- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- A-502-766-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vitlinija“
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vitlinija“ dėl patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 4-8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. patvirtintą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-528-(14.16) (toliau – ir Patikrinimo aktas), įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) priimti naują teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama išvada bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, ir planuojamo 2,55 ha žemės sklypo, esančio Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dituvos kaime, savininkė A. B. 2006 m. gegužės 23 d. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo savininkui sutartį Nr. Ar 9-549, kuria administracijos direktorius įsipareigoja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 635 nuostatomis planuojamo žemės sklypo savininkui perduoti įstatymo suteiktas planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Nurodė, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduodamos siekiant planuojamą žemės sklypą padalinti į sklypus, trims iš jų pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2009 m. vasario 25 d. suderino detalųjį planą. Pareiškėja pažymėjo, kad jos sklypas yra šalia kolektyvinių sodų bendrijos „Dituva“, kuri, kaip numatoma Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių tekstinėje dalyje, virs gyvenviete ir darė išvadą, kad Klaipėdos rajono bendrojo plano keitimo sprendiniuose buvo numatomas toks keitimas bei įtvirtinta galimybė keisti dalijamo sklypo žemės paskirtį į kitą. Skundžiamame Patikrinimo akte yra siūlymas detaliojo plano projektą pataisyti ir pateikti tikrinti pakartotinai, tačiau konkretūs detaliojo plano projekto trūkumai jame neįvardyti. Nurodė, kad Patikrinimo aktas neteisėtas, nes pagal galiojantį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą galima nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, be to, savivaldybė sutiko padalinti pareiškėjos sklypą į atskirus sklypus, trims iš jų pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Pagal rengiamo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimus toks naudojimo paskirties pakeitimas galimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija prašė pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti Patikrinimo aktą.
Atsiliepime (b. l. 64-65) nurodė, kad ruošiamas detalusis planas prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Nustatyti kitus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimus galima mažesniems nei 2 ha sklypams, o pareiškėjos valdomas sklypas yra 2,5500 ha. Sklypo teritorija nepatenka į gyvenamosios statybos teritoriją, todėl ginčijamu aktu pagrįstai konstatuota, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vitlinija“ atsiliepime (b. l. 39) palaikė pareiškėjos skundo reikalavimus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas neigiamai įvertino planavimo dokumentą ir Patikrinimo aktu pasiūlė detaliojo plano projektą pataisyti bei teikti tikrinti pakartotinai, nes nepašalinti 2009 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte nurodyti trūkumai, detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano grafinės dalies sprendiniams, kuriose nėra numatytas galimas planuojamos teritorijos tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą, gyvenamąją teritoriją, bei Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies reikalavimams. Teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, sprendė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte nurodyti detaliojo plano projekto trūkumai ištaisyti tik iš dalies, iš esmės liko neatitikimas Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano grafinės dalies sprendiniams, kuriose nėra numatytas galimas planuojamos teritorijos tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą, gyvenamąją teritoriją. Pažymėjo, kad byloje yra taikytini Patikrinimo akto metu galioję Teritorijų planavimo įstatymas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (toliau – ir Nuostatai), bei Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės). Nurodė, kad ginčo teritorijoje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T 11-405 patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas).
