Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. sausio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-644-2023 R. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį – 120 eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 75 eurų bauda; pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį – 250 eurų bauda; vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 250 Eur bauda už tai, kad ji 2022 m. gruodžio 24 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail“ su pritvirtintais suklastotais valstybinio numerio ženklais (GYVAS VYRAS), kuri neįregistruota nustatyta tvarka bei neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 225 ir 226 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantė R. K. ginčija jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo faktą.

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, be kita ko, skunde deklaratyviai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nekompetencijos, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

4. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti.

5. Pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, inter alia (be kita ko), už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, inter alia, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos), vairavimą. Tuo tarpu to paties straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimą. Minėto straipsnio dispozicija blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

6. Pagal KET 225 punktą, kiekviena motorinė transporto priemonė turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais, o KET 226 punktu nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

7. Administracinio nusižengimo protokole, pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, fotonuotraukose su valstybinio numerio ženklais, VĮ Regitra pateiktoje informacijoje apie automobilio savininką nurodyti duomenys ir pačios R. K. parodymai pirmosios instancijos teisme (kuri nors ir nesutiko su jos atžvilgiu nustatytais pažeidimais, tačiau pripažino vairavusi minėtą transporto priemonę) neginčijamai patvirtina, kad apeliantė 2022 m. gruodžio 24 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan X-Trail“ su pritvirtintais suklastotais valstybinio numerio ženklais (GYVAS VYRAS), kuri neįregistruota nustatyta tvarka bei neapdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeisdama KET 225 ir 226 punktus bei padarydama administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse. Aplinkybė, jog minėta transporto priemonė priklauso ne R. K., padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimui neturi, kadangi už šių administracinių nusižengimų padarymą baudžiamas transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonės priklausomybė nustatytu atveju reikšminga tik dėl nuobaudos dydžio, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje (nuobaudos dydis diferencijuojamas pagal tai, ar administracinį nusižengimą padarė transporto priemonės vairuotojas ar savininkas). Todėl apeliaciniame skunde dėstomi visiškai nemotyvuoti argumentai dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų apeliantei nepagrįstumo ir neteisėtumo, įrodymų nepakankamumo yra deklaratyvūs. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, skundžiama nutartimi buvo įvertintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų padarymo fakto, nei dėl R. K. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus.

8. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos kompetencijos stokos taip pat nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas R. K. atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą ir, jos manymu, netinkamai vartojo sąvokas, neduoda pagrindo abejoti sprendimą priėmusio teisėjo kompetencija. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo, jog žmogaus minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis), tačiau žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27, 28 straipsniai). Taip pat akcentuojama, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones nėra suteikiama nei priverstinai, nei automatiškai. Asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir sąlygas, pirmiausia laisvanoriškai apsisprendžia, ar sieks įgyti teisę vairuoti transporto priemones, o, priėmęs sprendimą įgyti tam tikros kategorijos priemonės vairavimo teisę (įgyti vairuotojo pažymėjimą) ir nustatyta tvarka ją įgijęs, kartu prisiima pareigas, betarpiškai susijusias su saugaus eismo užtikrinimu, eismo dalyvių apsauga nuo eismo įvykių, tuo pačiu numatant teisinę galimybę taikyti atsakomybę eismo saugumo taisykles pažeidusiam asmeniui. Transporto priemonės vairavimas neabejotinai yra atsakinga veikla, susijusi su didele rizika, pavojais, visų eismo dalyvių elgesiu. Saugaus eismo automobilių keliais užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį įgyvendindamas įstatymų leidėjas privalo nustatyti saugaus eismo reikalavimus, būtinus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei užtikrinti, o taip pat ir atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams (tarp jų, reikalavimą viešajame eisme dalyvauti su tinkamomis transporto priemonėmis). KET 5 punkte taip pat numatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Nustatytu atveju, R. K., pažeisdama KET 225 ir 226 punktų reikalavimus, savo elgesiu kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai. Todėl priešingai, nei mano apeliantė, už KET reikalavimų nevykdymą ji privalo atsakyti ANK nustatyta tvarka.

9. Apeliantė skunde taip pat prašo išaiškinti, kam konkrečiai ir kokia žala padaryta. Šiuo atveju nustatyta, kad administracinių nusižengimų padarymu turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo ir administracinis nusižengimai yra baigti nuo minėtose ANK 415 straipsnio dalyse nustatytų veiksmų padarymo momento. Tuo tarpu administracinė nuobaudos skyrimas nėra žalos atlyginimas. ANK 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Minėtų nuobaudos tikslų ir siekiama apeliantei galutine administracine nuobauda, paskirta už ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

10. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartis, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.