Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos G. F. atstovui advokato padėjėjui M. V., nedalyvaujant pareiškėjai G. F., suinteresuotiems asmenims V. F. ir R. F., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. F. ir R. F. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. F. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. G. F., mirusio 2003 m. liepos 22 d., mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2003 m. liepos 22 d. mirė pareiškėjos G. F. sutuoktinis A. G. F., kuris yra suinteresuotų asmenų V. F. ir R. F. tėvas. Pareiškėja ir A. G. F. susituokė 1977 m. gruodžio 2 d., santuokos metu 1999 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo -pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą, esantį V. Krėvės pr. 33-81, Kaune, kuriame kartu gyveno iki A. G. F. mirties. Po sutuoktinio mirties pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą, tačiau palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau gyveno jiems priklausančiame bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir visus kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, darė einamąjį buto remontą, naudojasi visu velionio iki mirties įgytu kilnojamuoju turtu ir visą šį turtą valdo ir naudojasi juo kaip savu. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti palikimo priėmimo tikslu.

Suinteresuoti asmenys V. F. ir R. F. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b.l. 43, 44), gautas suinteresuoto asmens R. P. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 44), todėl byla teismo posėdyje nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. F. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo R. F. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 38), su pareiškimu sutinka. Nurodo, kad A. G. F., miręs 2003 m. liepos 22 d., buvo jo tėvas. Po tėvo mirties pareiškėja G. F. liko gyvento jiems abiems priklausiusiame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, toliau naudojosi visais velionio iki mirties įgytais daiktais. Suinteresuotas asmuo R. F., gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, neturi galimybės pasirūpinti tėvelio iki mirties įgytais daiktais, todėl sutinka kad visas jo įgytas turtas atitektų jo žmonai G. F..

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja G. F. yra palikėjo A. G. F., mirusio 2003 m. liepos 22 d., sutuoktinė, tą patvirtina santuokos liudijimas (b.l. 8). Pareiškėja ir palikėjas santuokoje 1999 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) viešajame registre registruotą pareiškėjos vardu (b.l. 12).

Iš pareiškėjos pareiškimo ir jos atstovo teismo posėdyje paaiškinimų nustatyta, kad A.G. F. testamento nebuvo sudaręs, o jam mirus nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nei į palikimo atsiradimo vietos notarą, nei į teismą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kauno miesto 20-ojo notarų biuro 2011 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. 26/2011 patvirtina, kad po A. G. F., mirusio 2003 m. liepos 22 d., mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (b.l. 10). Pareiškimu, pareiškėjos atstovo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi jiems abiems priklausančiame bute, esančiame V. Krėvės pr. 33-81, Kaune. Pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už butui teikiamas vandens ir dujų tiekimo, šildymo, ir kitas komunalines paslaugas (b.l. 13-29). Tai reiškia, kad pareiškėja turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savu.

Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių ar jiems palikimo nepriėmus visą palikimą paveldi viena sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyj nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. G. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2003 m. liepos 22 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.