padaryta 3720,00 Eur turtinė žala, tačiau, atsižvelgiant į ieškovės vertinimą, jog T. T. 1920 Eur buvo išmokėta pagrįstai, o bylos nagrinėjimo metu esant tiksliai nustatytą aplinkybę, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta ne 1850,00 Eur turtinė žala, o 1800,00 Eur turtinė žala, taip pat ieškovei žinant ir neprieštaraujant, kad iš atsakovo būtų priteista būtent 1800,00 Eur turtinė žala, teismas vertino, kad iš atsakovo ir turi būti priteista būtent jo neteisėtais veiksmais padaryta 1800,00 Eur turtinė žala.
11. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 380 Eur pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo teismui pateikti įrodymai, įrodo, jog jis name, esančiame (duomenys neskelbtini), sumontavo duris, kurių kaina 380,00 Eur. Kad šių durų sumontavimas pažeidė namo, esančio (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus, duomenų byloje nėra; 380 Eur išlaidas patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad šią pinigų sumą atsakovas panaudojo ne priešingais namo gyventojų interesais, šių pinigų nepasisavino ir neišvaistė, o be to 2018-03-11 antros laiptinės gyventojų susirinkimo protokole nėra įtvirtinti tikslūs gyventojų lūkesčiai pirmininkui dėl durų neįrengimo, todėl teigti, kad, rūpindamasis durų sumontavimu, atsakovas veikė priešingai ieškovės interesams nėra teisinio pagrindo.
12. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1271,45 Eur turtinę žalą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks reikalavimas yra pagrįstas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas A. D. 2019-07-03 iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB Swedbank atliko pavedimus, kurių suma yra 1271,45 Eur, nors jis to jau nebegalėjo daryti. Taip pat ekspertizės akto išvadose 15 klausimu yra atsakyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) NBSB einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ išrašą yra nustatyta, kad 2019-07-03 iš šios sąskaitos bendrijos darbuotojams buvo pervestas 790,51 Eur darbo užmokestis, taip pat 272,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 320,00 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (iš viso 1382,51 Eur), tačiau ieškovė reiškia reikalavimą tik dėl 1271,45 Eur, kuriuos yra pagrindas priteisti iš atsakovo, kuris šios sumos taip pat neginčija.
13. Dėl reikalavimo priteisti 11661,99 Eur turtinę žalą pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog bylos duomenimis (ekspertizės akto išvadomis) yra nustatyta, kad 2019-07-01 AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 0,00 Eur, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 7038,63 Eur, sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 5869,20 Eur, AB Šiaulių bankas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 66,80 Eur. Iš viso šiose sąskaitose buvo 12974,63 Eur. Pagal Sąlygų 6 punktą A. D. iki 2019-05-23 turėjo pervesti ieškovei sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas. Bendrijos pirmininkė atsakovo papildomai prašė pervesti sąskaitų likučius 2019-07-01 į naujai atidarytas sąskaitas: iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė pervedus pinigus į naujai atidarytas sąskaitas, senas sąskaitas uždaryti. Atsakovas A. D. šių pinigų nepervedė į nurodytas sąskaitas, nors pagal Sąlygų 6 punktą ir pagal papildomą V. N. prašymą tai privalėjo padaryti. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 11661,99 Eur, ši suma priteisiama iš atsakovo ieškovei.
14. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų yra pagrįstas, o taip pat, atsižvelgiant į tai, jog teismas išnagrinėjęs šią civilinę bylą patenkino 50 proc., ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo nutarė priteisti 1125,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, 1000,00 Eur už apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimą ir 38,28 Eur už procesinių dokumentų vertimą (viso 2163,28 Eur); iš ieškovės atsakovui - 1000,00 Eur už apskaitos ir finansų ekspertizės atlikimą, o taip pat 184,32 Eur pašto išlaidų ir žyminio mokesčio iš atsakovo valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 1940 Eur už teismo ekspertizę bei 2182 Eur už advokato teisinę pagalbą, o iš ieškovės atsakovui – 60 Eur už teismo ekspertizę. Taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra tenkinta tik 50 proc. ieškovės reikalavimų, o taip pat sprendime nenurodė jokių duomenų, kai apskaičiavo tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
15.2. Šiuo atveju kadangi pirmuoju ieškinio reikalavimu buvo prašoma priteisti 15 163,44 Eur dydžio žalą , o sprendimu priteista 14733,44 Eur dydžio žala, teigtina, kad pirmasis ieškinio reikalavimas patenkintas 97 procentais. Kadangi antruoju ieškinio reikalavimu buvo prašoma priteisti 5 procentų palūkanas nuo 15 163,44 Eur dydžio sumos, o sprendimu priteista nuo 14733,44 eurų dydžio sumos, teigtina, kad antrasis ieškinio reikalavimas patenkintas 97 procentais. Trečiuoju ieškinio reikalavimu buvo prašoma perduoto 4 daiktų grupes: kopėčias, žibintą, dujinį degiklį ir namo laiptinėse įrengto apšvietimo įjungimo atjungimo daviklius Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. D. įvykdė dalį šio ieškinio reikalavimų: perdavė apeliantui/ieškovui kopėčias, žibintą ir dujinį degiklį. Byloje yra pateiktas 2020 m. liepos 15 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinantis šias aplinkybes. Dėl šios priežasties, bylos nagrinėjimo momentu pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lemiančioms ieškovės teisių pažeidimą, ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu dėl ginčo esmės t urėjo priimti atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo priėmimo aktą perduoti kopėčias, žibintą, dujinį degiklį ir šią civilinės bylos dalį nutraukti. Toks procesinis sprendimas priimtas nebuvo. Visgi, ieškinio pareiškimo metu ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę, tačiau ta reikalavimo teisė pasibaigė pasikeitus faktinėms aplinkybėms, lemiančioms reikalavimo teisės bylos nagrinėjimo metu pasibaigimą (buvo atsakovo A. D. įvykdyta bylos nagrinėjimo metu). Tačiau nepaisant to, kadangi atsakovas po civilinės bylos iškėlimo įvykdė dalį ieškinio reikalavimų, laikytina, jog ir šioje dalyje ieškovė laimėjo bylą, nes perdavus kopėčias, žibintą ir dujinį degiklį buvo pasiektas materialinis teisinis rezultatas, kurio ir buvo siekta pareiškiant šį ieškinio reikalavimą.
15.3. Be to, apeliantės vertinimu, nesąžininga, neteisinga ir neprotinga, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, reikalavimą dėl 15 163,44 Eur turtinės žalos atlyginimo (kuris buvo tenkintas 97 procentais) prilygino reikalavimui perduoti namo laiptinėse į rengto apšvietimo įjungimo atjungimo daviklius, kurių vertė galimai yra tik 399,36 Eur). Reikšminga ir tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva buvo paskirta buhalterinės apskaitos teismo ekspertizė, tačiau poreikis skirti šią teismo ekspertizę, taip pat teismo ekspertizės metu nagrinėti klausimai buvo susiję tik su ieškinio reikalavimu dėl 15 163,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl šių išlaidų paskirstymas turėtų būti vertinamas atitinkamai atsižvelgiant į būtent šio materialinio reikalavimo tenkinimą.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
16.1. Nurodo, kad jis, t.y. A. D., kaip fizinis asmuo, nėra bendrijų (t.y. ieškovės ir trečiojo asmens) reorganizavimo proceso šalimi, tačiau ieškovė pateikė ieškinį būtent jam, kaip fiziniam asmeniui, t.y. trečiojo asmens vadovui. Pirmosios instancijos teismas priėmė pirminį, o vėliau ir patikslintą ieškinį ir pagal jį išnagrinėjo šią civilinę bylą. Todėl apeliantas vertina, kad egzistuoja absoliutus teismo sprendimo dalies negaliojimas pagrindas, dėl ko sprendimo dalis yra naikintina.