Teismas nustatė, kad detalieji planai rengiami, kai keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (Įstatymo 22 str. 1 d. 3 p., Taisyklių 16.3 p.); detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose planuose, taip pat specialiuosiuose planuose (Įstatymo 22 str. 6 d., Taisyklių 21 p.). Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ruošiamas detalusis planas neprieštarauja šiuo metu galiojančiam Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajam planui, nes jo tekstinės dalies 26 punkte numatyta, kad Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio, nurodantys teritorijos funkcijų plėtros galimybes tam tikrose vietovėse (gyvenamajai statybai, pramonei ir kt.), todėl teritorijos zonavimo ribos laikytinos kaip apibendrintos; kiekvienu konkrečiu atveju jos gali būti nagrinėjamos ir nustatomos tikslesnės detaliaisiais planais, bendrasis planas apibrėžia teritorijų visumą kaip kompleksus, o teritorijos, mažesnės kaip 2 ha, nagrinėjamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į gretimybes, ir detaliuoju planu nustatomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Teismas nustatė, kad ši norma nenumato galimybės detaliuoju planu keisti bendrame plane nustatytos žemės paskirties, be to, pareiškėjos žemės sklypas yra didesnis nei 2 ha. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad derinimo procedūra jau atlikta ir tai patvirtina Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. vasario 25 d. protokolas, tačiau pažymėjo, jog ši aplinkybė nereiškia, kad detalusis planas turi būti besąlygiškai patvirtintas ir/ar būtų konstatuota, jog jis yra teisėtas. Planavimo sąlygų sąvade detaliojo planavimo dokumentui rengti numatyta, kad šiame detaliojo teritorijų planavimo procese taikomas Bendrasis planas ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema. Pagal galiojantį Bendrąjį planą, planuojama teritorija yra dirbama žemė, o detalusis planas negali prieštarauti bendrojo plano sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nustato vieną išimtį, leidžiančią pareiškėjai savo rizika ir lėšomis ruošti ginčo detaliojo plano dokumentus kartu su bendrojo plano sprendinių pakeitimais, nes toks procesas Klaipėdos rajono savivaldybėje vyksta. Detalusis planas galėtų būti patvirtintas tik tuomet, jei Bendrame plane prieš tai būtų padaryti pareiškėjos lūkesčius atitinkantys pakeitimai.
Teismas nustatė, kad pareiškėja siekia patvirtinti detalųjį planą dar nepakeitus Bendrojo plano sprendinių ir pažymėjo, kad toks siekis negali būti pripažintas teisėtu, nes Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano sprendimų pakeitimai dar nėra padaryti, o nepakeitus bendrojo plano sprendinių taip, kaip būtų palanku pareiškėjai, detalusis planas negali būti patvirtintas. Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Inspekcija), kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros subjektas, patikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūras (Įstatymo 34 str. 1 d.). Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros bendrąją tvarką reglamentuoja Nuostatai. Teismas konstatavo, jog nustačius faktą, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja galiojančio Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano sprendiniams, atsakovas teisėtai ir pagrįstai tai nurodė patikrinimo akte (Įstatymo 26 str. 3 d.). Teismas įvertino, kad Įstatymas, Taisyklės ir Nuostatai nenumato teisinio reguliavimo detaliojo plano dokumentų tikrinimo procese tuo atveju, jeigu detaliojo planavimo procesas yra derinimo ir tvirtinimo stadijoje, o planavimo organizatoriui rūpimi bendrojo plano pakeitimai dar nepatvirtinti. Taip pat nenumatyta galimybė atidėti ar sustabdyti pateikto teritorijų planavimo dokumento patikrinimą iki planavimo organizatoriui palankaus laiko (pavyzdžiui, iki Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano sprendinių pakeitimo). Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą turi pateikti planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento pateikimo dienos (Nuostatų 19 p.). Nustačiusi detaliojo plano tvirtinimui trukdančias aplinkybes, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija visiškai pagrįstai neigiamai įvertino detaliojo plano sprendinius, teisingai nurodė trūkumus ir pasiūlė pareiškėjai juos ištaisyti.
III.
Pareiškėja A. B. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 121-126), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus bei papildomai pateikia šiuos:
1. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. sausio 25 d. įsakyme Nr. 4-484-(1.3) nurodyta, kad neįskaitant įrengtų valstybei priklausančių melioracijos sistemų ir įrenginių, A. B. prašomo pakeisti žemės naudojimo paskirties sklypo dydis sudaro 1.9638 ha. Minėtame rašte pažymėta, kad esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašomos pakeisti žemės naudojimo paskirties teritorijos dalis yra mažesnė kaip 2 ha bei atsižvelgiant į gretimybes – sklypas ribojasi tik su kolektyvinių sodų bendrija „Dituva”, kuri, kaip numatoma virs gyvenviete, todėl išlaikyti visi norminių aktų reikalavimai, keičiant mažesnių kaip 2 ha teritorijos žemės sklypų paskirtį. Mano, kad nurodytas aplinkybes galima taikyti ir šiuo metu aktualiam Bendrajam planui ir ruošiamam Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajam planui, kadangi žemės naudojimo paskirtį galima pakeisti detaliuoju planu.
2. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje įtvirtintą teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūrą, taip pat pagal Nuostatus, turi būti patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau Patvirtinimo akte nenustatyta, jog pareiškėja nesilaikė išduotų planavimo sąlygų. Pažymi, kad ji du kartus teikė detaliojo plano projekto dokumentus tikrinimui, tačiau nė karto nebuvo nustatyta, kad planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atitinkamai nebuvo pasiūlyta ištaisyti tokius pažeidimus ar inicijuoti konkrečių projektavimo dokumentų panaikinimą administracine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą. Atsiliepimą (b. l. 132-134) grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos pateikė savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui, bei papildomai pažymi:
1. Pareiškėjos argumentas, jog nors jos žemės sklypo plotas yra 2,55 ha, tačiau detaliuoju planu siekiama pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą – gyvenamąją teritoriją mažaaukščių namų statybai, kurių bendras plotas mažesnis negu 2 ha, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. gegužės 15 d. Planavimo sąlygų sąvado, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, 3, 4 punktuose, ginčo metu galiojusios Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2009 m. gegužės 21 d. sutarties Nr. Ar-9-206 1.1 ir 1.2 punktuose, Detaliojo plano aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad planuojamas A. B. priklausantis 2,5500 ha žemės ūkio paskirties sklypas, planavimo tikslai – sklypą padalinti į sklypus, trims iš jų pakeisti žemės naudojimo paskirtį į kitą, gyvenamąją teritoriją, mažaaukščių namų statybai.
2. Pareiškėjos argumentai, kad atsakovas Patikrinimo akte nenurodė, jog planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir neinicijavo šių dokumentų panaikinimo procedūros, nepaneigia fakto, kad Patikrinimo aktas yra teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad detalaus planavimo metu pareiškėja siekė padalinti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Dituvos k., Klaipėdos r. sav., į šešis sklypus ir trims iš jų pakeisti bendruoju teritorijos planavimo dokumentu nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę (naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba). Detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo privalomoje teritorijų planavimo dokumento tikrinimo valstybinę planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje stadijoje Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Inspekcija) į Patikrinimo aktą įrašė neigiamą išvadą. Esminiu trūkumu, dėl kurio kilo teisminis ginčas, buvo nurodytas detaliojo plano sprendinių neatitikimas Bendrojo plano grafinės dalies sprendiniams, kuriose nėra numatytas galimas planuojamos teritorijos tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitą, gyvenamąją teritoriją (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 6 d.).
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą bendrojo plano definiciją, tai yra teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Valstybės ar apskrities teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, vadinamas bendruoju (generaliniu) planu. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, šis dokumentas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Apibendrindamas paminėtas nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog bendrasis teritorijos planas (norminis teisės aktas) iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai).
Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, gali būti rengiami tik tuomet, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose arba, vadovaujantis šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, su sąlyga, kad kartu bus rengiami ir bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimai.
Remiantis iki Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. T 11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ priėmimo galiojusio Bendrojo plano grafinės dalies sprendiniais, dalijamas žemės sklypas pateko į dirbamos žemės teritoriją (b. l. 100). Taigi pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę analizuojamu laikotarpiu nebuvo leidžiamas. Teise siūlyti bendrojo plano sprendinių pakeitimus pareiškėja 2009 m. taip pat nepasinaudojo, todėl tenkinti apeliacinį skundą teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino ginčo teisiniams santykiams aktualias teisės aktų nuostatas ir jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, ABTĮ 57 straipsnį ir 86 straipsnio 2 dalį atitinkantį procesinį sprendimą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nustatytas 50 litų žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Kaip matyti, A. B., kreipdamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, sumokėjo 200 litų (b. l. 127), dėl šios priežasties jai grąžintina 150 litų žyminio mokesčio permoka, 2010 m. gegužės 12 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.
Atmetus pareiškėjos skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą jai nėra numatyta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsniu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti A. B. 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2010 m. gegužės 12 d. pavedimu.
Nutartis neskundžiama.