16.2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat peržengė ieškinio ribas, nepagrįstai savo iniciatyva neišreikalavo nei vienos bendrijos sąmatos bei iš dalies visiškai nenagrinėjo atsakovo pateiktų įrodymų – buhalterinių pažymų, jų priedų. Be to, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai traktavo byloje esančius rašytinius įrodymus, o būtent – 2019-03-27 reorganizavimo sąlygas, 2019-03-29 reorganizavimo sąlygas (papildymą), atsakovo pateiktus banko sąskaitų išrašų vertimus ir kitą atsakovo pateiktą medžiagą. Pirmos instancijos teismas padarė netinkamą ir įstatymo nuostatoms prieštaraujančią išvadą apie tai, kad atsakovas A. D., būdamas trečiojo asmens bendrijos pirmininku, bendrijos lėšomis galėjo disponuoti tik gavęs bendrijos narių (įgaliotinių) pritarimą dėl lėšų ir turto tikslinio panaudojimo.
16.3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovės naudai 11661,99 Eur neva turtinės žalos, darė nepagristą išvadą, kad reikalavimas priteisti 11661,99 Eur dydžio pinigų sumą grindžiamas 2019-03-27 sudarytų reorganizavimo sąlygų 6-u punktu, kadangi šis punktas taikytinas ir aiškintinas sistemiškai su 2019-03-29 reorganizavimo sąlygų (papildymo) 3-u punktu, kuriame nustatyta, kad „Sukauptų ir nepanaudotų piniginių lėšų perdavimui bus pateikta buhalterinė pažyma, kur bus nurodyta surinkta iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų pinigų suma per visą Bendrijos „(duomenys neskelbtini) NBSB“ 2013-2019 metų periodą iki reorganizavimo pabaigos datos, o taip pat nepanaudotų lėšų suma tuo pačiu periodu ir (duomenys neskelbtini) namo likutis“. Taigi, vienas juridinis asmuo (nagrinėjamu atveju – tai trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrija) turėjo perduoti kitam naujai įsteigtam juridiniam asmeniui (nagrinėjamu atveju – tai ieškovė) tam tikrą pinigų sumą, dėl kurios turėjo būti pateikta buhalterinė pažyma. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir to neįvertino, t.y. neįvertino duomenų, pateiktų 2020-07-07 Buhalterinėje pažymoje ir patvirtintų 2021-09-30 ekspertizės akto išvadomis, kurie paneigia nepagristus ieškovės reikalavimus dėl neva padarytos žalos. Kartu pirmosios instancijos teismas visiškai nepaisė ekspertizės akto išvadų, kur vienareikšmiškai patvirtintas faktas/aplinkybė, kad 2019-03-27 reorganizavimo sąlygose nurodyta banko sąskaita (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, buvo naudojama kaip einamoji trečiojo asmens sąskaita ir į ją buvo pervedamos (o faktiškai - saugomos) trečiojo asmens lėšos (ekspertizės išvadų 5-as klausimas), surenkamos ne tik iš (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų, bet ir kitų trečiajam asmeniui priklausančių namų. Iš šios sąskaitos buvo atliekami trečiojo asmens mokėjimai, susiję su trečiojo asmens, kaip namo butų savininkų bendrijos, tikslų vykdymu – pagal darbo sutartis, atskaitymai ir mokėjimai SoDrai, VMI, pagal trečiojo asmens sutartis su paslaugų tiekėjais ir pan., t.y. visų į bendriją įeinančių namų naudai. Apie tai nuolat buvo teigiama atsakovo procesiniuose dokumentuose, ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose. Tačiau pirmos instancijos teismas šios svarbios bylai aplinkybės visiškai nevertino ir dėl to skundžiamoje sprendimo dalyje nepasisakė.
16.4. Kartu apeliantas pažymi, jog ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovo 1271,45 Eur sumos dėl šių priežasčių: 1) kai buvo vykdomas minėtų sumų išmokėjimas, ieškovės, kaip atskiro juridinio asmens dar neegzistavo, nes ji dar nebuvo įsteigta; 2) tuo pačiu metu į trečiojo asmens sudėtį, išskyrus namo, esančio (duomenys neskelbtini) (faktiškai - ieškovės) įėjo ir kiti daugiabučiai namai; 3) dabartiniu metu ieškovė yra jau atsidalinęs savarankiškas juridinis asmuo, neturintis jokios sąsajos su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrija; 4) nei ieškovė nepaneigė, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad visi darbai, susiję su tvarkos (švaros) palaikymo name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atliekami ir atlikti. Taip pat, jokių ginčių tarp personalo ir darbuotojų dėl paminėtų darbų nėra. Be to, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras finansinis balansas yra neigiamas: 152440,89 Eur - 152394,99 Eur - 189,60 Eur = - 143,70 Eur. Tai reiškia, kad būtent ieškovė yra skolinga 143,70 Eur trečiajam asmeniui. Tai patvirtina 2020-07-07 Buhalterinės pažymos duomenys.
16.5. Papildomai apeliantas pažymi, jog, nepaisant to, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas patikslintas ieškinys, dėl ko bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo išvis neturi būti priteisiamos, tačiau pirmosios instancijos skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai neatsižvelgė, kad dalis bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atskirųjų skundų nagrinėjimu, neturi būti priteisiama iš atsakovo, kadangi jo teikti atskirieji skundai buvo pagrįsti ir tenkinti arba atitinkamai netenkinti ieškovės reikšti atskirieji skundai, o taip pat nepagrįstai priteistos vertimo išlaidos, kadangi nėra aišku, kokie konkrečiai procesiniai dokumentai buvo versti.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, kadangi ieškovė neįrodė dalies bylinėjimo išlaidų realumo; dalis jos reikalavimų nebuvo tenkinta; dalis atsakovo procesinių reikalavimų buvo tenkinti; dalį bylinėjimosi išlaidų ieškovės atstovė patyrė, kaip fizinis asmuo, dalis vertimo paslaugų nebuvo būtinos ir nėra realios; kuro išlaidos nėra įrodytos, kadangi nėra duomenų, jog tokios išlaidos yra įtrauktos į ieškovės vidaus dokumentų apskaitą; o dalis išlaidų buvo apmokėta butų savininkų lėšomis, kas rodo, kad išlaidas taip pat patyrė ne bylos šalis.
18. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pakankami pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 23 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija. Šis juridinis asmuo buvo įteigtas reorganizavimo būdu – (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendriją reorganizavus padalijimo būdu, atidalinant esamos bendrijos dalyvį (duomenys neskelbtini) daugiabutį namą ir jo pagrindu steigiant naują bendriją – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją. Iki reorganizavimo veikusios (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos, kuri į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pirmininku buvo atsakovas A. D.. 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 6 punkte buvo nutarta, jog pasibaigus reorganizavimui esamos bendrijos ((duomenys neskelbtini)namo butų savininkų bendrija) sąskaitos: 1) (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 2) (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 3) (duomenys neskelbtini) AB „Šiaulių bankas“ yra uždaromos, o jose esančios piniginės lėšos pervedamos į naujos bendrijos (t. y. ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija) atidarytas sąskaitas.
21. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. D., kaip fizinio asmens, 15163,44 Eur dydžio žalą 5 proc., procesines palūkanas, atitinkamai įpareigoti atsakovą perduoti tam tikrus daiktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pareikštą ieškinį tenkino iš dalies bei atitinkamas pinigines sumas, kurios, ieškovės vertinimu, nepagrįstai nebuvo pervestos iš buvusios bendrijos banko sąskaitų į ieškovės, t.y. naujai įsisteigusios bendrijos, banko sąskaitą, priteisė tiesiogiai iš atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, o ne bendrijos, kurios banko sąskaitose turėtas sumas buvo prašoma pervesti ieškovei. Esminis patikslinto ieškinio reikalavimų pagrindas yra nurodomas 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų nuostatos, kurių atsakovas nevykdė, taip pat atsakovo veiksmai atliekant mokėjimus už galimai bendrijai teiktas paslaugas.
22. Vertinant susiklosčiusią situaciją pažymėtina tai, kad byloje esantys duomenys – 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini)namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygos, raštai dėl naujos banko sąskaitos atidarymo bei lėšų pervedimo buvo susijusios su atsakovo, kaip bendrijos pirmininko veiksmais. Svarbu pažymėti, kad 2019 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų bendrijos reorganizavimo sąlygų 6 punkte numatyta, kad pasibaigus reorganizavimui „Esamos bendrijos“ sąskaitos uždaromos, o esančios nurodytose sąskaitose likutinės lėšos pervedamos į „Naujos bendrijos“ atidarytas ir „Esamai bendrijai“ nurodytas sąskaitas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog banko sąskaitose buvusių lėšų pervedimas, o taip pat kito turto perdavimas buvo numatytas tarp dviejų juridinių asmenų – ankstesnės ir naujai įsteigtos bendrijų (atsakovės ir ieškovės), kurių vienos (atsakovės) vadovas yra atsakovas A. D..
24. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškininiai reikalavimai yra pareikšti tik fiziniam asmeniui – A. D., nors, kaip minėta pirmiau, teisiniai santykiai ieškovės nurodytų bei pateiktų dokumentų pagrindu susiklostė tarp juridinių asmenų – dviejų bendrijų. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškinys ankstesnei bendrijai pareikštas nebuvo, nors ieškovės reikalavimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję būtent su ankstesnės bendrijos įsipareigojimų vykdymu naujai įkurtai bendrijai po įvykusios reorganizacijos.
25. Papildomai pabrėžtina, jog šioje civilinėje byloje nebuvo įrodinėjama, kad atsakovas A. D., kaip fizinis asmuo, pinigines lėšas pervedė į savo asmeninę sąskaitą ar kitu būdu perėmė savo asmeninėn žinion. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas privalėjo laiku ir sąžiningai vykdyti susitartas reorganizavimo sąlygas, tačiau to nedarė, padaryta neatsižvelgiant į tai, kad reorganizavimo sąlygos įpareigojo nustatytus veiksmus atlikti būtent ankstesnę bendriją kaip juridinį asmenį.
26. Pastebėtina, jog juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 2 dalį kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įmonės vadovui deliktinė atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos gali būti taikoma dviem savarankiškais pagrindais – CK 2.87 straipsnio pagrindu prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams) ir ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu išvestinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, jeigu, bendrovei esant nemokiai, vadovas neinicijavo bankroto bylos
27. Taigi, skundžiamame sprendime nurodyta CK 2.87 straipsnio 7 dalis išties numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Tačiau ši teisės norma, kaip ir įmonės vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos aiškiai įvardija, kad juridinio asmens organų narių pareigos yra reglamentuojamos dėl šių narių veiksmų tam juridiniam asmeniui, kurio valdymo organų nariais jie yra, o ne įtvirtina savarankišką civilinės atsakomybės rūšį tiesiogiai kitų juridinių asmenų atžvilgiu.
28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas taikė juridinio asmens valdymo organo nario civilinės atsakomybės normas bei sprendė, kad yra atsakovo, kaip fizinio asmens deliktinės atsakomybės sąlygos, nors susiklostę teisiniai santykiai pirmiausia nustatė teises ir pareigas juridiniams asmenims, t.y. ieškovei ir trečiajam asmeniui, o atsakovo, kaip fizinio asmens neteisėti veiksmai ar jo, kaip trečiojo asmens vadovo neteisėti veiksmai juridiniam asmeniui, kurio vadovu jis buvo, nustatinėjami nebuvo. Kartu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi, ar piniginės lėšos, buvusios trečiojo asmens banko sąskaitose, kurių pervedimo reikalauja ieškovė, yra kur nors perkeltos, kitaip panaudotos ir ar toks jų panaudojimas yra sąlygotas neteisėtų atsakovo veiksmų.
29. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos ir kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ir kt.). Be to, pažymėtina tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines ir faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas bylos susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi, ir bylos esmės atskleidimas, kartu – precedentų ir vieningos bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencijos formavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-566/2006; 3K-3-670/2006; 3K-3-233/2007). Be to, bylos esmės atskleidimas (esminių teisinių ir faktinių aplinkybių išnagrinėjimas) kartu yra susijęs ir su viešuoju interesu.
30. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, taip pat tai, jog teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama ar reikšti patikslintą ieškinį dėl juridinio asmens bei fizinio asmens civilinės atsakomybės yra suteikta ieškovei, sprendžia, kad nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, yra pagrindas įvertinti ir tai, ar ieškovė nėra atsisakiusi dalies pareikštų reikalavimų ir nėra pagrindo bylą šioje dalyje nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.